GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

KLESTIME AR VEGETUOJAME?


Nors neįgaliųjų gyvenime buvo daug teigiamų poslinkių, jau antrus metus Lietuvos neįgaliųjų organizacijos susiduria su labai keista situacija: metų pradžioje jos nežino, kaip tais metais gyvens ir dirbs, kiek gaus pinigų, kokie projektai ir kokia dalimi bus finansuojami, o kokie - atmesti. Neįgaliųjų organizacijose dirbantys žmonės - tiek neįgalieji, tiek sveikieji - po tris mėnesius negauna atlyginimų. Ieškodami atsakymų į šiuos ir į kai kuriuos kitus su neįgaliųjų organizacijų veikla susijusius klausimus, kreipėmės į Neįgaliųjų reikalų departamento (toliau - departamento) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorę Genovaitę Paliušienę. Direktorę kalbino "Mūsų žodžio" žurnalistas Alvydas Valenta. Šį pokalbį ir siūlome jūsų dėmesiui. Tepridursime tik tiek, kad kai kuriuos pokalbius reikia ne tik skaityti, bet ir įsiskaityti. Diplomatine kalba kalbant, dažnai būna svarbu ne tik tai, kas sakoma, bet ir kaip sakoma ir kas nepasakoma. Tad linkime sėkmės ir įžvalgumo! 

* * * 

- Kaip apibūdintumėte neįgaliųjų situaciją Lietuvoje šiuo metu? Kokie vyksta poslinkiai, kokios perspektyvos, kokių iškyla sunkumų ar kliūčių? 

- Šalyje neįgaliųjų problemos sprendžiamos nuosekliai, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais neįgaliųjų problemų sprendimą. Per paskutiniuosius trejus metus įvyko didelių pokyčių neįgaliųjų socialinės integracijos politikoje. Nuo 2005 m. liepos 1 d. pradėjo veikti naujos redakcijos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kurio nuostatos naujai reglamentavo invalidumo nustatymą, įteisino neįgaliųjų profesinę reabilitaciją. Priimta nemažai svarbių teisės aktų - Socialinių įmonių įstatymas, Užimtumo rėmimo įstatymas. Šie įstatymai reglamentuoja neįgaliųjų įdarbinimą ir valstybės paramą siekiant neįgaliuosius integruoti į darbo rinką. Nuo 2007 m. įsigaliojo Socialinių paslaugų įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą iš valstybės biudžeto specialiųjų dotacijų (7,2 MGL dydžio) skyrimą sunkią negalią turinčių asmenų socialinėms paslaugoms. 2008 m. pradžioje Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir pateikė derinti Švietimo įstatymą, į kurį perkeltos specialiojo ugdymo įstatymo nuostatos. Svarbiausi šiuo metu neįgaliųjų socialinės integracijos politikai darantys įtaką pokyčiai susiję su tarptautiniais teisės aktais - Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir Europos neįgaliųjų veiksmų planu 2006-2015 metams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, atsakinga už pasirengimą ratifikuoti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Šių teisės aktų nuostatos dėl neįgaliųjų teisių įgyvendinimo visose gyvenimo srityse bus perkeltos į Lietuvos teisės aktus ir pirmiausia atsispindės Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programos pakeitimo projekte, kuris šiuo metu pradėtas rengti. 

- Ką galėtumėte pasakyti apie neįgaliųjų organizacijų veiklą?  

- Galėčiau įvardinti šalyje aktyviai veikiančias neįgaliųjų asociacijas, kurios turi savo padalinius arba asocijuotus narius savivaldybėse. Tarp jų yra ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Privalumai - organizacijos turi tradicijas, aiškūs veiklos orientyrai, aiškus atstovavimas neįgaliųjų interesams pagal negalios pobūdį, neįgalieji pasitiki organizacijomis. Apie neįgaliųjų asociacijų veiklos trūkumus būtų nekorektiška kalbėti, nes organizacijos labai skirtingos, savita jų veikla ir, vertinant tą veiklos specifiką, kiekviena gerbtina už siekius bendrai spręsti problemas, kylančias neįgaliesiems. Vienoms organizacijoms tai spręsti sekasi geriau, kitų rezultatai kuklesni.  

