RENGINIAI

Rita ŠIDLAUSKAITĖ

NUSILENKĖME MUZIKAI IR BALTIJAI


2007 metų balandžio 13-28 dieną penkių Lietuvos regionų centruose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje - įvyko aklųjų ir silpnaregių meninės raiškos ir kūrybos festivalis-konkursas "Aš muzikai lenkiuos". Tai vienas didžiausių šiais metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vykdomų kultūros projektų, skatinantis tęsti gražias ir prasmingas aklųjų muzikinio gyvenimo tradicijas, siekiantis formuoti neregių meninės saviraiškos bei kultūrinio ir socialinio aktyvumo poreikį. Festivalyje-konkurse, turinčiame ir varžybinį, ir šventinį charakterį, dalyvavo aklieji ir silpnaregiai meno mėgėjai, literatai, skaitovai, dailiųjų amatų meistrai ir tautodailininkai. Projekte dalyvavo per keturis šimtus žmonių: 32 meno mėgėjų kolektyvai, keliolika pavienių atlikėjų. Iš jų aklieji ir silpnaregiai sudarė per 70 procentų.  

Scenoje kauniečių kapela “Bičiuliai”Žiuri nuomone, gražiausiai surežisuotą programą parengė panevėžiečiai. Ir ko tik ten nebuvo: ir Atvelykio tradicijos, ir apeigos, ir valgiai, ir vedėjai buvo tiesiog puikūs. Klaipėdiečiams pavyko gražiausiai apipavidalinti sceną. Didžiausią įspūdį paliko puikiai parinktas apšvietimas. Organizatoriai net salės prieigas išdailino. Kauniečiai tarp savo pasirodymų paskaitė daug išraiškingų eilių. Vilniečiai ir šiauliečiai programą pristatė be didesnės išmonės.  

Kaip ir prieš dvejus metus, gerai pasirodė skaitovai. Kaunietės Zitos Klibavičienės vadovaujamos I. Mielkaitytė ir R. Girnienė labai įspūdingai perskaitė pasirinktus tekstus. Panevėžiečių skaitovų kolektyvas, vadovaujamas Rimos Žostautienės, parengė gerą kompoziciją pagal J. Simonaitytės kūrybą, tačiau skaitė kiek nenatūraliai. Deja, buvo ir tokių šio žanro atlikėjų, kuriems dar reikėtų prieš einant į sceną visų pirma gerai išmokti tekstą. Kur jau ten išraiškos priemonės. Vilnietė Marina Saliutienė dar tik bando šį žanrą, todėl labai suprantamas jos jaudulys ir pagirtinos pastangos. Skaitovų gausumu gali pasigirti klaipėdiečiai. Išraiškingai eiles skaitė Zofija Vilkienė. Na, o literatai Vaclovas Krugelis, Vida Miknienė, Edmundas Pocius pažėrė savo kūrybos - nuoširdžios, satyriškos ir kartu lyriškos. Jų visuomet malonu klausytis.  

Deja, šiais metais dramos kolektyvai nenustebino. Paprastai žaismingi kauniečiai šį kartą buvo perdėm statiški - spektaklyje beveik nebuvo veiksmo. Panevėžiečių parodyta V. Žilinskaitės "Neklaužada" taip pat labiau priminė skaitovų pasirodymą. Originaliausi buvo klaipėdiečiai. Jie savo spektaklyje ne tik tarmiškai kalbėjo, bet ir grojo, dainavo. Žiuri manymu, dramos kolektyvų vadovams reikėtų atsakingiau parinkti repertuarą ir geriau apgalvoti sceninės išraiškos priemones.  

Šokio sūkuryje - vilniečių “Šimtažiedis”Festivalyje-konkurse dalyvavo gausus būrys liaudiškos muzikos mylėtojų ir puoselėtojų. Amžinos "konkurentės" - Vilniaus ir Kauno kanklininkės - parodė įdomias programas. Šįkart sėkmė šypsojosi kaunietėms. Buvo malonu klausytis tokio darnaus ansamblio. Vilniečių programa pasirodė kiek nuobodoka.  

Koks gi koncertas be armonininkų? Kojos pačios kilnojosi besiklausant Petro Valiulio iš Panevėžio.  

