PROJEKTAI

Aurimas PAPEČKYS

RENGINYS ITALIJOJE


Šių metų liepos 21-31 dienomis vyko projektas "Swimming in the light" ("Plaukiojimas šviesoje") Italijoje. Projekto išvyką organizavo prieš metus susikūrusi "Aklųjų, silpnaregių ir jaunimo asociacija", kuri stengiasi suburti akluosius, silpnaregius, kitą jaunimą ir dirbti kaip viena komanda. Asociacijos pagrindiniai tikslai yra aklųjų ir silpnaregių integracija į visuomenę, jaunų žmonių pagalba vienų kitiems. Yra ir kitokių tikslų. 

Projektas vyko netoli Italijos miestelio Apiro. Projekte dalyvavo atstovai iš penkių šalių: italai, ispanai, bulgarai, prancūzai ir lietuviai. Kiekvieną komandą sudarė po 6 žmones. Ispanai dalyvavo kaip neformali grupė. Projektas tęsėsi 10 dienų, kurių kiekviena buvo kupina įspūdžių. Kiekvienos dienos įspūdžiais ir pasidalinsiu šiame straipsnyje. 

Pirmoji diena buvo kelionė į Italiją. Į Italiją skridome lėktuvu, tačiau kelionė buvo kiek ilga ir varginanti, nes skrydžio į Romą gana ilgą laiką turėjome laukti Prahos oro uoste. Atskridę į Romą keletą valandų turėjome laukti traukinio. Beje, Italijoje oras labai karštas ir sausas šiuo metų laiku, tad miškus ir pakeles vargina gaisrai. Važiuojant traukiniu sužinojome, jog reiks išlipti ir kurį laiką laukti kito traukinio, nes pakelėje buvo įsiplieskęs gaisras. Kelionės tikslą pasiekėme tik apie 12 val. nakties Italijos laiku. 

Visi projekto dalyviai, tarp jų ir mes, buvo apgyvendinti "Santa maria del galo" kaimo sodyboje. Atvažiavus oras buvo vėjuotas ir nejaukus, tad norėjosi važiuoti atgal į namus, tačiau kitos saulėtos ir šiltos dienos privertė pamėgti šią vietą. Sodyba iš visų pusių apsupta kalnų, o ir pati sodyba yra kalnuose, tad kraštovaizdis išties stulbinantis. Kaip sužinojome iš pačių italų, sodyba yra apie 700 m virš jūros lygio, o vėjuoti ir saulėti orai tokiame aukštyje nėra jokia naujiena. Kaip minėta, Italijoje svečiavomės 10 dienų, iš kurių visos dienos buvo saulėtos ir šiltos. Dienomis temperatūra siekdavo apie 35 laipsnius, naktimis nukrisdavo iki 19. Sodybos kieme buvo įrengtas baseinas, kuriame buvo atliekami įvairūs sportiniai pratimai vandenyje. Iš čia ir projekto pavadinimas - "Plaukiojimas šviesoje". Daugelį pratimų rodė vienas mūsų komandos narys Paulius Kalvelis. Prie baseino praleisdavome ir savo laisvalaikį, kurio buvo nemažai. Projektas buvo organizuojamas taip, jog laisvalaikis, kelionės ir diskusijos buvo labai gerai suderinti. 

Antroji diena prasidėjo nuo visų komandų susipažinimo ir prisistatymų. Kiekvienas turėjome pasakyti savo vardą, kaip leidžiame laisvalaikį, kokie mūsų pomėgiai ir tikslai šiame projekte. Po susipažinimo turėjome laisvo laiko, kurį saulėtą ir gražią dieną praleidome prie baseino. 

Trečią projekto dieną važiavome į Metelicos miestelį, kur įsikūręs degustacijos, skonio ir kvapų centras. Tai vienas žymiausių tokių centrų Italijoje, kur degustuojamas vynas, nustatoma parfumerijos ir šokolado kokybė. Šiame centre turėjome galimybę patikrinti savo kvapų ir skonio pojūčius. Pradžioje buvo mokoma atskirti vandens skonį. Į vandenį buvo įmaišoma įvairaus skonio medžiagų ir reikėdavo pasakyti, koks yra vandens skonis. Vandens nebuvo galima nuryti, reikėdavo tik paskalauti burnoje ir išspjauti. Po kiekvieno tokio vandens ragavimo reikėdavo burną išskalauti švariu vandeniu. Centre užtrukome iki pietų. Pietauti grįžome į savo kaimo sodybą. Po pietų turėjome laisvo laiko: vieni jį praleido prie baseino, kiti apžiūrėjo apylinkes. Kadangi per pietus Italijoje karšta, daugelis žmonių lieka savo namuose - mat lauke karščio ištverti neįmanoma. 

