IŠ KELIONIŲ SUGRĮŽUS

Ginta PETRAUSKIENĖ

ŠIAULIEČIŲ KONCERTAI TAILANDE


Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų liaudiškos muzikos kapela "Šelmiai" ir tautinių šokių grupė "Vajaunas" dar tebegyvena įspūdžiais iš trečiojo tarptautinio folkloro festivalio Surine (Tailandas). Jį 2008 m. sausio 15-25 dienomis organizavo ir visas svečių pragyvenimo išlaidas finansavo Surino universitetas. Šiame festivalyje taip pat dalyvavo folkloro ansambliai iš Suomijos, Italijos, Izraelio, Tailando, Laoso, Filipinų, Šri Lankos, Kinijos, Japonijos, Vietnamo, Taivano, Kambodžos ir JAV. Šiauliečiai garsino Lietuvos vardą, pristatydami tautinius šokius ir muziką, dalyvaudami seminare ir madų šou. Pasiūlymo dalyvauti tarptautiniame folkloro festivalyje Tailande liaudiškos muzikos kapela "Šelmiai" sulaukė koncertuodama 2006 m. tarptautiniame festivalyje Sardinijoje (Italija). Į praėjusiais metais vykusį tarptautinį festivalį Tailande 2007 m. šiauliečiai, pritrūkę laiko pasiruošti, nespėjo, tačiau šiemet, ruošęsi ištisus metus, jame parodė lietuvių šokius, skrabalais ir skudučiais atliko instrumentinius kūrinius. Lietuviams su kitais kolektyvais teko dalyvauti trylikoje koncertų Surine bei įvairiuose miesteliuose. 

Kapelos "Šelmiai" apranga - tautiniai kostiumai ir po penkis kilogramus sveriančios klumpių poros - tailandietiškai žiemai netiko: po koncerto visi būdavo šlapi. Organizatoriai pasirūpino, kad per koncertus budėtų medikai, o po pasirodymų dalyvius skubėdavo gaivinti šaltu vandeniu. Dar blogiau buvo Suomijos šokėjams - jų visi rūbai stori, vilnoniai, elnio odos batai, bet atsilaikė ir jie. 

Dauguma festivalyje dalyvavusių tautų atstovų lietuvių muzikos instrumentų nebuvo matę, o kai kuriems naujiena atrodė net akordeonas. Po pasirodymo ne vienas puolė fotografuotis prie tautiniais rūbais apsirengusių, kitataučiams egzotiškai atrodančių lietuvaičių, čiupinėjo audinius, nėrinius ir domėjosi, iš ko jie pagaminti. Lietuvaičiai vilkėjo Klaipėdos krašto ir Aukštaitijos regiono tautiniais drabužiais, o vieną tautinį kostiumą, pirktą savo lėšomis, padovanojo Surino universiteto muziejui, nes po tautinių drabužių komplektą jame palieka pirmą kartą į festivalį atvykusios tautos atstovai. Įdomu, kad tailandiečių tautiniuose motyvuose, kaip ir lietuvių audinių raštuose, gausu tų pačių elementų ir ornamentų.  

Po koncertinės programos atskirų šalių folklorą apibendrino etnokultūrą tyrinėjantis JAV profesorius Georgas Meginis. Jo manymu, lietuvių etninės šaknys yra labai gilios ir mūsų etnokultūra apima labai daug sričių.  

Lietuviai festivalio organizavimą vadina nuostabiu: rytais ar prieš koncertą atnešdavo laiškelius, iš kurių sužinodavai, kelintą valandą, kokia eilės tvarka teks koncertuoti, o nuvykus į vietą tuojau prisistatydavo organizatoriai. Jie klausdavo, kaip apibūdinti "Šelmių" atliekamą programą, kiek reikės mikrofonų ir kt. Visur lietuvius lydėdavo Surino universiteto profesorius ir anglų kalbą studijuojančios merginos. Visur stovėdavo ir apsaugos darbuotojai, tad lietuviai nuolat jautė, kad yra stebimi, nors nesuprato, ar juos nuo tailandiečių saugo, ar tailandiečius - nuo atvykėlių. Šiauliečiai juokavo, kad, kai norėdavosi paėjėti pėstute, apsaugos darbuotojai vis tiek sodindavo į autobusą, o jei jau leisdavo eiti, tai bandydavo sekti iš paskos. Nors galop apsauga įprato, kad lietuviai vaikšto vieni. 

"Savo šalį reprezentavome ir dalyvaudami seminare "Etnoekologija". Pristatant savo šalį, pusvalandį trunkančio pranešimo tekstą reikėjo nusiųsti organizatoriams iš anksto. Po seminaro kiekvienas dalyvis gavo vardinį sertifikatą. Visi kolektyvai buvo apdovanoti. Seminare daug dėmesio buvo skirta klimato atšilimo temai. Nustebome išgirdę, pavyzdžiui, tokią prognozę, kad 2012 metais Azija ims importuoti ryžius, nes jie dėl didelės kaitros tiesiog nebeužaugs," - pasakojo liaudiškos muzikos kapelos "Šelmiai" akompaniatorė Edita Šliauterienė. 

