SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Audronė JOZĖNAITĖ

NAUJOS EUROPOS REALIJOS

2008 metų gegužės 4-5 dienomis Briuselyje vyko Europos Komisijos konferencija "Naujos socialinės realijos", kurioje dalyvavo apie 300 žmonių iš visų ES šalių, daugiausia vyriausybių ir socialinės apsaugos ministerijų atstovai ir vienas kitas atstovas iš nevyriausybinių organizacijų. 

Konferencijos tikslas - padėti parengti Komisijos komunikatą naujajai Europos programai "Prieinamumas, galimybės ir solidarumas", kurį tikimasi pateikti jau šių metų birželio pabaigoje. Dauguma konferencijos temų buvo susijusios su ES socialine programa, kuri buvo priimta 2005 metais ir kurioje yra apibūdintas Europos socialinis modelis "Socialinė Europa globalinės ekonomikos sąlygomis, darbai ir galimybės visiems". Socialinė programa yra viena iš Lisabonos strategijos dalių. Be abejo, skaitytojai ne kartą yra girdėję politikus ir aukšto rango pareigūnus minint Lisabonos strategiją, bet kas tai yra ir kaip ji susijusi su mumis, mūsų organizacija?  

2000 m. Lisabonoje vykusi Europos vadovų taryba iškėlė strateginį ES tikslą- per dešimt metų paversti Europos Sąjungos ekonomiką dinamiškiausia ir konkurencingiausia, žiniomis grįsta ekonomika pasaulyje. Pirmieji penkeri metai parodė, kad Lisabonoje iškeltas tikslas nebus pasiektas, todėl 2005 m. kovo mėn. Europos vadovų taryba nusprendė pertvarkyti vadinamą Lisabonos strategiją ir pagrindines pastangas nukreipti į ekonomikos augimą bei užimtumo didinimą. Nėra jokių abejonių, kad tai davė nemažai lauktų rezultatų - nuo 2000 m. Europoje buvo sukurta 17 milijonų naujų darbo vietų, milijonai europiečių pasinaudojo galimybe gyventi, studijuoti, dirbti ar išeiti į pensiją kitoje ES šalyje. 

Mes taip pat labai akivaizdžiai pajutome padidintą dėmesį įvairioms užimtumo didinimo iniciatyvoms. 2006-2007 metais Lietuvos darbo rinkoje buvo stebimi dideli pokyčiai, didėjo užimtumo lygis, mažėjo nedarbas. Buvo sudarytos labai palankios sąlygos kurtis socialinėms įmonėms, vykdomos įvairiausios perkvalifikavimo, reabilitacinės programos. Šias tendencijas akivaizdžiai juto ir mūsų organizacija. Valstybė gana dosniai rėmė visus, norinčius įsidarbinti ir dirbti. 2007 metais padaugėjo dirbančių LASS narių. Žinoma, tam palanki buvo ir Lietuvos ekonominė situacija.  

Deja, Europos nuotaikos anaiptol nėra optimistinės. Nepaprastai dideli pokyčiai per paskutinį dešimtmetį, tokie kaip labai didelis moterų, įsiliejusių į darbo rinką, skaičius, nauji šeimos modeliai, demografiniai pokyčiai, gamybos modelių pokyčiai, didelė žmonių migracija pateikė naujų iššūkių Europai. O jų pastaruoju metu yra apstu, ir štai jau kuris laikas kalbama, kad atėjo laikas peržiūrėti ir atnaujinti Lisabonos strategiją ir Europos socialinį modelį. Dėl pastarojo, beje, konferencijoje kilo nemažai diskusijų - mat skurdas, matuojamas gana reliatyviai, Europoje anaiptol nemažėja: netgi manoma, kad jis gali padidėti. ES piliečiai, ypač senesnių ES šalių gyventojai, baiminasi, kad ateityje jų gyvenimo lygis smuks. Vienas įpykęs konferencijos dalyvis, atstovaujantis vienai iš naujų ES narių, net labai piktai pareikalavo nustatyti skurdo ribos standartą. Europą labai gąsdina vis didėjantis atotrūkis tarp mažas ir dideles pajamas gaunančių žmonių ir daugelis sau nuolat kelia klausimą - ką gi daryti, kad šis skirtumas nedidėtų? Su piktumu buvo pastebima, kad darbas ne visada garantuoja normalų gyvenimą, todėl vienam žmogui sunku išlaikyti šeimą ir tik tos šeimos, kuriose abu - vyras ir žmona - dirba, mažiau rizikuoja patekti į skurstančiųjų sąrašą. Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad kai kuriose šalyse įvestos specialios programos ir mechanizmai, padedantys derinti šeimos ir profesinį gyvenimą, padėjo daugeliui moterų įsidarbinti ir pagerinti šeimos materialią padėtį.  

Atsiveriančios sienos ir atviros rinkos sudaro neblogas sąlygas vystytis naujam verslui, naujoms technologijoms, kurios skatina inovacijas ir bendrą ekonomikos augimą. Bet tuo pačiu metu ekonomikos globalizacija veda prie vis didėjančio nestabilumo įsidarbinant ir išlaikant darbo vietas. Žmonės kenčia nuo nežinomybės ir nuolatinių stresų. Atrodo, kad nuolatinės pertvarkos ir reformos jau nebe išimtis, bet nuolatinis procesas. Naujos technologijos ir prekybos liberalizavimas, verslų perkėlimas į kitas šalis yra visiška kasdienybė. Europos Sąjungą neramina ir didėjantis atotrūkis tarp aukštą ir žemą kvalifikaciją turinčių darbuotojų. Pastariesiems yra ypač sunku prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo sąlygų. Migrantai - ir išeitis, ir problemos. Taip, jie užpildė daugelio senųjų ES šalių tuščias nepopuliarias darbo vietas, bet sukėlė ir daug socialinių problemų. Ne visi jie pritampa visuomenėje, ne visi nori ir gali išmokti kalbas, ne visi nori ir dirbti. 

Atskira tema - nepalankios demografinės tendencijos. Prasti gimstamumo rodikliai ir tai, kad daugėja vyresnio amžiaus žmonių, iškėlė naujų iššūkių sveikatos apsaugos sistemai, padidino finansinį spaudimą visai socialinio gerbūvio sistemai. Beje, konferencijoje daug dalyvių primygtinai reikalavo perskirstyti finansinius srautus. Niekas neabejoja, kad Europoje pinigų yra, bet kaip juos teisingai ir racionaliai paskirstyti - štai kur klausimas. Kas norės laisva valia atsisakyti taip įprastų lengvatų, pašalpų, nuolaidų?  

Ir dar viena labai rimta sritis - klimato kaita ir ekologija. Europos Sąjunga yra įsipareigojusi pirmauti šioje srityje visame pasaulyje. Tai naujausios kartos žmogaus teisės ir europiečiai drąsiai jų reikalauja. Šioms programoms kiekvienais metais bus skiriama vis daugiau ir daugiau dėmesio bei finansų. 

Europos Komisija neseniai pradėjo kampaniją dėl naujos strategijos, su kuria greičiausiai susipažinti galėsime jau vasarą. Tikėtina, kad naujoje strategijoje bus kalbama apie labiau subalansuotą pašalpų sistemą, sustiprintą sveikatos apsaugą, racionalesnį lėšų panaudojimą įdarbinimo srityje.  

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]