VIRŠELIS

P.PIKASO. NEREGIO MAISTAS

Neabejingas neregių temai buvo ispanų dailininkas Pablas Pikaso (1881-1973). Būsimasis dailininkas gimė piešimo profesoriaus šeimoje, todėl nenuostabu, kad jis anksčiau pradėjo piešti negu kalbėti. Kitas dalykas, kad Pablas niekada nepiešė kaip vaikas. Pablo, kaip vaiko, piešinių tyrinėjimų itin mažai, be to, piešdamas Pablas galėjo mėgdžioti tėvą. Kaip ten bebūtų, tačiau dešimties metų Pablas jau puikiai piešė, o, kai sulaukė keturiolikos, tėvas padovanojo jam savo teptukus taip pripažindamas sūnaus genialius gebėjimus. Pablas mokėsi Barselonos meno mokykloje, vėliau - prestižinėje Madrido San Fernando karališkoje meno akademijoje. Tačiau ambicingą jaunuolį daugiau traukė kavinės ir viešnamiai, kur jis "studijavo tikrą gyvenimą". Vienintele verta dėmesio vieta jaunuolis pripažino Prado muziejų, kur susižavėjo Velaskesu, El Greku, Muriljo ir Goja. Pašalintas iš akademijos atsisakė tėvo pavardės ir nusprendė vadintis Pikaso - tai motinos mergautinė pavardė, pasirodžiusi Pablui kur kas gražesnė. 1900 metais Barselonos kavinėje "Keturi katinai" Pikaso organizuoja parodą, turėjusią didelį pasisekimą. 

Įkvėptas sėkmės jaunuolis vyksta užkariauti Paryžiaus, tačiau ten jo paveikslai neperkami, jis skursta. 1901 metais dėl nelaimingos meilės nusižudė jo draugas dvidešimtmetis Karlas Kasagemas. Pikaso itin tai išgyvena. Gedėdamas draugo Pablas pradėjo tapyti šaltais mėlynais tonais, taigi visas šis kūrybos laikotarpis įvardintas mėlynuoju periodu. Mėlynojo periodo paveikslų personažais tampa elgetos, neįgalieji ir ligoniai, todėl nenuostabu, kad dailininkas neranda pirkėjų tarp to meto Paryžiaus meno gerbėjų. 

Savo mėlynajame tapybos periode Pablas Pikaso 1903 metais nutapė drobę, kurią pavadino "Neregio maistas". Labai asketiškoje aplinkoje dailininkas pavaizdavo už stalo sėdintį su berete ant galvos vidutinio amžiaus neregį vyriškį. Kairėje vyro rankoje duona, dešinė siekia ąsočio, kuriame galbūt yra pienas, o gal tik vanduo. Ant stalo - tuščias dubuo. Paveiksle visai nėra smulkių detalių. Vyriškio prakaulus veidas, ploni rankų pirštai, sulysęs kūnas kalba apie nepriteklių. Susimąstęs, tačiau ramus veidas rodo, kad neregys negandas priima ramiai ir stoiškai. Ąsotis ir duona pateikti rausvomis spalvomis - visa kita mėlyna spalva. Rankos, veidas, kaklas, drabužiai ir fonas - visa tai mėlynų, žydrų spalvų ir atspalvių derinys. Nepritekliaus įspūdį stiprina šalti mėlynos spalvos tonai, ir tai palieka žiūrovui gana slegiantį įspūdį.  

Vytautas GUDONIS 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]