GYVENIMO AKTUALIJOS

ĮSISTEIKITE DARBO VIETĄ

Praėjusių metų birželio 15 dieną priimtas Užimtumo rėmimo įstatymas. Įstatymas numato galimybę subsidijuoti verslo pradžią žmonėms, turintiems negalią. Naujovė - taip! Ir gana svarbi, todėl verta, kad sustotume prie jos kiek ilgiau. Neįgaliųjų verslo subsidijavimą ir su juo susijusius dalykus sutiko pakomentuoti Neįgaliųjų verslo informacijos centro direktorius Antanas Ruginis.

* * *

Užimtumo rėmimo įstatymas įsigaliojo nuo 2006 m. rugpjūčio 1 dienos. Pagal šį įstatymą, galima gauti subsidiją savo darbo vietai įsteigti iki 22 vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio (šiuo metu apie 35 tūkst. Lt). Punktas dėl neįgaliųjų verslo subsidijavimo atsirado mūsų centro dėka. Praėjusiais metais teikėme siūlymų, dalyvavome tuos reikalus svarsčiusiame Seimo darbo ir socialinių reikalų komiteto posėdyje. Norėjome šiek tiek daugiau, gavome - mažiau, bet ir tai, ką turime, jau yra neblogai. Praėjusiais metais susidomėjimas dar nebuvo didelis, viena vertus, todėl, kad reikalauta, jog darbo vietai skiriama subsidija būtų įsisavinta iki kalendorinių metų pabaigos. Šių metų vasario 20 dieną šis reikalavimas pakeistas - darbo vietą reikalaujama įsteigti ne ilgiau kaip per 10 mėnesių. Taigi nesvarbu, ar tie 10 mėnesių telpa į vienus, ar persikelia į kitus kalendorinius metus. Šiuo metu jaučiamas pagyvėjimas, žmonės domisi galimybe įsisteigti darbo vietą ir gauti valstybės subsidiją. Didžiausią susidomėjimą bent kol kas rodo regėjimo negalią turintys masažuotojai. Būtina atkreipti dėmesį, kad subsidija nėra paskola - jos grąžinti nereikia.

Pradėti reikėtų nuo to, kas apskritai gali gauti subsidiją. Subsidiją gali gauti neįgalieji, kurių darbingumo lygis yra nuo 20 iki 40 proc. 45 proc. darbingumo lygis jau nesubsidijuojamas. Taip pat mažesnis nei 20 proc. Kitas reikalavimas - žmogus turi nedirbti ir neturėti įregistruoto savo verslo. Kitaip sakant, pagal Lietuvos įstatymus jis turi būti visiškas bedarbis. Subsidijos teikiamos per vietines darbo biržas, todėl, norėdamas gauti subsidiją, neįgalus žmogus pirmiausia turi užsiregistruoti darbo biržoje. Yra kai kurių apribojimų. Vienas iš pagrindinių - subsidija neskiriama, jeigu neįgalusis nori pradėti veiklą, kuri yra įtraukta į neremtinų veiklų sąrašą. Šį sąrašą yra patvirtinusi savo nutarimu LR Vyriausybė. Tai veikla, susijusi su alkoholiu, tabaku, finansiniu tarpininkavimu, loterijomis, medžioklės organizavimu. Bene nemaloniausias dalykas, kad į sąrašą įtraukta visa didmeninė ir mažmeninė prekyba. Subsidijuoti galima tik tokią prekybą, kai žmogus prekiauja savo gaminiais. Gali būti išimčių, pavyzdžiui, kavinės priskiriamos ne prie prekybos, bet prie paslaugų sektoriaus. Taigi žmogus, pradedantis savo verslą, šiuos dalykus turėtų žinoti. Reikėtų turėti galvoje ir dar vieną nuostatą: subsidija skiriama neįgalaus asmens užimtumui, o ne jo verslui pradėti ar remti. Aišku, šie dalykai yra susiję, nes, tik turėdamas savo darbo vietą, žmogus gali pradėti verslą, jį vystyti. Vis dėlto, kaip vėliau pamatysime, esama ir tam tikrų skirtumų, apribojimų.

Gali būti trys verslo įforminimo formos, kurios yra subsidijuojamos: 1) įforminti verslą nusiperkant verslo liudijimą; 2) registruojant individualią veiklą be verslo liudijimo; 3) įsteigiant individualią įmonę, jeigu pats savininkas įmonėje dirba.

