IŠ KELIONIŲ SUGRĮŽUS

Gražina SIDEREVIČIENĖ

KELIAUTI AR NEKELIAUTI SILPNAREGIUI

Italija - daugelio svajonių šalis. Kas nenorės išvysti senovinės architektūros šedevrus, prabanga spindinčius Dožų rūmus Venecijoje ar stebuklų lauką Pizoje?  

Tačiau ne vienas silpnaregis susimąsto: ar verta, kai matymo laukas - keli metrai? Ilgai derėjausi su savimi ir aš, bet noras pakeisti aplinką, susipažinti su legendomis apipinta šalimi buvo toks didelis, kad galop pasiryžau. Tik nepatarčiau keliauti vienam - per daug įtampos. Bet su geru pažįstamu ar giminaičiu, ypač jeigu jis kalba angliškai ar vokiškai, - tik pirmyn. 

Pažintinės radijo ir televizijos laidos neatstos to kelionės jaudulio, magiško jausmo, kuris aplanko palietus jaunojo Mikelandželo rankomis sukurtą Kristaus skulptūrą ar aplankius švenčiausius katalikų bažnyčios namus - prabangią marmurinę Šv. Petro baziliką. 

Į kelionę pasiėmiau žiūronus, kurie labai pravertė ir stebint nenusakomai didingo grožio Alpių kalnus, ir miestų bei miestelių architektūros paminklus.  

Turistinės kelionės maršrutas - Lenkija, Čekija, Austrija, Italija. Mums pasisekė, kad ekskursijai vadovavo ne gidė profesionalė, o dailės mokytoja Ingė Talmantienė. Per visą savo gyvenimą nesu aplankiusi tiek įspūdingų senovinių bažnyčių, stulbinančių savo didingumu, meno šedevrais. 

Ingės pasakojimas - tarsi meno istorijos pamoka: atvėrė tikrus Italijos tapybos, skulptūros ir kitų menų aruodus. Neregiui ar silpnaregiui tokia gausi populiariai pateikta informacija tarsi priartina kelionėje lankomus objektus. 

Kas labiausiai įsiminė ir ko ilgai nepamiršiu? Gamtovaizdis keliaujant per Čekiją, Austriją. Stebėjome kalnų grožį nuo pat žemutinių iki uolingųjų Alpių. Bendrakeleiviai neišleido iš rankų fotoaparatų ir filmavimo kamerų. Tuneliai kalnuose - truputį šiurpinantys, prisiminus kažkada Austrijos kalnuose vykusias avarijas, bet paįvairinantys kelionę. Iš vieno išnėrei - lauk kito, o jų pravažiavome bene penkias dešimtis, kol pasiekėme kelionės tikslą - Italiją. 

Pirmoji kelionės naktis dar Čekijoje, Brno mieste, nuo Vilniaus nutolusiame 1040 kilometrų. Antrasis miestas po Prahos, architektūriniu požiūriu jame įdomus senamiestis. 

Antrąją kelionės dieną pasiekėme Austriją. Sustojome antrajame pagal gyventojų skaičių Graco mieste. Apžvalginė ekskursija. Pažintis su miestu prasideda nuo Pilies kalno. Į jį pasikėlėme funikulieriumi, nusileidome pėsčiomis. Labai graži panorama, smagu. Graco įžymybės - Rotušės aikštė, Landhaus - istorinė valdžios būstinė, gotikinė Šv. Egidijaus katedra, barokinės bažnyčios. 

