LASS LITERATŲ KŪRYBA

Martyna PLIASKŪNAITĖ

 


KĄ ŠNABŽDA LIETŪS 

 

Tokį šaltą, pilką vakarą, 

Kai triukšmauja tik lietaus lašai, 

Tu atbėgi tyliai po pat mano langu, 

Aš klausaus alsavimo ilgai... 

Ką atneši šįkart?.. 

Darganas, bjaurus ruduo,  

Kurio lapuose paskęsta tavo veidas ir praeivio šuo... 

 

Šauk garsiau,  

Nes nieks negirdi, ką bandai kuždėti... 

Tavo balso aido nesigirdi... 

Saulė skęsta vakaruos... 

 

Tu atskriek šią naktį 

Prie pat mano lango, kai pilki lašai nurims. 

Aš klausysiuos, kaip tu raudi, 

O mana širdis šiąnakt nurims... 

 

- - - 

 

Nuo saulės ašarų apsunkę 

Praslinko debesys dangum 

Ko šiandien liūdnos tavo akys 

Ko lūpos tyli? 

Man baisu... 

 

Nesupratau, kodėl aptemsta 

Man akys, rudenio migluos, 

Kodėl man liūdna, kai tau gera, 

Kai mėnuo teka vakaruos 

 

Aš noriu saulės ašarų pasemti, 

Tavais delnais apglėbt žvaigždes, 

Bet šiandien liūdnos tavo akys, 

O man baisu paskęst sapnuos... 

 

Valentino AJAUSKO piešinys

- - - 

 

Juodom eilutėm skrieja mano žodžiai, 

Varnais pavirsta vasaros sapnai, 

Tamsiausiom plunksnom leidžias mintys, 

Sudeginta anglim pakvimpa vakarai... 

 

Ant kalno krašto žaidžia vaikas, 

Jo akys blaškos saulės spalvose, 

Nustebę paukščiau baidos jūrų, 

Juose paskęsta baltos dienos, 

Iš jų išnyra tik pilki ūkai, 

 

Juodom eilutėm lekia mano dienos, 

Varnais prasklendžia mano saulės atšvaitai, 

Vienatvėje paskendęs vaikas - 

Tai aš ir mano tamsūs angelai... 

 

- - - 

 

Guliu žolėj, matau rankas 

Jos šaltos, melsvos, bet ne mano, 

Guliu žolėj, matau pirštus 

Sustingusius ir nejudrius, 

Guliu žolėj, matau randus 

Gilius, beprasmiškai įrėžtus. 

 

Aš atsistoju, bet kojos linksta, 

Jos stiprios, bet pavargę, 

Žengiu pirmyn ir susmunku -  

Kodėl aš negaliu judėti? 

 

Ir vėl guliu žolėj, matau tik žemę, 

Uodžiu jos kvapą, mintu rasa, 

Nepamenu dangaus nei rankų, 

Kodėl aš neturiu kur įsitverti, 

Kodėl aplinkui tik lediniai 

Mirę pirštai? 

Aš pakeliu akis į dangų, 

Matau žvaigždes, 

Ištariu žodžius balsu, bet niekas jų negirdi, 

Aš pakeliu rankas į tamsą, 

Jos šaltos, jos ne mano... 

 

DAINA APIE NIEKĄ 

 

Mano dykumoj nuskęsta  

Tavo purvinas vanduo, 

Mano danguje 

Sužimba tavo vaiskios žvaigždės, 

Mano pievoje 

Nuvysta tavo kvapnios gėlės, 

Mano sieloje 

Panirsta tavo aiškūs žodžiai, 

Manyje sužimba vakarykščiai žiburiai, 

Manyje pakvimpa rudenio gelsvi takai. 

 

Na, kodėl, kodėl negalim 

Mirti klevo nurausvėjusiais žiedais, 

Na, kodėl, kodėl negalim 

Keltis tik vėlyvais vakarais. 

 

Tavo viduje paskęsta  

Mano tuščios akys, ašarų takai, 

Tavo sieloje pradingsta 

Mano tylūs žodžiai, tylūs balso šnabždesiai. 

 

Na, kodėl, kodėl negalim 

Mirti klevo nurausvėjusiais žiedais 

Na, kodėl, kodėl negalim 

Migti ankstyvais pavasario rytais. 

 

Visada žinok, kodėl taip gera 

Eit į naktį ūkanom apsnigusiais takais, 

Visada žinok, kodėl taip gera 

Keltis dviese tik vėlyvais vakarais... 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]