NEREGIAI UŽSIENYJE

Audronė JOZĖNAITĖ

AKLUMO KAINA EUROPOJE

Kaip šalys padeda savo regėjimo neįgaliesiems kompensuoti negalią? Kokią finansinę ar kitokią paramą gauna aklieji Europos šalyse? Į ką reiktų orientuotis kovojant už geresnes pensijas ar išmokas? Šie klausimai rūpėjo ir rūpės visų šalių neregiams. Bandymų surinkti ir susisteminti informaciją būta daug. Bėda ta, kad tokio pobūdžio informacija labai greitai keičiasi. Išmokos, kompensacijos, lengvatos - tai ne tik valstybės geros valios reikalas. Atrodytų, kad jos labiausiai turėtų priklausyti nuo šalies ekonominio lygio, bet labai dažnai jos priklauso ir nuo organizacijų aktyvumo, o kartais - nuo atskirų asmenų, tam tikrų palankių situacijų ar net atsitiktinumų. Puikiausias tokio atvejo pavyzdys - Ispanijos aklųjų organizacijos veikla. Kažkada, dar generolo Frančesko Franko laikais, už paramą akliesiems buvo suteikta išimtinė teisė organizuoti loteriją. Labai geras pozicijas dar tarybiniu laikotarpiu buvo išsikovojusi Rumunijos aklųjų organizacija. Net pensijos akliesiems ir silpnaregiams buvo mokamos per organizaciją.  

Dar 2003 metais Europos aklųjų sąjungos taryba kreipėsi į EAS teisių komisiją, prašydama nustatyti šalių geros praktikos pavyzdžius, aprūpinant akluosius ir silpnaregius pensijomis ir išmokomis. Siekdama išsiaiškinti situaciją atskirose Europos aklųjų sąjungai priklausančiose šalyse, komisija atliko apklausą. Parengta anketa buvo išsiųsta 44 EAS šalims. Po pakartotinų raginimų gauti atsakymai iš 17 šalių. Čia iš karto reiktų paaiškinti, kodėl yra taip sunku gauti tikslią ir patikimą informaciją. Pirmiausia, žmonės apskritai nemėgsta, neturi laiko ar tiesiog nenori gaišti laiko anketoms pildyti. Ne visos organizacijos turi tam tikros srities specialistų, mokančių anglų kalbą. Dar didesnė problema - terminologija. Mums toks įprastas žodis "pensija" kitose šalyse gali reikšti pašalpą ar išmoką. Statistikos labai trūksta visoje Europoje, todėl visapusiškai skatinami ir finansuojami įvairūs projektai, skirti statistinių duomenų rinkimo metodams gerinti. Anketavimo rezultatai labai priklauso nuo respondentų. Jau seniai pastebėta, kad pačių vartotojų (šiuo atveju aklųjų ir silpnaregių) atsakymai skiriasi nuo valstybės pareigūnų atsakymų. EAS teisių komisija, rengdama anketą, taip pat numatė, kad prašys EAS šalių, jog atsakymus pateiktų du žmonės - aklasis ar silpnaregis ir kitas žmogus, dirbantis nacionalinėje aklųjų organizacijoje. Kai kuriais atvejais respondentas buvo aklas/silpnaregis, dirbantis organizacijoje. Iš pradžių buvo tikimasi, kad duomenis apibendrins vienas iš Norvegijos universitetų, bet šie planai nebuvo įgyvendinti ir todėl duomenis surinko, juos apibendrino ir pateikė išvadas komisijos pirmininko pavaduotoja Elena Aareskjold ir komisijos pirmininkas Tonis Astonas. Atsakymai buvo gauti iš Albanijos, Armėnijos, Austrijos, Belgijos, Kipro, Čekijos, Suomijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos, Portugalijos, Rusijos, Švedijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės.  

Visi 17 respondentų, išskyrus Vengriją, teigė, kad sutrikusio regėjimo žmonės gauna pensiją arba pašalpą. Analizuojant savaitines išmokas vienišiems akliesiems, iš naujų Europos Sąjungos šalių aiškiai išsiskyrė Kipras (teigė, kad vienišas aklas žmogus gali gauti iki 100 eurų per savaitę). Iš Europos senbuvių didžiausios išmokos yra Italijoje, Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje (iki 150 eurų). Į palyginimą, kaip vertinamos akliesiems skirtos kompensacijos, lyginant su kitomis negalios grupėmis, 5 šalys atsakė, kad situacija nebloga, 3 - pakankamai nebloga, 6 - vienoda, 4 - prasta ir 1 - labai prasta. Anketoje buvo klausimas, ar šalyse yra nustatytas atlyginimo minimumas, nes šis matas dažnai naudojamas išmokoms palyginti. Dešimt šalių atsakė, kad yra, trys, kad nėra, o keturios visai neatsakė. Štai Italijoje kiekviename sektoriuje, pavyzdžiui, metalo pramonėje ar amatininkystėje, yra skirtingi atlyginimų minimumai. Taigi trijose šalyse aklieji gauna pašalpas ar pensijas, kurios yra didesnės už atlyginimo minimumą (tai yra Čekija, Albanija ir Rusija), penkių šalių, tarp jų ir Lietuvos, - mažesnės, o vienoje (Armėnijoje) - tokia pati. Kai kuriose šalyse išmokos smarkiai skiriasi priklausomai nuo amžiaus, o Vokietijoje - dar nuo regiono. Reikia pastebėti, kad kai kuriose šalyse tokias išmokas gauti silpnaregiams yra daug sunkiau. Pavyzdžiui, Švedijoje gyvenančiam silpnaregiui reikia įrodyti, kad dėl negalios jis turi papildomų išlaidų. 