Šiame projekte, kaip ir daugelyje kitų projektų, kiekviena šalis turėjo paruošti savo šalies pristatymą. Lietuva prisistatė pirmoji. Šalių prisistatymai buvo išskirtiniai, nes kiekviena šalis turėjo paruošti tradicinę vakarienę visiems projekto dalyviams. Mes kepėme bulvinius blynus, dar buvome nusivežę lietuviško kumpio ir tradicinių gėrimų. Pristatėme ir savo tradicinę muziką. 

Ketvirta diena prasidėjo nuo diskusijos. Diskutavome apie pagalbą, kuri turėtų būti teikiama akliesiems, apie asistentus ir savo gyvenimo nepriklausomybę. Diskusijos vyko grupėse. Grupės buvo paskirstytos taip, jog kiekvienoje grupėje būtų po keletą atstovų iš kiekvienos šalies. Po pietų važiavome prie netoliese esančio ežero Cingoli. Ten turėjome plaukioti vandens dviračiais, tačiau dėl vėjuoto oro plaukiojimas buvo atidėtas. Prie ežero pasivaikščiojome keletą valandų, apžiūrėjome aplinką, kuri išties nuostabi, ir grįžome atgal į sodybą. Tos pačios dienos vakarą buvo rengiamas Bulgarijos šalies prisistatymas. Prisistatymas buvo išties įspūdingas. Bulgarai gamino salotas su pomidorais, agurkais ir aliejumi, kurios Bulgarijoje vadinamos "piemenų salotomis". Antras patiekalas buvo daržovių ir mėsos troškinys. Įspūdingiausia pristatymo dalis buvo, kai ragavome bulgarų duonos. Ši duona yra iškepama orkaitėje ir valgoma karšta. Po vakarienės bulgarai pristatė keletą savo tradicinių šokių. Turėjome galimybę pasiklausyti tipinės bulgarų liaudies muzikos. Prisistatymuose buvo įdomu ir tai, jog kiekvienos šalies komanda galėjo ne tik pasižiūrėti, kaip gaminamas maistas, tačiau ir patys pabandyti pagaminti tradicinius kitų šalių patiekalus. Ketvirta diena buvo pilna įspūdžių, tačiau turėjome pailsėti ir laukti išvykos, kuri buvo suplanuota penktą dieną. 

Papusryčiavę penktą dieną išvykome į Italijos kurortinį miestą Ankoną. Miestas yra prie Adrijos jūros. Kadangi miestas ne kalnuose, tai jame labai karšta, nes nepučia vėjas. Mieste aplankėme Omero muziejų, kuris yra pritaikytas akliesiems. Muziejuje eksponuojami įvairūs Europos meno kūriniai iš įvairių epochų. Muziejuje gausu garsių reprodukcijų, tokių kaip "Šv. Petro bazilika", esama Leonardo da Vinčio kūrinių ir daugelio kitų. Kadangi visos šios reprodukcijos yra iškilios, visas jas galima paliesti. Prieš pradedant ekskursiją po muziejų, susitikome ir su pačiu muziejaus idėjos autoriumi, kuris trumpai papasakojo šio muziejaus sukūrimo istoriją. 

Papietavę turėjome susitikimą su Italijos aklųjų sąjungos prezidentu. Po susitikimo buvo šiek tiek laiko pasivaikščioti po Ankonos miestą. Vakare aplankėme Adrijos jūrą, kuri mums paliko neišdildomą įspūdį. Jūros paplūdimys yra visiškai kitoks. Čia vietoje mums įprasto smėlio gausu akmenų, o dėl vandens sūrumo jūra atrodo dar mėlynesnė. 

Vakarieniavome restorane, kur visi patiekalai tik iš žuvies. Pavakarieniavę ėjome klausytis džiazo muzikos. Ją atliko vienas žmogus, kuris grojo įvairiais instrumentais. Po šio koncerto grįžome atgal į savo sodybą. Penkta diena buvo kiek ilga, tačiau kupina neišdildomų įspūdžių. 

