PORTRETAS

Domantas RAZAUSKAS 

STAIRWAY TO HEAVEN 

(Remiui) 

Jie pabėgdavo naktį. Ir laikas pabėgdavo slėptis.  

Tėvo spintoj yra dar kažkas, ko valia nepaliesti. Tapyta  

Akvarelės bangom dvi akis tesujungiantis lieptas  

Ir kaip žmogų ant greitkelio nuostabiai partrenkia rytas...  

"Žemė-žemė", kažkur pasiklydus tarp Vegos ir Liūto,  

Išprotėjus po karo ji taikos į Dievą. Čia aušta.  

Šalyje, kur sparnų daug daugiau negu kojų prisiūta,  

Bet iššoki pro langą ir neveikia. Error. Nulaužta.  

Tada dusulio nešamas tingiai sumurmi: "Ir k čiortu  

Sudainuos be manęs, aš truputį sergu - tarkim, miręs".  

Kaip kulka surūkai paskutinę. Pasirausi likusių kortų  

Ir palieti būgną. Dar širdį. Galvoji: "Kaži, kuo jie skirias?"  

Nemačiau, kaip grįžai. Užsikirto kalba, užkamšyta  

Kilimais nugulėtais. Vėlių kambarėlyje - liūtys.  

Kalendoriaus lapelis nuplyšta. Vėjas tyliai atsiverčia kitą,  

Pažymėtą rausvai ir nuplautą debilų saliutais.  

Ten išmėtytos raidės: nuo rytojaus nebus jokio laiko,  

Nebelis ir nepūs, jokio šalčio, sunkios sniego skraistės...  

Ir naktis bus trumpesnė nei vienas absurdiškas haiku,  

Tik kažko susirinkę draugai tyliai skrendančią mirtį aplaistys.  

Pailsėk, jau arti. Nematai, bet jauti, kad jis kelia.  

Šitoks greitis, kad net kopėtėlės į mėnesį dyla...  

Aš šalia, įsitvėręs ranka tavo baltą užburtą lazdelę,  

Sudėliojau tau mįslę:  

Skapo gatvė. Ir takas į tylą.  

"Literatūra ir menas", 2007-12-07  

Peters BRŪVERIS 

* * * 

(Remiui) 

kai visi veidrodžiai sudaužyti ar neišvalomai apniukę  

o tavo bruožai ir grimasos pamažu persikrausto  

iš tavo esybės į viešojo būvio  

architektūros detales imi jaustis tarsi laisvesnis  

ir nebėra ko bijoti kad už to kampo tavęs laukia  

tavo antrininkas toks panašus į tave jog tau dar lieka vilties  

neišsikraustyt iš proto tavo antrininkas pažįsta tave geriau negu tu pats  

jo žvilgsnis nugręžia iki kaulų jis nusmelkia  

iki sielos nušviesėjimo iki pat tavo vaikystės  

žaislų nusmelkia ir supina  

tavo esybę į Gordijaus mazgą kurio neperkirs  

nė Makedonijos Saša...  

aš turbūt nesugebu rašyti  

apie objektus ir aprašinėti daiktus 

mano draugas aklas fleitininkas vos prisilietęs  

pirštų galiukais prie vieno ar kito sugebėdavo daug geriau  

išgroti daiktų pasaulį nei aš pamatyti  

visą laiką žvilgsnis laukan lyg pasmerktas ir žodžiai  

laukan ir mintys... einu paplūdimiu  

žiūriu į jūrą smarkus vėjas gena bangas į krantą  

ir mano malda tą akimirką esti  

kad po mirties mano akys  

susilietų su jūra  

Iš latvių kalbos vertė VYTAS DEKŠNYS  

"Literatūra ir menas", 2008-01-18  

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]