Trečioji kelionės diena buvo skirta Venecijai. Galėjome paklaidžioti siauromis gatvelėmis, gėrėtis Šv. Morkaus aikšte - tikru architektūros perlu - visų stilių harmonijos pavyzdžiu. Garsioje savo spalvingais karnavalais aikštėje kyla dvi monolitinės raudono ir pilko granito kolonos su švento Teodoro pirmojo ir Šv. Morkaus sparnuotojo liūto figūromis. Du svarbiausi istoriniai paminklai - Šv. Morkaus bazilika ir Dožų rūmai. O kur dar romantiškasis pasiplaukiojimas gondolomis, Atodūsių tiltas - taip pavadintas todėl, kad iš teismo kaliniai siauruoju tiltu buvo vedami į kalėjimą. Kabančiu tiltu Dožų rūmai sujungti su kalėjimu. Į unikalią Veneciją atplaukėme ir iš jos iškeliavome nediduku privačiu laivu. Venecija padovanojo vieną įspūdingiausių dienų mano gyvenime. Toliau keliavome nakvynėn į kurortinį jaukų ir puošnų Montecatini Terme miestelį. Vakaras prabėgo klaidžiojant ir gėrintis prabangiu naktiniu gyvenimu. Nedidelis privatus viešbutis priėmė labai svetingai, sužavėjo aplinka. O tada - į Pizą, į Campo de Miracoli (stebuklų lauko) ansamblį. Katedra, Baptisterija ir svyrantis bokštas - varpinė - sunkiai nupasakojamo grožio derinys. Viso pasaulio mokslininkai sprendžia mįslę, kaip išsaugoti svyrantį Pizos bokštą, bet ir šiandien ši mįslė tebelieka neįminta. Tikėkimės.  

Ir vėl į kelią. Pasiekėme renesanso kultūros lopšį - Florenciją. Ekskursija po miestą: gotikinė Santa Marijos del Fiores katedra, varpinė, Sinjorijos ir Respublikos aikštės, Ufičių galerija, miesto simbolis - Ponte Vechio tiltas, garsėjantis auksakalių dirbtuvėlėmis, Mediči šeimos koplyčia. Nuostabi miesto panorama nuo Mikelandželo aikštės. Gausybė muziejų. Mūsų gidė pasakojusi keturias dienas juos lankiusi ir vis vien nesuspėjusi visuose pabūti. 

Mums pasisekė - nakvynė pačioje Romoje. Leidomės į avantiūrą - be gidės miesto autobusu važiavome į Romos centrą. Gėrėjomės naktiniu Vatikanu, ragavome picą ir stebėjomės, kad po miestą vaikštinėja tik negausūs smalsių turistų būreliai. 

Pati sunkiausia diena - 9 valandų ekskursija po Romą. Neištveriamas karštis, visi beatodairiškai ieškome pavėsio. Vis dėlto ištvėrėme. Aplankėme Vatikaną, Šv. Petro aikštę ir baziliką, keliavome pėsčiomis po antikinę Romą, pasiekėme Romėnų forumą, Koliziejų, Kapitolijaus kalvą, Trajano koloną, Panteoną ir žymiausias Romos aikštes: Trevi, Navonos, Venecijos. 

Papietavome svetingoje lauko kavinukėje - itališkoji lazanija išties skani, kava - ne mažiau. Laukė naktis autobusu ir kelionė į Vieną. Atrodė, sunkiai ištversime, bet ryte jautėmės kuo puikiausiai ir patys stebėjomės, ko čia taip nuogąstavome. 

Laukė dar viena įspūdžių kupina diena Vienoje. Aplankėme gotikinę Šv. Stepono katedrą. Smailėjantis 137 metrų aukščio pietinis bokštas - Vienos miesto simbolis. Įspūdingas Hofburgas - didžiulis pastatų kompleksas, kur persipina įvairiausi architektūros stiliai. Šešis šimtmečius (iki 1916 m.) tai buvo Austrijos valdovų buveinė. Lankomų vietų ir įspūdžių tiek daug. Nelengva perteikti kelionės nuotaiką, tiesiog norisi pasiūlyti - keliaukite ir patys įsitikinsite, kad viskas įmanoma. Kelionės nuovargis malonus, o patirti išgyvenimai, bendravimas ar nuotykiai, kurių visada būna, išliks ilgam. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]