Šešta diena prasidėjo nuo pusryčių ir laisvalaikio, nes buvome gana pavargę. Antroje dienos pusėje važiavome apžiūrėti kalnų urvų. Urvuose per tūkstantmečius susiformavo daug stalagmitų ir stalaktitų, kurie yra ne tik įspūdingo grožio, bet ir įspūdingo dydžio. Urvų viduje yra tik apie 10 laipsnių šilumos. Ekskursija užtruko vieną valandą, tačiau pabūti 300 m gylyje buvo išties įdomu. Urvuose fotografuoti neleidžiama, kadangi yra saugomos autorinės teisės. Kalnuose įrengti specialūs kambariai ekskursijoms. Keletas kambarių pritaikyti profesionalams, taigi jų lankyti negalima. Į tuos kambarius įleidžiami tik tie, kurie yra landžioję po urvus kalnuose, nes tuose keliuose kambariuose yra išėjimas į kalnų upę. Tiesiog tie kambariai dar nėra pritaikyti paprastoms ekskursijoms. Stalagmitų ir stalaktitų liesti nebuvo galima, nes kiekvienas stalaktitas ar stalagmitas per metus užauga tik po keletą milimetrų, o žmogus gali pakenkti. 

Grįžę į sodybą aptarėme projektą. 

Septintą dieną antrąkart važiavome į Italijos pojūčių centrą Metelicoje. Po pietų sodyboje ir diskutavome apie studijų, kompiuterines ir Europos internetinių puslapių neprieinamumo problemas akliesiems. Ši diskusija buvo išties naudinga, dalijomės savo patirtimi ir sužinojome, kokie privalumai ir trūkumai studijuojant yra kitose šalyse. 

Vėliau buvo Prancūzijos prisistatymas. Prancūzai pagamino keturis patiekalus, iš kurių didžiausią įspūdį paliko šokoladinis pyragas. Teko paragauti ir tikro šampano, nes tai, ką mes geriame Lietuvoje kaip šampaną, tėra šampanizuotas vynas. 

Aštunta diena prasidėjo nuo plaukimo. Vandenyje atlikome įvairius vandens pratimus, žaidėme visokiausius žaidimus. Po pietų diskutavome apie aklųjų diskriminaciją Europos Sąjungoje, apie interneto puslapių neprieinamumą ir kitas problemas, kurias tenka išgyventi kaip Europos Sąjungos nariams. Diskusijoje buvo klausimas, kodėl tie patys dokumentai, pavyzdžiui, toks kaip neįgaliųjų pažymėjimas, negalioja visose Europos Sąjungos šalyse. 

Vakare susipažinome su Ispanijos kultūra ir tradiciniais valgiais. Ispanai pristatė savo karnavalus. Įdomu buvo tai, jog pristatymui turėjo atsivežę ir lėlių, aprengtų tautiniais ispanų drabužiais. Po tokią vieną lėlę gavome dovanų. 

Devinta diena buvo skirta diskusijoms. Pagrindinis dienos darbas buvo aptarti aklųjų problemas bendraujant su reginčiaisiais.  

Vakare paskutiniai savo šalį pristatė šeimininkai italai. Jie vakarienei pagamino tradicinę italų picą, o pirmas patiekalas buvo tradicinė lazanija. 

 

Maistas ir gėrimai Italijoje 

Lyginant lietuvių maistą su italų maistu, pastebėjau, jog italai beveik nevalgo sriubos, kas mums, lietuviams, visiškai nepriimtina. Maistas dažnai sausas ir sprangus. Sriubos lėkštėse visada buvo atnešamas patiekalas, kuriame būtinai būdavo makaronų. Lietuviai dažnai juokaudavo, jog Lietuvoje valgomas faršas su makaronais, o ne makaronai su faršu. Italijoje pagrindinis patiekalas yra makaronai ir tik labai nedaug priedų prie makaronų. Antram patiekalui dažnai būna gabalėlis mėsos ir suplėšyti salotų lapai. Desertui - beveik visada vaisiai. Vos ne ant visų patiekalų, išskyrus desertą ir mėsą, barstoma specialaus sūrio. 

Didelį įspūdį paliko ir italų kava. Į puodelį kavos įpilama apie 10 ml, taigi ji būna labai stipri. 

Dar viena įdomi kelionės detalė - italų vynas. Dažnai perkant vyną, paprastai nusiperkama tiksliai pagal skonį, nes beveik kiekvienoje vyno parduotuvėje jo įpilama ir paragauti, taigi išsirenkamas toks, koks žmogui patinka labiausiai. 

Būnant Italijoje pravartu žinoti keletą italų valgymo tradicijų. Italai pietauja labai ilgai - apie keletą valandų. Valgyti neskuba, pietūs Italijoje yra susibūrimas pabendrauti vienam su kitu. 

Atėjus paskutinei projekto dienai, ruošėmės iškeliauti ir palikti saulėtą Italiją. Visą dieną turėjome laisvą, taigi galėjome džiaugtis saulėtu ir šiltu Italijos oru. 

Mes, "Aklųjų, silpnaregių ir jaunimo asociacija" ir jos nariai, tikimės, jog kitą vasarą organizuosime tokį renginį Lietuvoje. Viliamės, kad ir oras bus gražus. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]