LASS CENTRO TARYBOJE

Šių metų spalio 2 dieną įvyko LASS centro tarybos posėdis. Jame svarstyta 11 klausimų, priimti 6 nutarimai.  

Vienas iš svarbesnių klausimų buvo viešosios koncertinės įstaigos "Choras Vilnius" veiklos patikrinimo rezultatų aptarimas. 2007 m. pradžioje choro kolektyvo nariai parašė skundą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o pastaroji dokumentą išnagrinėti pavedė Neįgaliųjų reikalų departamentui.  

Neįgaliųjų reikalų departamento auditorės, dirbusios 3 mėnesius, atliko detalų tyrimą. Nustatyta, kad 4 darbuotojai dirba keliose įstaigose ir neleistinai dideliu krūviu (jų darbo diena ilgesnė nei 12 val., o tai pažeidžia Darbo kodekso 144 str.). Regėjimo negalią turinčių artistų procentas per visus 2006 m. buvo didesnis nei 50 proc. (nuo 51 iki 54 proc.), tačiau koncertuose vidutiniškai dalyvaudavo 38 proc. regėjimo negalią turinčių artistų (nuo 6 iki 50 proc.). Choro koncertuose dalyvauja samdomi Operos ir baleto teatro artistai, Klaipėdos muzikinio teatro artistai ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentai. Neįgalių artistų atestavimo rezultatai yra blogesni nei sveikų artistų. Choro autobusas 2006 m. daugiausia buvo naudojamas komercinėms kelionėms, kurios buvo nuostolingos. Dauguma neįgalių choro artistų neturi muzikinio išsilavinimo ir pagal choro įstatus bei choro artisto pareiginę instrukciją neatitinka reikalavimų.  

Atlikęs patikrinimą, Neįgaliųjų reikalų departamentas įpareigojo chorą: a) peržiūrėti ir sumažinti administravimo išlaidas; b) laikytis Darbo kodekso 144 str.; c) užtikrinti, kad koncertuose dalyvaujančių neįgalių artistų skaičius sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. dalyvaujančių koncerte artistų; d) užtikrinti, kad chore dirbančių artistų kvalifikacija atitiktų įstatų ir artisto pareiginių instrukcijų reikalavimą - choro artistas turėtų muzikinį išsilavinimą; e) autobusą naudoti tik choro artistų reikmėms. Neįgaliųjų reikalų departamentas rekomenduoja choro artistams įsteigti chore darbo tarybą, kuri gintų darbuotojų darbo, ekonomines ir socialines teises bei atstovautų jų interesams chore.  

Viešosios koncertinės įstaigos "Choras Vilnius" direktorius Vladas Bagdonas, atsakydamas į Neįgaliųjų reikalų departamento išsakytas pastabas, teigė, kad neištaisomų klaidų nenustatyta.  

Tuo metu, kai chorui nebuvo skiriama lėšų jokioms kitoms reikmėms, išskyrus darbo užmokestį, su kelionių agentūromis dėl autobuso nuomos buvo sudarytos ilgalaikės sutartys. Gaunamos lėšos buvo skiriamos autobusui išlaikyti ir kitiems choro ūkiniams bei organizaciniams reikalams. Nuostolių iš šios veiklos buvo patirta tik 2006 m., kai kelionės į Vokietiją metu dėl techninės autobuso būklės nebuvo leista toliau vežti keleivių. Šiais metais dar galioja ilgalaikė sutartis su kelionės agentūra, kuri kitiems metams nebus pratęsta. Autobusas laisvu nuo koncertų metu bus naudojamas tik neįgaliųjų, moksleivių, kitų meno kolektyvų, visuomeninių organizacijų poreikiams, nedidelėms kelionėms po Lietuvą. 

