GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

NELYGIOS NELYGIŲ GALIMYBĖS

AB banko "Hansabankas" pavadinimas "Mūsų žodžio" skaitytojams beveik toks pat įprastas kaip duona kasdieninė. Daugelis jame laikome ne per didžiausias savo santaupas ar kas mėnesį gauname "Sodros" pervedamą pensiją. Daugelis regėjimo negalią turinčių žmonių yra susidūrę ar nuolat susiduria su šio banko vykdoma diskriminacine politika - apie tai keletą kartų jau esame rašę. Deja, reikalai į gera beveik nejuda. Norėdami išlaikyti kuo daugiau objektyvumo ir tikslumo, šiame rašinyje nuolat remsimės oficialiais dokumentais. Be vienos kitos pastabos ar komentaro nebus apsieita, tačiau esame įsitikinę, rašinio objektyvumui jie nepakenks. Dėkojame Arvydui Juchnai ir ypač teisininkui Giedriui Stoškui, leidusiems pasinaudoti savo korespondencija. 

* * * 

2007 m. rugsėjo 27 d. atvykau į AB banko "Hansabankas" klientų aptarnavimo centrą, esantį Vilniuje, Savanorių pr. 15 A, norėdamas pasikeisti banko mokėjimo kortelę, kadangi buvau elektroniniu paštu iš "Hansabanko" gavęs pranešimą, kad mano anksčiau turėtos mokėjimo kortelės galiojimo terminas pasibaigęs ir man jau yra pagaminta nauja. Tačiau "Hansabanko" darbuotoja, pastebėjusi mano regos negalią pareiškė, kad akliesiems "Hansabankas" įprastinių mokėjimo kortelių neišduoda, ir jiems pagal "Hansabanke" galiojančią klientų aptarnavimo tvarką gali būti išduodamos tik specializuotos, būtent specialiai akliesiems skirtos, riboto funkcionalumo "Maestro" debetinės mokėjimo kortelės, todėl man neva per klaidą pagaminta įprastinė mokėjimo kortelė jokiu būdu negali būti atiduota ir bus sunaikinta. Banke išsiaiškinau, kad akliesiems skirtomis mokėjimo kortelėmis, skirtingai nei įprastinėmis, negalima susimokėti parduotuvėse už perkamas prekes. Nieko negelbėjo mano kategoriškas reikalavimas išduoti man tokią pat kortelę, kokią aš turėjau iki šiol ir kokia gali būti išduodama bet kokiam suaugusiam žmogui, išskyrus neregius (...). "Hansabankas" visus neregius automatiškai laiko negalinčiais pasirašyti asmenimis, ir čia neatsižvelgiama į tai, ar jie realiai sugeba patys savarankiškai pasirašyti ar ne. Nieko negelbėjo ir mano argumentai, kad esu visiškai veiksnus, visada visuose dokumentuose pats savarankiškai pasirašau ir niekada jokia įstaiga ar valstybės institucija nėra suabejojusi mano parašo tinkamumu (...). Dėl aprašyto "Hansabanko" elgesio buvau labai įskaudintas, pažemintas, dvasiškai sukrėstas, kadangi dėl savo negalios buvau nelaikomas žmogumi, nepripažįstamas teisinių santykių subjektu. Esu įsitikinęs, kad AB bankas "Hansabankas" šiurkščiai pažeidė mano teises. Joks teismas nėra manęs pripažinęs neveiksniu ar apribojęs mano veiksnumą, be to, mano aklumas ir nėra pagrindas tai padaryti. 

(Iš Arvydo Juchnos skundo Lietuvos lygių galimybių kontrolieriui) 

2007 m. rugsėjo 3 d. maždaug 14 val. 45 min. atvykau į AB banko "Hansabankas" klientų aptarnavimo centrą, esantį Vilniuje, Savanorių pr. 15 A, ir norėjau iš savo asmeninės sąskaitos į žmonos sąskaitą pervesti 7000 Lt, tačiau prie 18 langelio dirbanti banko darbuotoja Žydra Rakauskaitė, pasitarusi su kitais banko darbuotojais, man paaiškino, kad negali įvykdyti mano prašymo, kadangi esu neregys, o AB bankas "Hansabankas" neregius laiko negalinčiais pasirašyti asmenimis, todėl bankas neregiams pagal jų pačių parašą jokių piniginių operacijų neatlieka, gali nebent iš mano sąskaitos išmokėti man per dieną ne daugiau kaip 500 Lt grynųjų pinigų. Nieko negelbėjo mano bandymas paaiškinti, kad aš pasirašyti galiu, visada pats savarankiškai pasirašau įvairius dokumentus, pats esu pasirašęs ir savo piliečio pase. Banko darbuotoja man paaiškino, kad AB banke "Hansabankas" galioja tokios taisyklės, kurioms ji nusižengti negalinti. Visa laimė, kad su savimi turėjau "Hansabanko" mokėjimo kortelę "Maestro", su kuria iš bankomato nuėmėme reikiamą pinigų sumą ir ją įnešėme į žmonos banko sąskaitą (...) Mano atžvilgiu įvykdyta tiesiogine akivaizdžia diskriminacija šis bankas pažeidė daugybę teisės normų, įtvirtintų tiek LR įstatymuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose (toliau išvardijami konkretūs teisės aktai). Tai, jog pasirašyti sugebantys neregiai turėtų patys pasirašyti sudaromus sandorius (dokumentus), nurodė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje tarp ieškovės L. Osipovič ir atsakovės N. Salechovos. Mano turimomis žiniomis, AB bankas "Hansabankas" analogiškai diskriminuoja ir kitus neregius, kurių dauguma sugeba pasirašyti ir kurių parašas visose LR valstybės institucijose ar kituose bankuose laikomas tinkamu. 