- Daugelį veiklos sričių, pvz., aprūpinimą pagalbinėmis techninėmis priemonėmis, socialinių paslaugų teikimą, iš neįgaliųjų organizacijų perima valstybė. Yra nuomonių, kad tai pats tikriausias neįgaliųjų organizacijų išstūmimas į "aikštelės" užribį. Ar pagrįsti tokie nuogąstavimai? 

- Manau, kad šis teiginys yra hiperbolizuotas. Valstybė atsako už neįgaliųjų socialinę integraciją ir nuosekliai teisės aktais reglamentuoja neįgaliųjų problemų sprendimus, kurie užtikrina neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimą tolygiai visiems prieinamomis paslaugomis ir kitomis socialinės integracijos priemonėmis pagal negalios pobūdį ar neįgalumo lygį. Taip paskutiniais metais buvo reglamentuota parama neįgaliesiems įsidarbinant ir šiuo metu valstybė remia neįgaliųjų įdarbinimą - vadovaujamasi Socialinių įmonių įstatymu ir Užimtumo rėmimo įstatymu. Visiems darbingo amžiaus neįgaliesiems, kuriems pirmą kartą nustatomas darbingumo lygis ir profesinės reabilitacijos poreikis, užtikrinama galimybė gauti profesinės reabilitacijos paslaugas ir grįžti į darbo rinką. Nuo 2007 m. valstybė pradėjo dotuoti socialines paslaugas sunkią negalią turintiems neįgaliesiems. Per mėnesį vienam sunkios negalios asmeniui skiriama specialiųjų dotacijų 7,2 MGL dydžio išmoka socialinėms paslaugoms. 2008 metams iš valstybės biudžeto sunkią negalią turinčių asmenų socialinėms paslaugoms suplanuota apie 25 mln. Lt specialiųjų dotacijų. Valstybė nuo 1993 m. pagal patvirtintus prioritetus ir veiklas konkurso tvarka finansuoja neįgaliųjų asociacijų programas. Finansuojamų programų veiklos keičiasi priklausomai nuo tuo metu aktualių ir sprendžiamų problemų. Šių programų įgyvendinimo nereikėtų sutapatinti su valstybės funkcijų vykdymu. Konkurso tvarka finansuojami aktyviausių neįgaliųjų asociacijų projektai, kuriuos neįgaliųjų asociacijos pajėgios įgyvendinti ir įgyvendinimui turi materialinių bei žmogiškųjų išteklių. Neįgaliųjų asociacijų programos pirmiausia apima pačių organizacijų narius ir neužtikrina tolygaus paslaugų ar kitų veiklų prieinamumo visiems neįgaliesiems. Kadangi neįgaliųjų asociacijų programas planuojama finansuoti ir toliau, manyčiau, kad nėra pagrindo nuogąstavimams. 

- Antri metai iš eilės trys mėnesiai vėluoja neįgaliųjų organizacijų finansavimas, nors jokios finansų krizės Lietuvoje nėra. Kodėl? Ar šitaip bus ir ateityje? 