Koncerte dalyvauja visi choro artistai, parengę choro partijas, išskyrus tuos atvejus, kai kūriniai reikalauja mažesnio atlikėjų skaičiaus. Atliekant didelius bendrus projektus, reikia ir daugiau atlikėjų. Tam LMTA studentai - pats tinkamiausias variantas: gerai dainuoja ir neprašo didelių honorarų. Pagal ilgalaikes autorines sutartis šiuo metu chore studentai nedirba. Regintys choro artistai priimami tik su puikiais vokaliniais duomenimis ir muzikiniu išsilavinimu. Todėl jie negali būti prasčiau įvertinti už neįgaliuosius, kurie ne visi turi tokius gerus muzikinius duomenis bei išsimokslinimą.  

V. Bagdonas taip pat teigė, kad choro administracija neturi galimybių nurodyti vyriausiajam dirigentui koncerte dalyvaujančių choro artistų skaičiaus. Meno vadovas tai sprendžia atsižvelgdamas į kūrinio specifiką, charakterį, vokalo tembro spalvą, jo atitikimą kūrinio interpretacijai. Būna kūrinių ir projektų, kuriuose reikalaujama mažiau atlikėjų. Be abejo, vienas svarbiausių kriterijų - geras choro artistų pasiruošimas atlikti savo partijas. Kartais choras gauna užsakymą greitai paruošti vieną kūrinį tik vienam pasirodymui arba įrašui - regintieji geba padainuoti iš natų, jie tą kūrinį ir atlieka, versti neregius mokytis kūrinį mintinai dėl vieno atlikimo būtų neracionalu. 

Kad koncertuose galėtų dalyvauti kuo daugiau ar visi neįgalieji, bus dar labiau pagerintos sąlygos išmokti choro repertuarą. Po bendrųjų repeticijų vyks reglamentuotas individualus choro artistų darbas su chormeisteriais, vokalo pedagoge. Dėl neįgaliųjų choro artistų kvalifikacijos jau dabar vyksta kursai, kuriuos veda Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikos studijų centro pakviesti specialistai. Tokius kursus numatoma rengti kiekvienais metais. Naujuose įstatuose numatoma prie profesionalaus "Choro Vilnius" įsteigti studiją neįgalių jaunuolių, norinčių dirbti choro artistais, - trejų metų stažuotė.  

Nuolat iškyla tas pats klausimas: ar "Choras Vilnius" - socialinė įmonė, ar profesionalus kolektyvas? Kol kas jis dirba profesionaliu lygmeniu, yra gavęs koncertinės įstaigos statusą. Jei orientuosimės į chorą kaip į socialinę įmonę, jo lygis galop nesiskirs nuo bet kokio rajono mėgėjų kolektyvo lygio.  

Problemiška yra tai, kad naujai priimti neregiai porą metų negali dalyvauti koncertuose, kadangi mokosi ir tobulina įgūdžius, tačiau jie yra etatų sąrašuose ir daro įtaką koncerte dalyvaujančių regėjimo neįgaliųjų procentui. Atsižvelgdama į šią problemą, LASS centro taryba priėmė nutarimą, leidžiantį "Chorui Vilnius" turėti 45 artistų etatus ir 5 stažuotojus, kuriais išimtinai būtų tik regėjimo negalią turintys asmenys. Darbo užmokestis jiems būtų mokamas per darbo biržos fondą. Įgudę stažuotojai būtų pervedami į nuolatinius choro artistus.  

LASS centro taryba nutarė per visus 2007 m. atidžiai stebėti "Choro Vilnius" darbą ir koncertus, o 2008 m. pradžioje, atsižvelgdama į stebėjimo rezultatus, svarstyti neregių artistų skaičiaus koncertuose klausimą, kadangi į šią problemą negalima žiūrėti vienareikšmiškai.  

