LASS CENTRO TARYBOJE

 

 


2008 m. balandžio 16 d. įvyko antrasis šiais metais LASS centro tarybos posėdis. Jame buvo baigti svarstyti įstaigų ir įmonių 2007 m. finansinės atskaitomybės, taip pat apsvarstyti kiti aktualūs klausimai.  

UAB "Regseda" metus baigė nuostolingai. Apyvartinių lėšų atsargų neleidžia užtikrinti sezoninė gamyba, kurios apimtis nėra didelė. Medžiagų kainos kyla, o produkcijos branginti neįmanoma, naujų gaminių taip pat nerandama. Įmonė galėtų gauti daug daugiau paramos iš darbo biržos - kol kas jie gauna tik darbo užmokesčio subsidijas. 2007 m. pabaigoje išaugo gatavos produkcijos likutis - daugiausia konservavimo dangtelių, kurių realizacija vyksta vasarą. Ilgalaikio turto įmonė neįsigijo, tačiau gamyba stabili. Per 2007 m. UAB "Regseda" gerokai sumažino nuostolius. Lyginant su 2006 m., daugiau parduota kanceliarinių prekių. Antrą vietą po dangtelių užima gofruoto kartono dėžių pardavimai. Sudarytos sutartys su didžiaisiais prekybos centrais. UAB "Regseda" kol kas dirba tik regėjimo neįgalieji ir nėra įdarbinami kitų negalių asmenys.  

UAB "Liregus" jau keleri metai iš eilės išlieka pelningiausia ir efektyviausiai dirbanti LASS įmonė. Vilniaus įmonės pelnas lygus Panevėžio įmonės metinei apyvartai. Įmonei labai padeda darbo biržos subsidijos, tačiau be viso kolektyvo pastangų, tokio pelno nebūtų. Čia sėkmingai sprendžiami ir socialiniai klausimai. UAB "Liregus" kiekvienais metais atnaujina ilgalaikį turtą - pernai atnaujinta beveik penktadalis. Atlikta turto inventorizacija. Įmonė dirba pelningai, pelno rodikliai - vieni didžiausių Lietuvoje. UAB "Liregus" direktorius L. Kirkilovskis LASS centro tarybai teigė, kad 2007 m. produkcijos apimtis padidėjo apie 40 proc., darbo užmokestis - 20 proc., produkcijos pagaminta už 11 mln. Lt. Skaičiai didžiausi per visą UAB "Liregus" veiklos istoriją. Pagrindinis tikslas - matyti perspektyvą, o ne gilintis į tai, kas vyksta dabar. Įmonė sieks įsisavinti naujausias apšvietimo technologijas, judesio daviklius. Statybų apimtis mažėja, o kadangi UAB "Liregus" veikla glaudžiai su tuo susijusi, tenka ieškoti alternatyvių galimybių. Einama į Lenkijos, Vengrijos, Rumunijos rinkas. Įsigyjamus įrengimus reikia tiflotechnizuoti, pritaikyti regėjimo neįgaliųjų reikmėms. 2007 m. darbuotojai įsisavino 10 naujų gaminių. Treti metai įmonė šiltina pastatus - tai padeda sutaupyti daug lėšų. Taip pat investuojama į "Zelvos" poilsiavietę.  

Viešojoje koncertinėje įstaigoje "Choras Vilnius", kur didžiąją pajamų dalį sudaro Žmonių su negalia socialinės integracijos programos lėšos, buhalterinė apskaita vedama tvarkingai, todėl 2007 m. atskaitomybė LASS centro tarybos posėdyje patvirtinta be didesnių nesklandumų. 2007 m. choras surengė nemažai mokamų koncertų. Tačiau LASS centro tarybos nariams iškilo kitas klausimas - gaudamas gana didelį finansavimą, "Choras Vilnius", tarybos manymu, turėtų atlikti LASS reprezentacinę funkciją ir informuoti visuomenę apie Aklųjų sąjungą. O choro koncertuose, ypač jei jie vyksta atviroje visuomenėje, informacijos apie akluosius neišgirsi. Jei choras neteikia dėmesio informacinei sklaidai, klausimas, kam tada jis reikalingas sąjungai? Ar tik tam, kad įdarbintų regėjimo neįgaliuosius? LASS centro tarybos narių manymu, išlaikyti chorą, kad jis įdarbintų palyginti nedaug regėjimo neįgaliųjų, yra per brangu. Kitos įstaigos įdarbina kur kas daugiau neįgaliųjų daug mažesniais kaštais. Choro direktorius posėdyje teigė, kad "Choras Vilnius" - meninis kolektyvas, ir visuomenė jo pasirodymus turėtų vertinti dėl gero meninio lygio, o ne dėl to, kad dalyvauja neregiai. Kompromiso nutarta paieškoti LASS socialinių ir kultūros reikalų komisijos posėdyje.  

Be didesnių nesklandumų apsvarstyta ir patvirtinta VšĮ "Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro", VšĮ "Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro", VšĮ "Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro" ir VšĮ "Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro" 2007 m. finansinė atskaitomybė. VšĮ "Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras", atsižvelgdamas į rinkos tendencijas, kelia patalpų nuomos kaštus, tačiau vis dar išlieka aktuali pastato fasado atnaujinimo problema. LASS centro tarybos nariai išsakė mintį, kad patalpų nuoma turėtų užsiimti ne įmonės, kaip kad yra Klaipėdoje ir Šiauliuose, o regionų centrai, nes netikslinga, kad nekilnojamasis turtas dengtų gamybos nuostolius.  

Tvarkinga buvo ir VšĮ "Brailio spauda" 2007 m. finansinė atskaitomybė. Direktorius V. Gendvilas informavo LASS centro tarybos narius, kad praėjusiais metais buvo sugedusi daugiatiražės spaudos brailio raštu mašina, ją taisęs meistras ilgų garantijų nedavė. Jei nenorime, kad sustotų daugiatiražės spaudos brailio raštu darbai, reikia gauti pinigų ir įsigyti naują mašiną. Brailio spaudos darbams sunku gauti papildomą finansavimą, nes Lietuva - nedidelė rinka. Pvz., brailio užrašai vaistų etiketėse spausdinami kitose šalyse.  

Buvo apsvarstytas ir VšĮ "Brailio spauda" darbuotojų prašymas LASS centro tarybai - jame darbuotojai prašo padidinti darbo užmokestį. Algos visiems LASS sistemos darbuotojams bus didinamos tik tuo atveju, jei VšĮ "LASS centro tarybai" pavyks gauti iš Neįgaliųjų reikalų departamento papildomą finansavimą. LASS centro tarybos nariai priekaištavo VšĮ "Brailio spauda" direktoriui, kad įstaiga nenuomoja patalpų ir neieško paramos iš darbo biržos fondų, nors beveik visos LASS viešosios įstaigos tai daro. Iš papildomų lėšų galima išmokėti darbuotojams priedus prie darbo užmokesčio ir taip pagerinti įstaigos padėtį.  

LASS socialinių ir kultūros reikalų komisijos sudėtis, siekiant įtraukti į jos darbą kuo daugiau rajonų atstovų, papildyta vienu nariu - Alytaus miesto ir rajono filialo pirmininke Daiva Markiniene.  

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]