Anketoje buvo prašoma nurodyti šalyse egzistuojančių lengvatų ar kompensacijų, skirtų aklumui kompensuoti, geriausius ir sektinus pavyzdžius. Būtent iš šių atsakymų matyti nepaprastai didelė įvairovė ir skirtingas požiūris į kompensacijų turinį ir net esmę. Štai Austrija nurodė: aklieji džiaugiasi, kad aklumo pašalpa ( o gal pensija? Svarbu, kaip į tai žiūrima) mokama neatsižvelgiant į asmens pajamas ar turtą. Belgija kaip sektiną pavyzdį pateikė viešojo transporto lengvatas bei tai, kad keturiskart per mėnesį aklasis gali kreiptis dėl nemokamų telefono skambučių. Kipro atstovas teigiamai vertino tai, kad aklasis gali gauti 600 eurų per mėnesį - vadinamą gerovės pašalpą ir 260 eurų per mėnesį aklumo pašalpą. Čekijos atstovas džiaugėsi, kad Čekijoje egzistuoja speciali pašalpa, skirta kompensuoti negaliai (apie 20 eurų) bei neprivaloma pašalpa specialioms pagalbinėms priemonėms įsigyti, kad asmuo galėtų dirbti su rašto dokumentais. 

Vokietija paminėjo aklumo pašalpą, kuri duodama nepriklausomai nuo asmens pajamų. Vengrija taip pat paminėjo nemokamą transportą akliesiems. Portugalija kaip sektiną pavyzdį paminėjo transporto lengvatas, galimybę nemokamai gauti šunį vedlį, nemokamą korespondencijos ir audiojuostų siuntimą. Rusijos Federacija paminėjo keletą lengvatų: galimybę nemokamai gauti šunis vedlius, nemokamą transportą, nemokamai gaunamus magnetofonus ir kai kurias kitas reabilitacijai reikalingas priemones, nemokamą radiją ir telefoną, nemokamus įrengimus darbo vietose. Anglijos atstovas paminėjo neįgaliųjų mokesčių lengvatas, pašalpą savarankiškam gyvenimui, lengvatas taksi kortelėms. Šveicarija kaip sektiną pavyzdį nurodė subsidijas darbdaviui, jei šis įdarbina neregį, bei galimybę per socialinį draudimą kompensuoti neįgaliesiems kompiuterio, skenerio ir kitų priemonių, būtinų darbui ar studijoms (kartais ir pačių studijų), kainą. Italijos atstovų nuomone, verta džiaugtis, kad pagal Italijos įstatymus, aklieji ir silpnaregiai gali anksčiau išeiti į pensiją, nes kiekvienais metais jiems papildomai priskaičiuojami 4 mėnesiai stažo. Tikrai keista, kad jie nepaminėjo akliesiems mokamos mobilumo pašalpos, kuri yra labai solidi. Mes, lietuviai, kaip sektiną pavyzdį pateikėme skaitovo pašalpas, mokamas visiems studijuojantiems universitetuose, pajamų mokesčių lengvatą akliesiems ir tai, kad Lietuvoje visi dirbantys aklieji ir silpnaregiai gauna ir pensijas. Čia reiktų pridurti, kad anksčiau mes vis buvome gąsdinami, kad dirbantis aklasis negali gauti ir atlyginimo, ir pensijos. Yra akivaizdu, kad beveik visur aklasis, jei ir negauna pensijos, tai gauna pašalpas arba kitokias išmokas. Tiesa, kai kuriose šalyse jos yra smarkiai priklausomos nuo gaunamų savo, sutuoktinio/ės pajamų ir turimo turto. 

Baigiant norėtųsi pasakyti, kad visados įdomu sužinoti, kokia yra situacija įvairiose šalyse. Deja, negalima tvirtai pasikliauti šia informacija. Tokio pobūdžio informacija labai greitai keičiasi, nes Europoje dabar ypač sparčiai yra keičiami įstatymai, keičiasi išmokų dydžiai, atsiranda naujos paslaugos. Be to, atsakovai dažnai yra tik kurios nors vienos srities žinovai ir nežino, ir net negali įvertinti visų šalyje egzistuojančių lengvatų svarbos. 

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]