- Neįgaliųjų asociacijų programos finansuojamos konkurso tvarka ir programiniu būdu. Kad būtų galima pradėti finansuoti programas, turi būti įvykdytos visos procedūros, nustatytos Neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos apraše bei nepažeistas Biudžeto sandaros įstatymas. Kaip žinome, kiekvienų metų pabaigoje LR Seimas tvirtina valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pagrindinius rodiklius ateinantiems metams. Prasidėjus naujiems metams, t.y. sausio mėnesį, Vyriausybė tvirtina valstybės biudžeto lėšų paskirstymą pagal programas asignavimų valdytojams. Mūsų departamentas nėra asignavimų valdytojas. Konkurso būdu finansuojamos Neįgaliųjų socialinės integracijos programos, kurias įgyvendina neįgaliųjų asociacijos, yra asignavimų valdytojo - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos "Neįgaliųjų socialinė integracija" sudedamoji dalis. Vyriausybei patvirtinus asignavimų valdytojams valstybės biudžeto lėšų paskirstymą pagal programas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina finansinę sąmatą - lėšų paskirstymą pagal ministerijos įgyvendinamas programas. Kai ministerija patvirtina finansinę sąmatą, departamentas teikia socialinės apsaugos ir darbo ministrui tvirtinti lėšų paskirstymą Neįgaliųjų socialinėms programoms vykdyti. Realiai šiais metais Neįgaliųjų socialinės integracijos programoms vykdyti lėšų paskirstymas buvo patvirtintas vasario 19 d. Toliau seka projektų tikslinimas pagal projektų vertinimo ir atrankos komisijos rekomendacijas ir sutarčių sudarymas su neįgaliųjų asociacijomis. Neįgaliųjų asociacijų programos finansuojamos programiniu būdu, tik biudžetinėms įstaigoms, sausio mėnesį yra užtikrinamas 1/12 praėjusių metų finansavimo. Projektų tikslinimą ir sutarčių sudarymo laiką ilgina tai, kad 2008 metų finansavimui buvo pateikta labai daug projektų - 355. Iš jų po projektų vertinimo ir atrankos finansavimas patvirtintas 273 projektams, kuriuos projektų vykdytojai turi patikslinti pagal projektų vertinimo ir atrankos komisijos rekomendacijas. Konkurso būdu iš valstybės biudžeto finansuojamų programų neįgaliųjų asociacijos neturėtų vertinti kaip vienintelio finansavimo šaltinio. Neįgaliųjų asociacijos yra savarankiški juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Neįgaliųjų asociacijos turi galimybių dalyvauti įvairiuose konkursuose, turėti įvairių finansavimo šaltinių ir kitų lėšų (nario mokesčio, fizinių asmenų 2 proc. pajamų mokesčio, struktūrinių fondų ir kitų rėmėjų paramos, pajamų iš nuomojamo turto ar kitos veiklos). Programinis finansavimas neužtikrina ir neužtikrins lėšų gavimo sausio mėnesį, taip yra ir taip bus ateityje.  

- Ką turėtų padaryti departamentas ir pačios neįgaliųjų organizacijos, kad kalendoriniams metams skirtas lėšas gautų sausio pradžioje arba viduryje, o ne prasidėjus pavasariui? 

- Manau, kad į šį klausimą jau atsakiau. Neįgaliųjų asociacijų finansavimas - tai finansavimas pagal programas, o ne biudžetinių įstaigų išlaikymas. Programinis finansavimas neužtikrina ir neužtikrins lėšų gavimo sausio mėnesį.  

- Lėšų neįgaliųjų organizacijos neturi ne tik savo veiklai, bet ir jose dirbančių tiek neįgalių, tiek ir sveikų žmonių atlyginimams išmokėti. Visi kiti Lietuvoje gauna atlyginimus, negauna tik neįgalieji ir jiems norintys padėti sveikieji - ar tai nėra pati tikriausia neįgalių žmonių diskriminacija? 

- Valstybė neišlaiko neįgaliųjų organizacijų, bet remia jų pilietines iniciatyvas finansuodama konkurso būdu neįgaliųjų socialinės integracijos programas, deja, ji negali užtikrinti finansavimo stabilumo kiekvienais metais. Neįgaliųjų asociacijos turėtų būti aktyvesnės, dalyvauti struktūrinių fondų paramos projektuose, ieškoti kitų rėmėjų ir pirmiausia bendradarbiauti su savivaldybėmis, kurios iš neįgaliųjų asociacijų gali pirkti paslaugas.  

- Galbūt susidariau neteisingą nuomonę, tačiau, atrodo, Neįgaliųjų reikalų tarybos (toliau - tarybos) vaidmuo ginant neįgaliųjų reikalus yra silpnas. Kaip jūs galėtumėte įvertinti šios tarybos veiklą? Kokie jos santykiai su departamentu? Ar gaunate konstruktyvių siūlymų, ar bendrai ieškoma neįgaliesiems geriausių sprendimų ir pan.? 

