PROJEKTAI

Gražina SIDEREVIČIENĖ

SVEČIUOSE PAS SKULPTORIŲ STASĮ ŽIRGULĮ

"Mano manymu, šiandien, kada nepripažįstame jokių kanonų, jokių stilių, kada filosofija visai susmulkėjusi, kada pasaulis prarado saiko jausmą, absurdiška kalbėti apie meną. Pasaulis bėga madų labirinto maratoną, kiekvienas šaukiame - aš esu! Pataikaudami madai, komercijai, paminame dvasinius idealus - Tėvynę, savo kalbą, istorinę atmintį, tėvus... Todėl šiandien sunku kalbėti apie tautos kultūrines tradicijas". Tai skulptoriaus Stasio Žirgulio mintys. 

Lapkričio 22 dieną grupę Kauno neregių ir silpnaregių jaukioje Kauno senamiesčio gatvelėje, šalia miesto širdies Rotušės, pasitiko šių eilučių autorius. Maloniai pakvietė į savo dirbtuvę. Čia pasijutome kaip namuose. Nesitikėjome, kad su mumis kaip su sau lygiais bendraus jautrus, geranoriškai nusiteikęs menininkas, Kauno miesto tarybos narys. Palengva užsimezgė pokalbis apie Stasio Žirgulio kūrybą, gyvenimo patirtį. Neregiai atsargiai lietė, glostė jo rankomis sukurtas ir sušildytas skulptūrėles: elegantiško žirgo ar pasirengusio "konsiliumui" paukščio figūrą. 

Paklaustas, kaip gimsta idėjos, skulptorius sakė, kad tai lemia daugelis dalykų: atmintin įstrigę vaikystės ar jaunystės prisiminimai, tam tikros gyvenimo aktualijos. Tarkim, kurdamas skulptūrinę kompoziciją "Paukščių konsiliumas" bandė ironiškai pasišaipyti iš šiuolaikinių politikų, o "Vidurnaktis" gimė prisiminus jaunystės nuotykį kaimo kapinaitėse. Minėjo, kad besimokydamas Dailės akademijoje diplominiam darbui pasirinko neregio figūrą visiškai užmerktomis akimis - taip norėjo įprasminti Galileo Galilėjų - ir tik vėliau sužinojo, kad šis iš tikrųjų senatvėje buvo aklas. 

Vėliau pakilome į kitoje gatvelės pusėje įsikūrusią Stasio Žirgulio skulptūrų galeriją ir čia pratęsėme ne tik pokalbį, bet ir žavėjomės jo sukurtais intelektualiais meno šedevrais. Menininkas save priskiria akademinių skulptorių kartai, tačiau jam tikrai artimas modernus menas ir tai atsispindi jo kūryboje. Skulptorius pridūrė esąs šiek tiek romantikas, jautriai reaguojantis į neigiamus gyvenimo pokyčius. Mus sujaudino senyvo žmogaus skulptūra. Autorius sakė, kad ji skirta jaunystėje žuvusiam draugui atminti. 

Bendravimas suartina žmones, o meno pažinimas pojūčiais tikrai tęsis, turtins mus dvasiškai, ves į kitų menininkų dirbtuves ar galerijas. 

Malonu, kad ilgametė aklųjų ir silpnaregių meninio ugdymo programa "Pažinti meną pojūčiais", kurios sumanytoja - LASS centro tarybos vyresnioji specialistė Danutė Cidzikienė, plečiasi, atrandamos naujos jos įgyvendinimo formos, kad daugėja neabejingų menui žmonių su regos negalia. 

Įspūdžius iš susitikimo su garsiu Lietuvos menininku, daugeliui žinomų skulptūrų "Naktigonė", "Vienatvė", "Laiminantis Kristus", "Visatos tiesa", Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus bei Vinco Kudirkos paminklų ir kitų darbų autoriumi, noriu apibendrinti dar viena S. Žirgulio mintimi: "Menas neturi amžiaus, jeigu tai tikras menas, ir nesvarbu, ar kūrinys sukurtas prieš keturis tūkstančius metų ar šiandien. Taip pat nesvarbu ir menininko amžius, jeigu jis tikras menininkas. Todėl, mano manymu, polemika apie meno šiuolaikiškumą yra profanacija. Tarsi Egipto menas būtų nemodernus" (citata iš knygos "Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai" - "Stasys Žirgulis"). 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]