Posėdyje taip pat apsvarstyti LASS XVIII suvažiavime, kuris vyko 2007 m. birželio 5 d., kelti klausimai ir problemos. J. Kairys teiravosi, kaip pasiekiami ir aplankomi 1500 LASS narių, gyvenančių atokiose vietovėse. Tai yra problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tačiau per neseniai vykusį seminarą LASS socialiniams darbuotojams (jis vyko Vilniuje 2007 m. rugsėjo 25-26 d.) niekas neiškėlė tokios problemos. Matyt, kol kas visiems sėkmingai pavyksta pasiekti toli gyvenančius narius su seniūnijų pagalba. Į klausimą, kaip mūsų organizacijos veidą keičia didėjantis skaičius LASS narių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nėra lengva atsakyti. LASS pastaruoju metu prarado skatinimo galimybes - tiek paramą skaitovui samdyti, tiek už mokslą moka aukštosios mokyklos. Dauguma regėjimo negalią turinčio jaunimo, pabaigę mokslus, lieka didmiesčiuose ir negrįžta dirbti į rajonus. Jaunimas nenori mažų algų ir įsidarbina atviroje darbo rinkoje arba išvyksta į užsienį. Aktuali ir gyvenamojo ploto problema - darbo Vilniuje visada atsirastų, tačiau labai brangus gyvenamasis plotas.  

Į klausimą, ar yra reglamentuota, kiek dažnai turėtų susitikti LASS centro tarybos komisijos, derėtų atsakyti, kad komisijų darbą nustato LASS centro tarybos reglamentas, patvirtintas 2006 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1-34. Jame pažymima, kad abi komisijos (socialinių ir kultūros reikalų bei ūkio reikalų) turėtų būti šaukiamos ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Tačiau, matyt, reikėtų pagalvoti apie reglamento keitimą: nėra prasmės kviesti žmones, kai nekyla aktualios problemos, - reikėtų atsižvelgti ir į kelionės bei posėdžio kaštus.  

Atsakant į J. Valentukevičiaus klausimą apie filialų įregistravimą galima pasakyti, kad jau visi LASS filialai įregistruoti ir turi steigimo dokumentus. Į R. Kudaro klausimą, ar įmanoma tikėtis, kad sausio mėnesį būtų žinomas filialų finansavimas, tenka atsakyti neigiamai. Kitų metų finansavimas priklauso nuo Neįgaliųjų reikalų departamento, o jie pateikia skaičius ne anksčiau kaip kovo balandžio mėn.  

H. Balandis teiravosi, ar LASS XVII suvažiavimo revizijos komisijos ataskaita buvo svarstoma centro taryboje. Taip, ji buvo svarstoma, ir tai vyko 2006 m. lapkričio 30 d., protokolo Nr. 2-8. Techninės pagalbos priemonių reglamentas, apie kurį taip pat teiravosi H. Balandis, buvo patvirtintas 2006 m. gruodžio 19 d. socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu. Per LASS XVIII suvažiavimą revizijos komisijos pirmininkas pasiūlė paankstinti suvažiavimo datą, tačiau vargu ar tai bus įmanoma padaryti - parenkant laiką suvažiavimui, atsižvelgiama į lėšų paskirstymo, ataskaitų pateikimo terminus, ir pasirenkamas mažiausiai užimtas laikas.  

VšĮ "Brailio spauda" direktorius V. Gendvilas, atsakydamas į LASS revizijos komisijos pirmininko LASS XVIII suvažiavime išsakytą pastabą dėl žurnalo "Mūsų žodis" vėlavimo, teigė, kad niekada nevėluoja internetinis "Mūsų žodžio" variantas, taip pat - žurnalas reginčiųjų raštu, jei jis pristatomas per pašto sistemą. Likusi žurnalo tiražo dalis pasiekia skaitytojus padedant LASS įstaigoms, įmonėms ir ne visada laiku. Šiemet buvo problemų su brailio raštu leidžiamu žurnalo variantu, nes buvo sugedusi daugiatiražės spaudos brailio raštu įranga. Ją pavyko pataisyti. Ilgiausiai trunka, kol LASS filialus pasiekia garsinis "Mūsų žodžio" variantas. Taip yra dėl to, kad jis ilgai garsinamas ir ilgai siunčiamas, tačiau LAB už šią veiklą neima užmokesčio.  