(Iš Giedriaus Stoškaus skundo Lietuvos lygių galimybių kontrolieriui) 

Panašių skundų galėtume pacituoti ne vieną ir ne du. Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba per pastaruosius trejus metus jais buvo atakuojama ne kartą. Priimti akliesiems palankūs sprendimai. 

Iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2005 m. rugpjūčio 28 d. pažymos: "Tyrimo metu kartu su Nacionaline vartotojų teisių apsaugos tarnyba buvo nustatyta, jog daugelyje Europos Sąjungos šalių (Lenkijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje, Suomijoje, Prancūzijoje) akliesiems suteikiamos paslaugos tokiomis pat sąlygomis kaip regintiems asmenims, tai yra jiems neprivalu ateiti į banką su lydinčiu asmeniu norint atlikti operacijas grynaisiais pinigais. Pabrėžtina, jog akliesiems teisės aktų nustatyta tvarka nėra apribotas veiksnumas. Atliekant tyrimą nustatyta, jog AB "Hansabankas" reikalaudamas, jog neregiai, norėdami atlikti banke operacijas grynaisiais pinigais, kurių suma viršija 200 litų, privalo atvykti į banką lydimi kito asmens, turinčio išduotą įgaliojimą, pažeidžia aklųjų asmenų teises, kadangi jiems paslaugos suteikiamos ne tokiomis pat sąlygomis kaip regintiems asmenims." 

Analogišką išvadą ši tarnyba padarė ir 2006 m. kovo mėn. Tačiau AB "Hansabankui", atrodo, dėl tokių išvadų nei šalta, nei karšta. Arba kaip tokiais atvejais sakoma: šuo loja - karavanas tolyn keliauja! Šitaip "karavanas", o kartu su juo ir mes, prikeliaujame iki praėjusių metų gruodžio mėnesio. Gruodžio 20 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba G. Stoškui atsiunčia naują pažymą. Dėl vietos stokos šios pažymos necituosime, nors vertėtų. Pažymoje sakoma, kad praėjusių metų lapkričio 22 d. šios tarnybos atstovai susitiko su atsakingais "Hansabanko" darbuotojais ir jiems išdėstė aklųjų reikalavimus. O banko atstovai tarnybą supažindino su priemonėmis, kurias įdiegė, kad pagerintų žmonių su regėjimo negalia aptarnavimą (kalbantys bankomatai, kalbantys kodų generatoriai ir t.t.). Paskui banko darbuotojai priminė, jog pagal jų vidaus taisykles, aklieji (tai daroma jų pačių labui ir saugumui) nemato, ant kokio dokumento pasirašo, todėl negali laisvai atlikti visų banko operacijų, kad jų valią savo parašu turi patvirtinti notariškai įgaliotas žmogus. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba rekomendavo "Hansabankui" ieškoti būdų ir galimybių, kaip gerinti regėjimo negalią turinčių žmonių bankinį aptarnavimą. Pažyma baigiama išvada, kad objektyvių aplinkybių, rodančių, jog aklieji yra diskriminuojami, nerasta, todėl tyrimas yra nutrauktinas.  

G. Stoškus replikavo nedelsdamas: "Iš aptariamos Jūsų pažymos taip ir nesupratau, ar "Hansabanko" darbuotojai, 2007 m. rugsėjo 3 d. maždaug 14 val. 45 min. dėl mano aklumo atsisakę iš mano asmeninės sąskaitos į žmonos sąskaitą pervesti tam tikrą sumą pinigų, šia konkrečia veika, t.y. tokiu atsisakymu, atliko lygių galimybių pažeidimą, ar ne, t.y. ar toks konkretus atsisakymas yra teisėtas? Jūsų pažyma visiškai nutolusi nuo šio konkretaus įvykio ir neišsprendžia konkretaus veiksmo teisėtumo klausimo. Juk aš skundžiau ne bendrą "Hansabanko" tvarką, o skundžiausi dėl konkrečiu laiku įvykusio konkretaus įvykio." 

