NETEKOME

Saulius PLEPYS

NETEKOME NAPOLEONO KUOLIO


Napoleonas KuolysVasario aštuntąją iš gyvenimo išėjo daugeliui mūsų brangus žmogus Napoleonas Kuolys. Įsiklausykite į šio žmogaus vardo skambesį. Ar neprimena jis varpo dūžio, kviečiančio mus gyventi dorai ir sąžiningai? Artimiesiems ir bičiuliams jis buvo tikras Vaižganto "Pragiedrulių" Napalys - nuolat giedrai nusiteikęs, nenustygstantis ir darbus nudirbantis, ir sumanymų kupinas. Tai buvo atviro aukštaitiško būdo, tiesaus aštresnio žodžio nevengiantis žmogus. Napoleonas buvo patikimas šeimos ramstis, nenuilstantis karys bemaž iki paskutinio atodūsio už likimo draugų materialines ir dvasines teises. Patiko tai LAD ir LASS vadovams ar ne, į jo žodžius tekdavo įsiklausyti. Atsisveikindami su Napoleonu Kuoliu, dar kartą atsiverskime vieną kitą jo biografijos puslapį.  

Gimė Napoleonas Kuolys 1933 metais Raudėnų kaime, Rokiškio rajone. 1941 metais pradėjo lankyti Aleksandravėlės mokyklą, o 1944-ųjų rudenį sunkiai susižeidė sprogmenimis ir neteko regėjimo. 1948 m. motina atvežė jį į Kauno aklųjų internatinę mokyklą. Sunkūs buvo berniukui pirmieji žingsniai naujoje vietoje, tačiau po poros metų Napoleono akelę operavo Marijampolėje gyvenęs gydytojas oftalmologas Mykolas Steiblys ir jam pavyko grąžinti vaikui nemažą regėjimo likutį. Napoleonas tarsi iš naujo gimė. Jį greitai įtraukė visuomeninių darbų verpetas: Napalys dalyvavo meno saviveikloje, lankė literatų ir sporto būrelius, buvo išrinktas moksleivių LAD pirminės organizacijos pirmininku, LAD Kauno srities valdybos nariu. 1957 m. Napoleonas baigė vidurinę mokyklą ir pradėjo dirbti darbininku LAD Vilniaus kombinate. Vos po dvejų metų sumanus jaunuolis jau paskiriamas šio kombinato direktoriaus pavaduotoju, dar po metų - direktoriumi. Dar po vienų - Napoleonas vėl darbininkas. Kelią pastoja tėvo "nuodėmės" - tarybų valdžia žino, su kuo kovėsi Lietuvos kariuomenės savanoris, žino, kad nevalia tarnauti nepriklausomos Lietuvos policijoje. Už viską atsakys sūnus, bet ne taip jau paprasta palaužti veržlų, gabų žmogų. Neilgai trukus Napoleonas jau dirbo knygų gamybos baro meistru, tarprajoninių kultūros namų direktoriumi, kombinato profsąjungos komiteto pirmininku, nuo 1971 iki 1990 m. - įvairių gamybos barų meistru. Po to dar penkerius metus dirbo darbininku namudininku. Bemaž keturis dešimtmečius LAD ir LASS suvažiavimuose Napoleonas Kuolys buvo renkamas centro revizijos komisijos nariu. Ne kartą buvo išrinktas Vilniaus tarprajoninės valdybos prezidiumo nariu, daug metų buvo žurnalo "Mūsų žodis" redkolegijos narys.  

Toli gražu ne visos Napoleono Kuolio veiklos sritys, ne visi jo nuveikti darbai čia suminėti, bet ir iš to, kas čia pasakyta, galime susidaryti vaizdą, koks didelis, koks reikšmingas yra šio žmogaus indėlis mūsų organizacijai, kokį gilų pėdsaką jis paliko mūsų mąstysenoje, mūsų gyvenime. Nuoširdžiai užjaučiame jo žmoną Jadvygą, dukrą Sigitą, abu sūnus Algirdą ir Darių, jo šešis anūkus.  

Artimiesiems ir daugumai mūsų jis liks tas šviesus, protingas žmogus, į kurį, bėdai ištikus, galėdavai visada atsiremti. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]