Atsižvelgiant į LASS XVIII suvažiavime išsakytą poreikį, nuspręsta pakartotinai išleisti LASS įstatus (200-250 egz. tiražu).  

Posėdyje patvirtintos ir LASS 2008 m. Neįgaliųjų socialinės integracijos programos paraiškos. 2008 m. programa sudaryta iš dviejų skyrių - Paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų (paraišką galima teikti iki 4 mln. Lt) ir Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projekto (iki 1,5 mln. Lt). Į Paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų paraišką įeina 6 viešųjų įstaigų - 5 LASS regionų centrų ir "Choro Vilnius" - pateikiamos paraiškos. LASS regionų centrų teikiami projektai patvirtinti atitinkamo LASS regionų centro direktoriaus parašu ir įstaigos antspaudu. Juose pateikiamas lėšų poreikis neįgaliųjų teisių atstovavimui, socialinėms paslaugoms, savarankiškumo ugdymui, užimtumui, nuolatinei kultūrinei veiklai, motyvacijos dirbti didinimui, išskyrus tik viešosios fizinės aplinkos pritaikymą, - šie projektai bus teikiami pagal atskirą formą, greičiausiai 2008 m. pradžioje.  

Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projekte pateikiama leidybos programa (taip pat ir "Mūsų žodžio", TVR programų, "Šulinio" ir kitos spaudos brailio raštu lėšų poreikis) bei kitos programos - regėjimo neįgaliųjų teisių gynimo, kultūrinių renginių, kvalifikacijos kėlimo, konferencijų, aktyvaus poilsio bei tarptautinio bendradarbiavimo projektai.  

Nutarta šiek tiek pakeisti LASS viešųjų įstaigų (regionų centrų) įstatus, įtraukiant į juos punktus apie nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės ar kita teise, nuomojimą, jo plėtrą ir pardavimą. LASS Pasvalio rajono filialo ataskaitiniame susirinkime išrinkta nauja pirmininkė Rasa Rimkūnaitė; LASS centro tarybos nutarimu ji paskirta eiti minėto filialo vadovės pareigas.  

Apsvarstytas Kauno miesto filialo prašymas dėl finansinės paramos Kauno botanikos sodui - lėšos reikalingos apleistai ekspozicijai, skirtai akliesiems ir silpnaregiams, atnaujinti. Kauno botanikos sodo administracija medinių konstrukcijų atraminei sienelei atnaujinti prašo 20 tūkst. Lt. Prašymas atmestas, kadangi LASS šiemet neturi atliekamų lėšų, be to, ekspozicija reikalinga ne tik neregiams, - ji įdomi visiems botanikos sodo lankytojams, todėl sodo administracija ja turėtų rūpintis taip pat kaip ir kitomis ekspozicijomis.  

Buvo leista viešajai įstaigai "LASS centro taryba" įsiforminti banke sąskaitos kreditavimo perviršio limito sutartį. Pritarta UAB "Regovitus" prašymui parduoti 250 kv. m gamybinių patalpų. Pateikta informacija apie telefoninį posėdį dėl VšĮ "Aksida" nekilnojamojo turto pardavimo ir gautų lėšų paskirstymo, vykusį 2007 m. rugpjūčio 31 d. Pardavimo kainos ir pardavimo sąlygų nustatymo projektui parengti buvo sudaryta darbo grupė (VšĮ "Aksida" direktorius G. Trinka, VšĮ "Šiaulių ir Tauragės regionų aklųjų centro" direktorius A. Navickis, LASS centro tarybos narys E. Žakaris). Pardavimui pritarė 13 LASS centro tarybos narių, susilaikė 1, balsuojančiųjų prieš nebuvo. 

Kitas LASS centro tarybos posėdis planuojamas šių metų lapkričio mėn.  

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]