BRAILIO RAŠTAS IR MES

Adolfas VENCKEVIČIUS

KĄ SAKO KONKURSAS


Pirmajame šių metų "Mūsų žodžio" numeryje buvo atspausdintos tarptautinio rašinio konkurso sąlygos. Rašinio tema - aklųjų raštas keičia mano gyvenimą. Iki balandžio 15 d., kaip ir buvo numatyta konkurso sąlygose, buvo atsiųsta 12 rašinių. Reikia pasakyti, jog tiek parašiusiųjų toje mūsų Lietuvėlėje gana daug, nes ir brailio rašto vartotojų - ne galybės. O juk ir ne kiekvienas brailio rašto vartotojas galėtų ką nors parašyti ar imtųsi tokio rašymo. Todėl ir įsitikinęs, kad nemažai. Gaila, kad nė vienas rašantysis tinkamai nesuvokė užduoties, o ji buvo - keičia mano gyvenimą. Tai, kaip aklųjų raštas keičia gyvenimą, liko šalia rašinių. Matyt, visi manė, kad papasakos, ką yra pasiekę, ir to pakaks. Ir taip vienas kitas nukrypo į biografijos parašymą. Šitie buvo iš karto atmesti. Atmesti buvo ir kur brailio raštas tik vos vos užsimenamas. Siųsti į Europos aklųjų sąjungos konkursą buvo atrinkti penkių autorių kūriniai: tai Vaclovo Areimos, Manto Brazauskio, Sauliaus Plepio, Henriko Stuko ir Alvydo Valentos. Stengtasi, kad būtų įvairūs, nes nežinia, koks požiūris bus Europos aklųjų sąjungos komisijos. Gal ir nekreipdami dėmesio, jog tiesiai į temą ir neatsakyta, vis dėlto ras reikalą kurį nors premijuoti. Juk premijos yra ir už rašinio grožį. Bene gražiausias iš visų buvo Henriko Stuko kūrinys. Gražiai parašytas yra ir Vaclovo Areimos rašinys, puikiai išsakyta kur ir kaip jis naudoja aklųjų raštą, o kaip pats aklųjų raštas pakeitė jo gyvenimą ir kaip pats Vaclovas būtų gyvenęs be aklųjų rašto, reikia jau atspėti. Reikia dar kartą pabrėžti, jog ši bėda visų rašinių. Kita kai kurių rašinių bėda - noras padeklaruoti, koks aklųjų raštas esąs puikus, kaip jį būtina ir privalu mokytis, ir t. t. Labiausiai į deklaracijas nukrypo Juozas Ežerskis. Bene labiausiai į temą yra Manto Brazauskio rašinys. Jauniausias iš visų, dar mokinys, bet temą suvokė geriausiai. Šešiolikmetis dar kokių nors gyvenimo pasiekimų neturi ir į jų pasakojimą nenuslydo, o tai kaip jam padeda aklųjų raštas, jis papasakojo gerai. Čia kalbėjau apie konkursą ir kaip jis atitiko konkurso sąlygas, bet konkursas buvo prasmingas kita prasme - jis tiesiog atskleidė, kokių įdomių žmonių pas mus esama, koks įdomus jų požiūris į gyvenimą ir į aklumą. Įdomūs šia prasme yra Martynos Pliaskūnaitės ir Juozo Bartkaus rašiniai. Šie žmonės gražių gražiausiai galėtų rašyti į žurnalą, galėtų būti puikūs korespondentai. Šis konkursas, kad ir organizuotas Europos aklųjų sąjungos, buvo naudingas: viena vertus, leido išbandyti ne vienam aklajam savo kūrybines galias, o, kita vertus, parodė, kiek gabių aklųjų yra Lietuvoje. Būtų gerai, kad kas sugalvotų dar kokį konkursą.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]