MENAS |
Elė KAKANAUSKIENĖ NEREGIAI SUVOKS ŽEMAITIJOS SOSTINĘ |
Maketas Šių metų birželio pradžioje Telšių miesto Katedros aikštę papuošė savitas meno kūrinys, kartu tai ir praktiškai naudingas daiktas. Tai centrinės miesto dalies - Respublikos gatvės, Katedros aikštės, dar kelių aplinkinių gatvių, dažniausiai lankomų miesto svečių, - maketas. Maketas pagamintas iš bronzos ir uždėtas ant akmeninio pjedestalo. Taigi yra beveik amžinas - nebent jį kas nors specialiai sunaikintų ar sugadintų. Įdomus jis todėl, kad šiuo maketu galės gėrėtis ne tik šiaip praeiviai ir miesto svečiai, bet ir žmonės, turintys regėjimo negalią. Liesdami maketą neregiai galės susidaryti kalvų, ant kurių išsidėstęs miestas, gatvių ir pastatų vaizdą. Svarbesni pastatai pažymėti brailio raštu numeriais, šalia maketo tuo pačiu raštu duotas trumpas jų aprašymas, tad neregiai galės ir pasiskaityti, kur yra kas. Kol kas toks maketas vienintelis mūsų respublikoje, nors Europos Sąjungos šalyse tokie dalykai jau įprasti. Beje, būtent lankantis Olandijoje ir Vokietijoje, pažiūrėjus keletą miestų maketų, skirtų neregiams, Telšių rajono architektui Algirdui Žebrauskui kilo mintis panašų pasidaryti ir Žemaitijos sostinėje. Tiesa, Vilniuje neregiams yra skirti net du maketai - keraminis Žemutinės pilies ir plastikinis - Arkikatedros. Tačiau nei menine, nei medžiagos kokybe, nei teikiamos informacijos kiekiu jie neprilygsta maketui, papuošusiam Telšius. Be užrašo brailio raštu, lietuvių kalba skirto neregiams, makete esantys objektai dar yra aprašyti žemaitiškai, tad regintieji svečiai turės galimybę susipažinti su mūsų krašto kalba.
Kūriniai
Brailio raštas sukurtas 1826 metais. Beveik dviejų amžių prireikė, kol jis atkeliavo į miestą, pastatytą ant septynių kalvų - tai liudija apie Žemaitijos sostinėje augantį kultūros ir humaniškumo lygį. A. Žebrauskas garsėja kaip architektas, linkęs ne tiek kurti, kiek "nusižiūrėti" ar "nusirašyti" nuo kitų autorių. Spaudoje kelis kartus rašyta, kad net ir nacionalinę premiją jis gavo Rainių koplyčios projektą "nusirašęs" nuo kito senų laikų architekto Jono Virako. Tačiau šis "nusirašinėjimas" Žemaitijos sostinei kol kas gana naudingas - miestą nuolat papuošia įdomūs architektūriniai akcentai.
|