Labai smagu, kad visi regionai turi folklorinius ansamblius, tik gaila, kad jų meninis lygis - labai skirtingas. "Pajauta" iš Panevėžio, vadovaujama R. Žostautienės, parodė etnografinį vaizdelį "Krikštynos". Čia matomas didelis vadovės darbas - surinkta tiek daug tautosakos, įdomiai ir vientisai pateikta. Tik gaila, kad dainos kiek nedarniai skambėjo. Vilniškė "Versmė", vadovaujama Dalios ir Dariaus Mockevičių, pakvietė į "Vestuves". Remdamiesi ekspedicijose surinkta medžiaga ir ansamblio vedėjų Birutės Matuizienės ir Staselės Abarovičienės jaunystės dainomis, parodė kaip visada apgalvotą ir gerai paruoštą ugningą programą. Kauniečių "Kanapija", vadovaujama Bronės Kuzmickienės, šį kartą daugiau pasakojo, nei dainavo, tačiau tebežavi dzūkės Elenos Žilėnienės stiprus balsas, gražiai skambanti karinga vyrų daina. Truputį pagerėjo intonavimas Sigitos Mačernienės vadovaujamos klaipėdiečių "Spingsulės", tačiau bendrose dainose vyrų beveik negirdėti, nors jų scenoje stovi net septyni... Dainuojama keistoka maniera, "kapojant" žodžius, o folkloriniams ansambliams pianinu duoti toną visai nerekomenduotina. "Sedulos" iš Šiaulių vadovė Virginija Gintilaitė parinko neblogą repertuarą. Atsirado daugiau pagrindinių balsų, tačiau žiuri pasigedo vyrų ir moterų dainų. Programą pagyvintų ir pasakojimai. O šiaip ansamblis rodo gerą tendenciją.  

Programą labai pagyvino liaudiškų kapelų pasirodymai. Panevėžiečių "Žilvičiui" artimiausiu metu linkime "įsigyti smuiką", nes aukštaitiška kapela be jo neįsivaizduojama. Na, o tada gal ir grojimas pagerės. Liongino Matusevičiaus "Bičiuliai" iš Kauno namuose pagriežė jautriai ir gražiai. To nepasakytumėme apie baigiamąjį koncertą Palangoje. Gerą įspūdį paliko "Vyra" iš Klaipėdos, vadovaujama Juozo Staniulio. Jie turi stiprią instrumentinę grupę, gerus ir stiprius balsus. Reikėtų tik scenos drabužius susitvarkyti. "Šelmiai" iš Šiaulių, vadovaujami Arūno Šliauterio, kaip visada nenuvylė. Ypač geras "Šelmių" ir tautinių šokių kolektyvo "Vajaunas" tandemas: tikrai nuotaikingai ir energingai atlikta nebanali programa. Na, o vilniečiams belieka palinkėti prisiminti senus gerus "Linksmuolės" laikus ir sukurti liaudiškos muzikos kapelą. Užtat vilniečiai turi gausų ir gerą Rūtos Januškevičienės vadovaujamą pagyvenusių žmonių tautinių šokių kolektyvą "Šimtažiedis". Jie šoko grojant gyvai muzikai, bet dėl šokėjų gausos scenoje vietos buvo mažoka. Originaliai pasirodė šokėja iš Panevėžio Jurgita Gritėnaitė, sušokusi net tris skirtingus šokius.  

