GYVENIMO AKTUALIJOS |
Andrius VAINORAS IMKIT JĄ IR SKAITYKIT |
Bandymų akluosius išmokyti skaityti ir rašyti būta dar iki Luji Brailio. Istorija pateikia įdomiausių, keisčiausių pavyzdžių. Antai vienas XVIII a. neregys žodžius, tiksliau, jam vienam tesuprantamus jų ženklus, išpjaustydavo uolekties ilgio (apie 70 cm) mediniuose pagaliukuose. Turėjo sukaupęs net gausią "medinę" biblioteką. XIX a. pradžioje buvo išrastas greitai kietėjantis "reljefinis" rašalas. Tačiau visi šie bandymai tik bandymai ir liko. Aklųjų savimonės, jų tapatybės dalimi raštas tapo tik L. Brailiui sukūrus savąją šešių taškų sistemą, vėliau pavadintą brailio raštu. 2009 m. minėsime dušimtąsias L. Brailio gimimo metines, 2025-aisiais - dušimtąsias brailio rašto sukūrimo metines. Per du šimtus metų pasaulis neatpažįstamai pasikeitė. Brailio raštas užkariavo pasaulį - beje, šito padaryti nepavyko nei Aleksandrui Makedoniečiui, nei kuriam kitam karvedžiui. Patį brailio raštą iš neregių gyvenimo vis labiau stumia naujausios ir ne tokios naujos technologijos - garsinės knygos, kompiuteriai, kalbos sintezatoriai. Artėjant dušimtosioms L. Brailio gimimo metinėms, įvairiose šalyse vis dažniau pasigirsta balsų, ar brailio raštas beišliks, ar jis tebereikalingas? Kai kuriuos klausimus lengviau užduoti nei rasti į juos atsakymus. Atsakymus dažnai diktuoja pats gyvenimas. Šiais metais Europos aklųjų sąjunga paskelbė rašinio "Brailio raštas keičia mano gyvenimą" tarptautinį konkursą. Į konkursą atrinkti ir penkių Lietuvos neregių rašiniai, tačiau šįsyk ne apie tai. Konkurso rėmėjai - dvi garsios Japonijos firmos. Japonai mokėjo suderinti tradicinę kultūrą ir naujausias technologijas. Dar kalbama, kad tai daryti mokėję senovės egiptiečiai: kartu su geležiniais darbo įrankiais, ilgą laiką čia naudoti taip pat ir akmeniniai. Atrodo, kad tam tikrą brandos laipsnį pasiekusios visuomenės moka derinti tradicijas ir naujoves, moka viskam rasti savo vietą. Ar ras jos vietą brailio raštui, ar rasime ją mes? Ieškodami tos vietos neturėtume pamiršti, kad raštas nėra vien technologija, vien informacijos perdavimo priemonė. Raštas yra žmogaus savimonės, jo kultūrinės tapatybės dalis. Žodis "kultūra" senovės lotynų kalboje yra tiesiogiai susijęs su žemės įdirbimu, javų sėjimu, jų auginimu, prižiūrėjimu. Kad galėtume kalbėti apie kultūrą, pirmiausia jai reikia "įdirbti" lauką, pasėti grūdą, jį nuolat prižiūrėti. Kultūra yra tiesiogiai susijusi su saugojimu, puoselėjimu, kartu - su leidimu laisvai, nevaržomai augti ir vystytis. Kas yra tas "įdirbamas" kultūros laukas kalbant apie brailio raštą? Be abejo, pirmiausia - knygos, jų leidyba, tačiau ne tik tai. Aklieji brailio raštu pernai ir šiemet rašė Nacionalinį diktantą, vis daugiau užrašų šiuo raštu pasirodo ant vaistų pakuočių, muziejų salėse, kitose viešose erdvėse. Lietuvos aklųjų biblioteka jau keturi dešimtmečiai kas dveji metai rengia respublikinius brailio rašto skaitymo konkursus. Šie konkursai kartu yra Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos paminėjimas. Paminėjimas be retorikos, skambių žodžių, bet išnaudojant galimybes, kurias žmogui suteikia nacionalinė raštija, knyga. Gegužės 8 d. Vilniuje, LAB, įvyko dar vienas brailio rašto skaitymo konkursas, paskutinis prieš 2009 metus, kai pasaulis minės dušimtąsias L. Brailio gimimo metines. Tiesą sakant, suaugusiųjų konkurse dalyvavo ne per daugiausiai - po keletą iš kiekvienos apskrities. Norint, kad brailio raštas išliktų (ne tik kaip muziejinė retenybė), šito, švelniai kalbant, mažoka. Mažoka, kad knygų brailio raštu leidybą finansuojančios valstybės institucijos patikėtų, jog esame skaitanti bendruomenė, jog tų knygų mums tikrai reikia. Užtat džiugina jaunųjų skaitytojų aktyvumas - konkurse jų dalyvavo dvidešimt. Daugiausia - Vilniaus bei Kauno aklųjų mokyklų mokiniai, taip pat keli integruotai besimokantys. Skaitė pirmokai, antrokai, septintokai, abiturientai... Vaikai skaitė iš Vytauto Račicko, Gendručio Morkūno brailio raštu išleistų knygų. Jaunuosius skaitytojus vertingais prizais apdovanojo Vilniaus Vytauto Didžiojo LIONS klubo atstovai. Geriausiai tarp suaugusiųjų skaitė Vitalija Petkutė (Šilutė), Aurimas Murza (Vilnius), Jurijus Zakabuninas (Klaipėda). Moksleiviai pagal pajėgumą buvo suskirstyti į kelias grupes. Nugalėtojais savo grupėse tapo Ernestas Vaškevič, Grigas Sakalis, Laura Stadalninkaitė, Eglė Jarmolavičiūtė (Vilniaus aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras), Karolis Kaminskas (Kauno aklųjų ir silpnaregių centras), Raminta Stankevičiūtė (Pasvalio raj., Valakėlių pagrindinė mokykla). Jaunimui priklauso ateitis - banali, daugelį kartų girdėta frazė. Bet tai tiesa! Brailio rašto ateitis priklausys nuo tų, kurie sėdi mokyklos suole. Jau vien todėl tokie konkursai reikalingi ir prasmingi.
|