Tarnybos darbuotojai su šiuo priekaištu iš dalies sutiko ir žadėjo ateityje budriai stebėti, kad "Hansabanke" visiems klientams būtų užtikrinamos lygios galimybės. "Ką reiškia stebėti? - klausia G. Stoškus. - Tarnyba konstatavo, kad pažeidimo nebuvo. Bankas savo veikloje tokia išvada gali sėkmingai remtis."  

Pačioje praėjusių metų pabaigoje G. Stoškus pasiteiravo, kur ir kaip galėtų apskųsti pačios Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sprendimą. Į tai tarnyba neatsakė, tačiau pažadėjo tyrimą atnaujinti. Iškart reikia pasakyti, kad šio pažado Tarnyba laikėsi. 2007 m. gruodžio 28 d. Lygių galimybių kontrolierės A. Burneikienės rašte "Hansabankui" skaitome: "Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lygių galimybių įstatymo 13 straipsniu bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prašyčiau per 10 darbo dienų pateikti paaiškinimus ir atsakyti į žemiau pateiktus klausimus: 

1. Dėl kokių priežasčių 2007-09-03 banko darbuotoja Žydra Rakauskaitė atsisakė pervesti tam tikrą sumą iš G. Stoškaus sąskaitos į žmonos sąskaitą ir kokiu teisės aktu vadovaujantis ši paslauga Giedriui Stoškui nebuvo suteikta? (...) 

2. Dėl kokių priežasčių, motyvų, argumentų neregiams nėra taikomos tos pačios banko paslaugos kaip regintiems žmonėms? Prašyčiau pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl visų G. Stoškaus nurodytų penkių besitęsiančio regėjimo negalią turinčių asmenų diskriminavimo atvejų banko paslaugų teikimo srityje. 

3. Taip pat prašyčiau pateikti visus galimus paaiškinimus dėl skundo aplinkybių, o taip pat vidaus tvarkos taisyklių, klientų aptarnavimo taisyklių, kitų dokumentų, reglamentuojančių klientų aptarnavimą (įskaitant neregių aptarnavimą) "Hansabanke" kopijas." 

Tiesa, ne per 10 darbo dienų, tačiau bankas į šį raštą atsakė. Atsakyme randame praktiškai tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriuos "Hansabankas" pateikė ir praėjusių metų pabaigoje: bankas, išmokėdamas pervedamas pinigines lėšas klientams ir siekdamas užsitikrinti įrodymus, kad pinigus klientui išmokėjo ar kitą sandorį sudarė kliento nurodymu, savo sandorį su klientais sudaro raštu. Tais atvejais, kai klientas negali pats pasirašyti, bankas privalo vadovautis LR civilinio kodekso (CK) 1.76 straipsniu, pagal kurį už klientą gali pasirašyti kitas asmuo. Tačiau tokio asmens parašo teisėtumas turi būti patvirtintas notaro ar kitų minėtame LR CK straipsnyje numatytų asmenų. Bankas taiko išimtis iš minėtų LR teisės aktų ir leidžia regėjimo negalią turintiems asmenims savarankiškai atlikti operacijas banke, nustatydamas operacijų limitus. Rašto pabaigoje skaitome: "Manytume, kad ateityje siekiant iš esmės palengvinti finansinių reikalų tvarkymą asmenims su regėjimo ir kitomis negaliomis, reikėtų peržiūrėti LR teisės aktų nuostatas. Šiuo klausimu bankas yra ne kartą išdėstęs savo nuostatas ir pasiūlymus LR valstybės institucijų atstovams, asmenims su regėjimo negalia ir šiuos klientus globojančioms organizacijoms bei žiniasklaidai."  

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba neliko skolinga. "Hansabankui" ji nusiuntė naują raštą: "Hansabanko (...) yra teigiama, kad siekiant iš esmės palengvinti finansinių reikalų tvarkymą regėjimo sutrikimus turintiems žmonėms, reikėtų peržiūrėti teisės aktų nuostatas. 

Prašytume skubiai informuoti, kokių teisės aktų nuostatas šiuo atveju jūs siūlytumėte keisti ir ar ėmėtės tam tikrų iniciatyvų šioje srityje." 

AB "Hansabanką", matyt, nejuokais supykdė toks Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, o kartu ir aklųjų įkyrumas, todėl atsakymo ilgai laukti neprireikė. Kadangi banko atsakymas redakciją pasiekė tik vasario viduryje, todėl apie jį kitame žurnalo numeryje. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]