- Vertinant tarybos veiklą ir jos vaidmenį Jūs susidarėte klaidingą nuomonę. Nuo 2006 metų Lietuvos invalidų tarybai prie LR Vyriausybės pakeitus pavadinimą į Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM ir, pradėjus visuomeniniais pagrindais veikti tarybai prie SADM, įvyko pasikeitimai, kuriems įvertinti ir suprasti reikėjo laiko. Iš tikrųjų tarybos nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, jautriai išgyveno pokyčius ir naujų funkcijų atsiradimą, kai ši taryba tapo patariamąja institucija. Tarybos ir departamento darbuotojų santykiai yra kolegiški, tarybos nariai - nevyriausybinių organizacijų atstovai - kiekvieną antradienį renkasi į departamentą, kur aptariami aktualūs neįgaliesiems klausimai. Neįgaliųjų asociacijų atstovai aktyviai dalyvauja sprendžiant su neįgaliųjų socialine integracija susijusias problemas. 2007 m. Valstybės kontrolė atliko programos "Neįgaliųjų socialinė integracija" veiklos auditą ir pateikė rekomendacijas dėl neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo perdavimo savivaldybėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė patvirtino veiklos audito rekomendacijų įgyvendinimo planą, kuriame įtraukta priemonė pakeisti neįgaliųjų socialinės integracijos programų finansavimo tvarkos aprašą ir įtraukti savivaldybes į neįgaliųjų socialinės integracijos proceso organizavimą. Šių rekomendacijų įgyvendinimas kelia daugiausiai nerimo neįgaliųjų asociacijų atstovams - vyksta diskusijos taryboje, departamente. Įgyvendinant veiklos audito rekomendacijas yra sudarytos dvi darbo grupės, kuriose aktyviai dalyvauja tarybos nariai - neįgaliųjų asociacijų atstovai.  

- Lietuvoje neįgaliųjų organizacijos yra pasyvios, nesugebančios, nenorinčios ir bijančios rimčiau pakovoti už savo narių teises - kaip vertintumėte šį teiginį? 

- Lietuvoje yra visokių neįgaliųjų organizacijų. Yra aktyvių, yra pasyvių. Kadangi naudojami pakankamai skambūs žodžiai "rimčiau pakovoti už savo narių teises", tai būtų įdomu išgirsti kontekstą - už kokias teises turėtų rimčiau pakovoti? Sprendžiant neįgaliųjų problemas, atsižvelgiama į neįgaliųjų asociacijų nuomonę, teisės aktai viešai aptariami, vyksta viešos konsultacijos. Taip, yra dar neišspręstų problemų, bet įvardinus neįgaliesiems kylančias problemas, ieškoma galimybių ir kelių šioms problemoms spręsti. Iš neįgaliųjų asociacijų laukiame konstruktyvių pasiūlymų, kaip gerinti neįgaliųjų padėtį, kokie klausimai aktualūs. Šiuo metu pradėtas rengti Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos 2003-2012 metų programos pakeitimo projektas suteikia galimybę visoms neįgaliųjų asociacijoms aktyviai dalyvauti tobulinant neįgaliųjų socialinės integracijos procesą, sprendžiant šių žmonių socialinės integracijos į visuomenę problemas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos kontekste. 

- Galbūt yra dalykų, kurių daugelis neįgalių žmonių nežino arba supranta neteisingai. Ar nebūtų prasminga pačiam departamentui glaudžiau bendradarbiauti su neįgaliųjų organizacijomis, neįgaliųjų žiniasklaida - rengti spaudos konferencijas, pristatyti finansuojamas programas ir pan.? 

- Departamentas visada atvirai bendrauja tiek su neįgaliųjų asociacijomis, tiek su neįgaliųjų žiniasklaida. Kaip minėjau, kiekvieną antradienį departamento darbuotojai susitinka su neįgaliųjų asociacijų atstovais ir aptaria aktualius klausimus. Pirmiausia neįgaliųjų asociacijų atstovams aiškiname apie priimamus sprendimus, diskutuojame dėl galimų sprendimų pasirinkimo. Ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį renkasi taryba. Valstybės institucijų ir neįgaliųjų asociacijų atstovai Taryboje aptaria aktualius klausimus, formuoja pasiūlymus socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Departamentas pakankamai aktyviai bendrauja su neįgaliųjų žiniasklaida ir nuolat bei atvirai atsako į neįgaliųjų leidinių užduodamus klausimus. Departamentas savo tinklapyje adresu www.ndt.lt bei informacinėje duomenų bazėje adresu www.unriis.lt nuolat skelbia informaciją apie vykstančius neįgaliųjų socialinės integracijos procesus ir pokyčius, siekdamas procesų skaidrumo, pateikia naujausią informaciją apie finansuojamus projektus, skiriamas lėšas, kitas vykdomas priemones. Aišku, informacijai skleisti ir bendradarbiauti visada galima atrasti naujų būdų. Šiais metais Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimui departamentas planuoja rengti informacinę kampaniją, į kurią maloniai pakviesime įsijungti ir neįgaliųjų žiniasklaidos priemones. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]