VIRŠELIS

Ž. KARPIONI. TEIRESIJAS IR KŪDIKIS NARCIZAS

XVII a. italų dailininkas Žiulio Karpioni (1613-1679) savo drobėje pavaizdavo akląjį Tėbų pranašautoją Teiresijų.

Noras sunkiomis gyvenimo valandomis gauti tiesioginę žinią iš dievų, ypač apie ateitį, labai senas. Manoma, kad orakulo (lot. oraculum - kalbėjimo vieta, ypač "ta, kur kalba Dievas"; taip pat "tai, ką kalba Dievas") tradicija atsirado, turbūt, Mesopotamijoje, iš kur išplito tarp romėnų ir graikų (Delfų orakulas ir kt.). Žinoma, smulkiomis pranašystėmis turgaus aikštėse vertėsi ir paprasti būrėjai. Neregiai būrėjai buvo žinomi Kinijoje.

Teiresijas graikų mitologijoje - tai nimfos Chariklės sūnus. Jis liko išmintingas net miręs. Teiresijo aklumas aiškinamas dvejopai: viename pasakojime teigiama, jog jis buvo nubaustas šia negalia, nes pamatė besimaudančią deivę Atėnę. Kitas pasakojimas nepanašus į tradicinį paaiškinimą. Kartą Teiresijas pamatė poruojantis gyvates, vieną jų lazda užmušė, todėl dievai jį pavertė moterimi. Kurį laiką pabuvęs moterimi, pranašas vėl atvirto į vyrą. Kadangi Teiresijui teko patirti tokį išmėginimą, Dzeusas ir Hera paprašė jo išspręsti tarp jų kilusį ginčą - kas jaučia didesnį malonumą meilės guolyje. Teiresijui atsakius, jog moteris, Hera jį apakino, tačiau Dzeusas jam suteikė pranašavimo galią ir ilgą gyvenimą.

Mitologinis pranašautojas Teiresijas minimas Homero "Odisėjoje", kur Odisėjas nusileido į požemio karalystę ir ten išklausinėjo pranašą Teiresiją apie kelionę į namus, pamatė savo motinos ir senų kovos draugų šešėlius.

Teiresijas minimas ir Edipo istorijoje. Jis išpranašavo Tėbų karaliaus Lajo ir Jokastės sūnui Edipui, kad šis nužudysiąs savo tėvą ir vesiąs motiną. Išsipildžius pranašystei, nevilties apimtas Edipas, norėdamas išpirkti gėdą, išsidūrė akis.

Ž. Karpioni drobėje Teiresijas pavaizduotas šalia mažojo Narcizo, kuriam tikriausiai nusako ateitį. Užaugęs jis turėjo didelę įtaką Romos imperatoriui Klaudijui, buvo jo kanceliarijos ministru ir praktiškai valdė šalį, tačiau buvo nužudytas antrosios imperatoriaus Klaudijaus žmonos Agripinos. Dailininkas Teiresiją pavaizdavo užmerktomis akimis ir kiek pakelta galva, ilga pražilusia barzda. Kairėje rankoje jis laiko lazdą, o dešinę - virš kūdikio kūnelio. Trys moterys ir vyras su nekantrumu žvelgia į Teiresiją, laukdami pranašystės.

Šis vidutinio formato (115x157 cm) aliejumi ant drobės nutapytas paveikslas saugomas Kaselio meno galerijoje.

Vytautas GUDONIS

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]