Šiauliečiai Tailando šventyklojeViešnagė Tailande truko dešimt dienų, tad įspūdžių iš egzotiško krašto parsivežta tikrai daug. "Būdami kviestiniai svečiai, buvome sutikti labai šiltai. Tokios pagarbos niekur nebuvome sulaukę. Visus maloniai sutiko miesto meras, visą laiką kartu buvo universiteto vadovė, net laisvalaikiu lydėjo apsauga. Paslaugiai buvo siūlomas maistas. Nespėji atsisėsti, o tau jau padėklą su kava ir saldumynais neša. Priaugome po porą kilogramų, nors paprastai kelionėse svoris krisdavo", - tikino "Šelmiams" vadovaujantis Arūnas Šliauteris. 

Surinas, nors ir garsus savo šilkais ir drambliais, nėra įrašytas į turistų lankomų objektų sąrašą - šiauliečiai ten beveik nematė europiečių, išskyrus festivalio dalyvius. Lietuviai išvydo visą šilko kelią - nuo šilkverpio kokono iki audeklo. Visuose šalies zooparkuose drambliai atvežami tik iš Surino apylinkių. Drambliai - Surino pasididžiavimas. Festivalio dalyviai žavėjosi dramblių renginiu: jie piešė, žaidė krepšinį ir futbolą, lipo per žmones, straubliais kilnojo moteris, leidosi glostomi, netgi darė masažą - koja masažavo nugarą. Šiurpą kėlė pasirodymas su krokodilais - vietiniai berniukai jiems į nasrus kaišiojo galvas. 

Šiauliečiai plaukiojančiame turguje nupirko lauktuvių bei ragavo vaisių, kurių net pavadinimą buvo sunku ištarti. Lietuviai derėdavosi ir tailandiečiai kainą nuleisdavo daugiau nei turkai. Stebėtis tekdavo ir tada, kai prieš parduodamas ir taip nebrangų vaisių, pardavėjas jį dar ir nulupdavo. 

Tailando gyventojai verčiasi žemdirbyste, tad jų maisto racioną daugiausia sudaro ryžių patiekalai. Net desertas gaminamas iš jų. Prie garnyro patiekiama aštri mėsa ar žuvis. Pipirų ir druskos beriama į bet kokius patiekalus - net į saldumynus ar vaisių sultis. Tarakonus vietiniai gyventojai triauškia prie alaus vietoj bulvių traškučių, o skanėstais vadina kai kurių rūšių gyvates, varles, buožgalvius, skėrius ir įvairias jūros gėrybes. Alus, lietuvių nuomone, toks pat skanus kaip Lietuvoje, tik šiek tiek pigesnis. 

"Visame mieste - tik dviejų trijų aukštų namai, kurių pirmuosiuose aukštuose parduotuvėlės, dirbtuvėlės ir kontoros, o jų darbuotojai gyvena viršutiniuose aukštuose. Gatvėse daugybė motorolerių, autobusų amžinai atviromis durimis, aplipusių žmonėmis, gausybė naujų lengvųjų mašinų. Stebino skurdžios tailandiečių gyvenimo sąlygos ir gera nuotaika. Iš pirmo žvilgsnio tailandiečio gyvenamąjį namą ne visuomet atskirsi nuo tvarto, tačiau vietiniai gyventojai visada gerai nusiteikę, nesiliauja šypsojęsi. Surine labai daug masažo kabinetų, kuriuose atliekami tajų, aromaterapijos, aliejiniai masažai. Masažo paslaugos buvo labai populiarios tarp festivalio šokėjų - masažuotojos dirbo viršvalandžius, o šiaulietės šokėjos džiaugėsi, kad pirmą kartą festivaliuose joms negėlė kojų. Atliekant tahai masažą spaudžiami tokie skausmingi kūno taškai, kad net rėkti norisi. Jei skauda - vadinasi, toje vietoje tikėtinas sveikatos sutrikimas. Vienam iš mūsų už masažą teko dvigubą kainą mokėti, nes dvi masažą kojomis dariusios tailandietės pareiškė, kad jo nugara didesnė nei įprasta," - vienas kitą papildydami pasakojo grįžę šiauliečiai. 

Su naktiniu Surino gyvenimu lietuvius supažindino mero žmona - ji palydėjo į naktinį klubą. Jame - didžiulė salė, dešimt muzikantų grojo lengvąją muziką, džiazą, o poros šoko prie staliukų, nes šokių aikštelės nėra.  

Tiesioginėje radijo laidoje Tailande Edita ir Arūnas Šliauteriai papasakojo apie Lietuvą. Didžiausią nuostabą tailandiečiams kėlė sniegas. Jie daug klausinėjo apie mūsų lietuvišką žiemą, teiravosi, ar tikrai iš sniego lipdome Senius besmegenius? 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]