VIRSELIS

J. P. MONTERO. DVIEJŲ NEREGIŲ IŠGYDYMAS

Krikščioniškosios ikonografijos žodyne rašoma, kad, kartą pakeliui sutikęs iš prigimties aklą žmogų, Jėzus grąžino jam regėjimą. Patepęs akis iš dulkių ir seilių padarytu tepalu, nusiuntė neregį nusiprausti prie Siloamo tvenkinio. Žmogus, nusiprausęs veidą, praregėjo. Kristus, apsuptas mokinių ir žiūrovų, vaizduojamas tepantis neregio, vilkinčio elgetos skarmalais, laikančio rankoje lazdą, akis. Panašus atsitikimas aprašytas Evangelijoje pagal Matą, kur kalbama apie dviejų neregių išgydymą. Šis siužetas dažnai vadinamas "Jericho neregiai". Vaizduojama scena už Jericho miesto sienos: Kristus dažniausiai liečia neregio akis, kitas neregys klūpo, laukdamas savo eilės. Neregystė neretai traktuojama kaip žmogaus dvasinio aklumo, kurį pakeisti Kristus atėjo į pasaulį, simbolis. Šios temos provaizdis randamas pasakojime apie stebuklingą Tobijo tėvo išgydymą. 

Šiuolaikinis dailininkas Jose Perez Montero savo iliustracijoje vaizduoja dviejų neregių išgydymą. Didžiulė niša sienoje leidžia spėti, jog veiksmas vyksta prie Jericho miesto vartų. Išskirtinis šio paveikslo siužeto bruožas yra tas, kad Kristus iš karto gydo abu neregius. Jėzaus abi rankos liečia į jį palinkusių neregių akis. Kitas išskirtinis paveikslo siužeto bruožas - vienas iš neregių liečia Kristaus ranką. Trečias - gydomi neregiai ne klūpo, o stovi. Kristus pavaizduotas smėlio spalvos plačiu apsiaustu su gobtuvu, neregiai - nors ir su sudriskusiais, tačiau spalvingais drabužiais. Gerai perteikta įtampa ir laukimas, matomas neregių veiduose. 

Vytautas GUDONIS 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]