Norint gauti subsidiją, įsiregistravus darbo biržoje, reikia pateikti du dokumentus: paraišką ir veiklos aprašymą. Šituos dokumentus būtina pristatyti, bet nepakenktų ir kiti: dokumentas, liudijantis apie kvalifikaciją, turimą kompetenciją, jeigu žmogus toje veiklos srityje anksčiau dirbo pagal sutartį ir pan. Tai galėtų būti papildomas pliusas vertinant paraišką. Pristačius paraišką per mėnesį darbo birža turi duoti atsakymą. Jis gali būti trejopas: 1) paraiškai bus skiriamas subsidijavimas; 2) prašymas paraišką papildyti arba sukonkretinti; 3) pranešimas, kad paraiška yra atmesta ir subsidijavimas nebus skiriamas. Atmetimo priežastys gali būti: netiksliai pateikta informacija, kai kurios informacijos nuslėpimas, pavyzdžiui, kad neįgalusis kur nors dirba ir pan. Taip pat paraiška gali būti atmesta, jeigu prie jos pridėta sąmata neatitiks realių rinkos kainų. Jeigu yra atsakymas, kad paraiška patenkinta, subsidijavimas skiriamas, tada reikia įforminti savo verslą. Verslo įforminimo dokumento kopiją patvirtinti pas notarą ir pristatyti darbo biržai. Negalima daryti klaidos: įforminti verslą anksčiau, negu yra gautas pranešimas apie subsidijos skyrimą, nes žmogus, įregistravęs savo verslą, jau nėra bedarbis.

Pristačius notariškai patvirtintus verslo įforminimo dokumentus, per 10 dienų darbo birža į nurodytą sąskaitą perveda 75 proc. subsidijos dydžio. Reikia turėti 25 proc. savo lėšų. Kai bus pateiktos visos ataskaitos, o su darbo birža pasirašytas darbo vietos steigimo aktas, tada per 5 dienas ji perves likusius 25 proc. subsidijos.

Kaip jau sakyta, subsidija - ne paskola, todėl jos grąžinti nereikia. Tačiau yra keli atvejai, kada visą subsidiją arba jos dalį gali tekti grąžinti darbo biržai. Jeigu verslas žlugs arba bus uždarytas per pirmuosius metus nuo įregistravimo, teks grąžinti visą subsidiją. Jeigu bus uždarytas per antrus metus - teks grąžinti 80 proc. Per trečius metus - 50 proc. subsidijos sumos. Jeigu verslas išsilaikys trejus metus, tai ketvirtaisiais metais, nors ir nutrūks, subsidijos grąžinti nereikės. Subsidiją arba jos dalį gali reikėti grąžinti tada, jeigu bus nustatyta, kad ji buvo panaudota ne pagal paskirtį.

Subsidijos negalima naudoti darbo užmokesčiui, mokesčiams. Galima naudoti įrangai, kompensacinėms priemonėms, smulkiems įrankiams. Tačiau įrangos ir įrankių galima nusipirkti tik tiek, kiek reikia vienai darbo vietai įsteigti.

Tam tikrais atvejais iki 50 proc. subsidijos dydžio galima vartoti patalpoms remontuoti ar joms pritaikyti, bet tai negali būti gyvenamojo ploto remontas. Patalpos, kurios skirtos subsidijuojamo žmogaus veiklai, nuo gyvenamojo ploto turi būti atskirtos. Patalpoms remontuoti subsidiją galima vartoti tik tada, jeigu paraiškos teikėjui jos priklauso nuosavybės teisėmis arba paraiškos teikėjas turi ilgalaikę nuomos arba panaudos sutartį (ne trumpiau negu trejiems metams).

Žmonės dažnai klausia, ar už subsidijos pinigus galima pirkti automobilį. Taip, galima, bet reikia įrodyti, kad jis bus tiesiogiai susijęs su vykdoma veikla. Motyvas, kad neįgaliajam su nuosavu automobiliu patogiau atvažiuoti į darbą, netinka.

Naudojant subsidijai skirtas lėšas, yra ir kitokių apribojimų, niuansų, kurių visų šiame straipsnyje nėra galimybės aptarti. Tai galima padaryti individualių pokalbių metu, apsilankius mūsų centre.

Žmonės galimybe įsisteigti sau darbo vietą jau susidomėjo. Iš turinčių regėjimo negalią labiausiai domisi masažuotojai. Masažuotojai, jeigu bus sudarę ilgalaikę nuomos sutartį, už subsidijos lėšas gali susiremontuoti kabinetą, nusipirkti masažo stalą, kėdę, taip pat galėtų įsigyti kompiuterį. Kompiuteris didina neįgaliojo darbingumo lygį, todėl už subsidijos lėšas jį galima pirkti. Naudinga būtų susikurti savo interneto svetainę - reklamai subsidijos pinigus galima vartoti. Be abejonės, subsidiją galėtų gauti amatininkai, vertėjai - visų specialybių ir visų subsidijos panaudojimo atvejų neįmanoma aptarti. Svarbu, kad žmonės patys galvotų, ieškotų, žinotų, kad yra tokia galimybė.

Parengė Andrius VAINORAS

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]