Projekte dalyvavo daug vokalistų. Deja, tarp kokybės ir kiekybės šį kartą lygybės ženklo dėti negalime. Gaila, kad vilniečių choras "Skroblas" "važiuoja sena vaga", nekreipdamas dėmesio į jokias pastabas: kaip dainavo "nešvariai", be jokios išraiškos, be frazavimo, taip ir tebedainuoja. Panevėžietis Arvydas Griškevičius pasitenkino užpernykščiu repertuaru, tik jį atliko kur kas blogiau nei tada. Blankiau, nei buvome įpratę girdėti, padainavo ir rusų liaudies dainos ansamblis iš Vilniaus. Dėl objektyvių priežasčių - garbaus dalyvių amžiaus, susirgusio bajanisto, kurio funkcijas atliko gana prasta fonograma, nevykusio įgarsinimo - dainos skambėjo neįdomiai. Matyt, Janinos Višinskienės vadovaujamam kolektyvui šį kartą buvo "ne dainų diena". Užtat norisi pagirti vilnietę solistę Jolantą Žibienę, kurią dainuoti moko J. Višinskienė. Moteris padarė milžinišką pažangą - pradėjo daug geriau intonuoti, frazuoti, išmoko suvaldyti savo galingą balsą. Kauniečių moterų vokalinis ansamblis, vadovaujamas Onutės Matusevičiūtės, šį kartą taip pat nesublizgėjo. Pasigesta pusiausvyros tarp balsų, frazavimo. Visa tai šis kolektyvas anksčiau turėjo. Maloniai nustebino dainininkės iš Klaipėdos. Zofija Vilkienė, anksčiau dainavusi klasikinę muziką, visai sėkmingai savo jėgas bando estradoje, tačiau patartina atidžiau rinktis repertuarą. Vida Miknienė ir Lijana Širvinskaitė daugiau dėmesio turėtų skirti artikuliacijai. Klaipėdiečių "Prisiminimas" kaip visada, žavus, tik programa sena. O dėl prastoko įgarsinimo ir tos tobulai parodyti nepavyko. Malonu, kad visada gerai dirba estradinis ansamblis "Vilkpėdė" iš Vilniaus. Vadovaujamas Petro Garšvos, kolektyvas nepiktnaudžiauja fonogramomis, leidžia reikštis pučiamųjų instrumentų grupei. Galima tik pasigėrėti puikiomis P. Garšvos aranžuotėmis. Ansamblį pagyvino naujoko Aurimo Murzos dainavimas. Aurimo ir Nijolės Gentvilienės duetas tobulas, galintis rungtis su estrados profesionalų duetais.  

Bene visuose regionuose surengtos ir dailiųjų amatų bei tautodailininkų darbų parodos. Vilniečių "Vaivos juostos" dalyvės džiugino naujais mezginiais. Joms vadovauja Lina Norkienė. Naujų darbų pristatė ir Virgilijaus Šlipaičio pynėjai iš Kauno. Subtiliomis skulptūrėlėmis nustebino ir medžio drožėjas Borisas Chudinskis. Įspūdinga, turtinga ir informatyvi panevėžiečių tautodailininkų paroda. Joje pateikti tapybos, tekstilės, pynimo darbai, įvairiaspalviai mezginiai ir nėriniai. Romos Girnienės vadovaujamas moterų klubas "Vizija" pristatė gurmanišką paveikslą "Smuiko raktas". Šventės dalyviai ir žiūrovai jį čia pat ir suragavo. Šiauliečiai surengė net dvi parodas: "Aklojo paveikslas mene" (pagal prof. V. Gudonio surinktas reprodukcijas) ir ekspoziciją, pristatančią šiauliečių aklųjų ir silpnaregių nuveiktus darbus bei pasiekimus.  

Gegužės 26 dieną į Palangą tradiciškai sugužėjo tie, kuriems geriausiai sekėsi pasirodyti regionuose. Prieš koncertą surengta konferencija, kurioje festivalio-konkurso ekspertai pasakė savo nuomones apie kolektyvų ir pavienių dalyvių pasiekimus, problemas. Komisijos narė Danutė Cidzikienė pasidžiaugė, kad per pastarąjį penkmetį į meno mėgėjų kolektyvų veiklą įsijungė 75 nauji LASS nariai. Daugiausia naujų dalyvių atėjo į Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro meno mėgėjų kolektyvus. Čia sulaukta net 28 žmonių. Panevėžiečių gretas papildė 23, o Kauno, Klaipėdos, Šiaulių aklųjų ir silpnaregių meno mėgėjų kolektyvus papildė po 8 naujus dalyvius. Taip pat susikūrė keturi nauji meno mėgėjų kolektyvai: estradinės muzikos kolektyvas "Vilkpėdė", liaudiška kapela "Bičiuliai", klaipėdiečių muzikavimo ir dainavimo studija bei liaudiškos muzikos kapela "Žilvitis". Manytume, jog svarbiausia, kad nauji LASS nariai gautų savalaikę informaciją apie užimtumo ir meninio ugdymo programas.  

Reikia pasakyti, kad kolektyvų ir atlikėjų meninis lygis daugiausia priklauso nuo vadovų. Todėl vadovams linkime sėkmingų kūrybinių ieškojimų, o kolektyvų nariams - geranoriškumo, kantrybės, naujų pasiekimų ir audringų žiūrovų plojimų. 

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]