IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

JONUI MIKĖNUI - 100

Rugsėjo 17 dieną pedagogui, buvusiam Kauno aklųjų mokyklos vadovui Jonui Mikėnui būtų sukakę 100 metų. Šis pedagogas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos aklųjų švietimo raidoje. Aklųjų mokyklai jis vadovavo sudėtingu laiku, vienus metus prieš Antrąjį pasaulinį karą ir šešerius - po karo. Tas laikotarpis buvo labai sudėtingas visai mūsų šaliai. Savaime suprantama, sunkumai, nepritekliai ir sudėtinga politinė situacija veikė ir neregių bendruomenę. Tačiau ir tokiomis sąlygomis mokyklos direktorius sugebėjo garbingai atlikti savo pareigas ir, kiek leido to meto sąlygos, rūpinosi neregių moksleivių buitimi, maitinimu ir lavinimu. Rūpinosi, kad moksleiviai gautų kuo geresnį bendrąjį išsilavinimą, stengėsi, kad mokykla taptų vidurine, o neregiai, be bendrojo išsilavinimo, įsigytų ir jiems prieinamas profesijas. Gabiems moksleiviams sudarydavo sąlygas mokytis ir kitose Kauno miesto mokymo įstaigose. 

J. Mikėnas gimė 1907 metais Nemeniūnuose, Rokiškio raj. Mokėsi Kamajų pradžios mokykloje ir Rokiškio gimnazijoje. Vėliau nuvyko mokytis į Kauną ir baigė mokytojų seminariją. Po to Vytauto Didžiojo universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, tačiau dėl objektyvių priežasčių studijų nebaigė. Keletą metų dirbo mokytoju Gelgaudiškio vaikų prieglaudoje ir Šilutės gimnazijoje. Hitlerininkams užgrobus Klaipėdos kraštą, persikėlė gyventi į Kauną.  

1939 m. rugsėjo 1 d. J. Mikėnas pradėjo dirbti Kauno aklųjų institute vedėju. Jau darbo pradžioje jis turėjo daug naujų idėjų ugdant ir lavinant akluosius. Buvo didelis aklųjų profesinio rengimo šalininkas, puikiai suprato, kad neregiai po mokyklos baigimo turi savarankiškai gyventi, o išmoktas amatas padės pelnytis duoną. Buvo šalininkas ir minties, kad prie aklųjų instituto veikiančios dirbtuvės turi tapti savarankiška aklųjų įmone. 1940 m. vasarą Švietimo ministerijai J. Mikėnas pristatė paruoštą Kauno aklųjų instituto pertvarkos projektą ir naują instituto statutą. 1940 m. rugsėjo 16 d. jis netikėtai atsisakė Aklųjų instituto vedėjo pareigų. Tačiau jo paruoštais nuostatais ir mokymo programomis institutas vadovavosi iki karo ir vokiečių okupacijos metais. 

Pasibaigus karui padėtis Kauno aklųjų mokykloje buvo gana sunki, reikėjo sąžiningo ir sumanaus vadovo. Kaip teigia dr. V. V. Toločka, pačių aklųjų prašymu J. Mikėnas vėl sutiko grįžti į šią mokymo įstaigą. Mokyklos direktoriumi J. Mikėnas buvo 1945-1951 metais. Jam reikėjo įdėti daug pastangų ir triūso atkuriant sunykusį mokyklos ūkį, tinkamai sureguliuoti mokymo bei auklėjimo darbą. Jo pastangomis 1946 m. rugsėjo 1 d. Kauno aklųjų mokykla buvo prilyginta progimnazijai - įvestos progimnazijos mokymo programos. O nuo 1949 m. mokykla pradėjo peraugti į vidurinę. Rūpinosi, kad ir po pamokų moksleiviai galėtų dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose: muzikuoti, dainuoti, vaidinti ar mokytis naujų amatų. Gabesniems auklėtiniams sudarė sąlygas mokytis aukštesnėse mokyklose. Jis pirmasis iš šios mokymo įstaigos vadovų išdrįso priimti į mokyklą neregius su rankų defektais ir vienarankius.  

1951 m. J. Mikėnas išėjo iš aklųjų mokyklos ir iki mirties dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje užsienio kalbų katedros vedėju. 

J. Mikėnas buvo aktyvus Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) narys. Dalyvavo draugijos suvažiavimuose, buvo renkamas į LAD centro valdybos narius ir LAD centro revizijos komisiją. J. Mikėnas, dirbdamas Aklųjų mokykloje, daug kuo gelbėjo ir padėjo tuo metu dar silpnai, besikuriančiai Lietuvos aklųjų draugijai ir jos įkurtai Kauno įmonei. 

Jis parašė keletą straipsnių apie aklųjų mokymą ir darbą, jie buvo išspausdinti žurnaluose "Aklųjų dalia" ir "Mūsų žodis". Vienas pirmųjų pradėjo kelti mintį apie literatūros įgarsinimą magnetofono juostose ir knygų brailio raštu spausdinimo būtinumą.  

J. Mikėnas mirė 1963 m. gegužės 8 d. Kaune. Lietuvos aklųjų biblioteka, siekdama išsaugoti šio veiklaus pedagogo rašytinį palikimą, 1993 m. brailio raštu išleido jo straipsnių rinkinį "Aklųjų vieta dirbančiųjų bendruomenėje". 1999 m. socialinių mokslų daktaras Valentinas Vytautas Toločka sudarė Lietuvos aklųjų švietimui nusipelniusių pedagogų straipsnių rinkinį "Tiflopedagoginis palikimas", čia spausdinamas ir J. Mikėno rašytinis palikimas. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Spalio 2 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1927) Kazimieras Banys, agrarinių mokslų daktaras, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, kraštotyrininkas, Rusnės etnografinės sodybos-muziejaus steigėjas. 

Spalio 7 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1937) Bronė Špagina (Gudonytė), dainos mylėtoje, ilgametė neetatinė žurnalo "Mūsų žodis" korespondentė.  

Spalio 10 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1937) Janina Raginienė (Kazakevičiūtė), buvusi ilgametė LASS Prienų rajono tarybos pirmininkė.  

Spalio 15 d. - Tarptautinė baltosios lazdelės (aklųjų) diena. 

Spalio 21 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1947) Valentina Vaidilienė (Gorodilovaitė), pedagogė, nuo 1972 m. dirba Lietuvos aklųjų švietimo įstaigose. 

Spalio 26 d. įsteigta (1984) Pasaulio aklųjų sąjunga. LASS į šią sąjungą priimta 1992 m. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]