SKAIČIAI, SKAIČIAI...

LASS 2006: FAKTAI IR SKAIČIAI

Praėję metai buvo išskirtiniai - įvyko LASS apskričių organizacijų rinkiminės-ataskaitinės konferencijos, LASS XVII suvažiavimas, atšventėme mūsų organizacijos 80-metį. Be abejo, nenutrūko ir ne mažiau svarbus kasdieninis organizacijos darbas. Šiame straipsnyje apžvelgsime 2006 m. nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus.

Informacija apie LASS narius ir asmenis, kuriais rūpinasi LASS

2007 m. sausio 1 d. LASS įskaitoje buvo 7758 regėjimo negalios žmonės, iš jų - 6994 LASS nariai.

Iš 6994 LASS narių 3009 (43 proc.) yra I grupės neįgalieji (arba nedarbingi), 3473 (49,7 proc.) - II grupės (iš dalies darbingi), 512 (7,3 proc.) - III grupės (darbingi). 721 LASS narys neturi regėjimo likučio. Nuo 39,1 iki 39,2 proc. padaugėjo darbingo amžiaus asmenų - jų yra 2742 (iš jų iki 30 metų - 340, arba 4,9 proc. visų LASS narių).

Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2007 m. sausio 1 d. gyveno 2834 (40,5 proc.) LASS nariai. Rajonų centruose ir miesteliuose - 2650 (37,9 proc.), kaimuose - 1510 (21,5 proc.). Aukštąjį išsilavinimą turi 529 (2005 m. - 499) LASS nariai, aukštesnįjį - 997 (2005 m. - 964), vidurinį - 1730 (2005 m. - 1725), pagrindinį - 1612 (2005 m. - 1350), likusieji - pradinį arba nebaigtą pradinį.

2006 m. į LASS narius priimti 365 asmenys (2005 m. - 323), iš jų nedarbingi (I grupė) - 131 (tarp jų be regėjimo likučio - 31), 184 - iš dalies darbingi (II grupė) ir 50 darbingų (III grupė). Tarp priimtųjų per praėjusius metus pusė - 51 proc. - darbingo amžiaus asmenų. Neįstojusių į LASS 2007 m. sausio 1 d. buvo 764 regėjimo neįgalieji. Iš LASS narių įskaitos per 2006 m. išbraukti 339 asmenys, iš jų dauguma (303) mirė.

Mokosi 160 LASS narių, iš jų: 31 - vidurinėse, 16 - aukštosiose neuniversitetinėse (kolegijose), 39 - aukštesniosiose, 74 - aukštosiose universitetinėse mokyklose.

2007 m. sausio 1 d. šalyje buvo 652 aklieji (regėjimo aštrumas iki 0,04) ir silpnaregiai (0,05-0,3) vaikai. Iš jų mokyklinio amžiaus - 514 vaikų (iš jų 141 ugdomas A. Jonyno vidurinėje mokykloje, 73 - Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, 241 - bendrojo lavinimo mokyklose, 34 - kitose specialiosiose mokyklose, 18 - namuose, 7 niekur nesimoko), ikimokyklinio amžiaus - 138 vaikai (iš jų bendrojo lavinimo darželiuose - 54, namuose - 35, specialiuosiuose darželiuose - 33, kitose specialiosiose įstaigose - 16).

Ikimokyklinio amžiaus vaikų, lyginant su 2005 metais, sumažėjo šimtu. Tam įtakos galėjo turėti praėjusiais metais Švietimo ir mokslo ministerijos bei LASS iniciatyva organizuotas specialiųjų darželių oftalmologinis patikrinimas ir jo metu padarytos išvados. Manome, kad vaikų apskaitos rodikliai tiesiog darosi realesni.

LASS XVII suvažiavimo atgarsiai, organizacinis darbas

2006 m. pradžioje įvyko apskričių ataskaitinės-rinkiminės konferencijos, kuriose į LASS XVII suvažiavimą išrinkti 68 delegatai. Suvažiavimas priėmė naujus LASS įstatus, kurie įsigaliojo nuo 2006 m. rugsėjo 26 d. Patvirtintos LASS veiklos kryptys (iki 2010 m.), priimtos dvi rezoliucijos (dėl LASS turto ir gamybos valdymo ir dėl LASS filialų ir viešųjų įstaigų) bei patvirtinti keturi kreipimaisi į įvairias institucijas.

Kreipimasis "Dėl lygių galimybių naudotis paslaugomis sudarymo" išsiųstas Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai (NVTAT) prie Teisingumo ministerijos, bankams, savivaldybėms, kitoms paslaugas gyventojams teikiančioms įstaigoms. Gautuose atsakymuose teigiama, kad ateity bus atsižvelgiama į regėjimo neįgaliųjų poreikius bei aptarnavimo specifiką. Buvo užmegztas glaudus kontaktas su NVTAT - įvyko 2 LASS ir NVTAT atstovų susitikimai, kurių metu buvo numatytos tolimesnės bendradarbiavimo gairės. Buvo išplatinti dar trys kreipimaisi į įvairias valstybines institucijas.

2006 m. vyko 9 LASS centro tarybos posėdžiai, kuriuose svarstyti 87 klausimai ir priimtas rekordinis skaičius nutarimų - net 108.

LASS struktūra, darbuotojai

Pasikeitus LASS įstatams, keičiasi ir rajonų organizacijų statusas. Šiuo metu registruojami naujieji LASS viešųjų įstaigų įstatai bei LASS rajonų organizacijų, kurios nuo šiol vadinsis LASS filialais, nuostatai. Laikantis naujojo Asociacijų įstatymo nuostatų neliko penkių LASS regioninių organizacijų (apskričių tarybų) - trijų pakopų organizacijos struktūrą (centro taryba - apskričių tarybos - rajonų tarybos) pakeitė dvipakopė (centro taryba - rajonų tarybos). Tačiau rajonų organizacijų darbu ir toliau rūpinsis 5 viešosios įstaigos, kurios, įregistravus naujuosius jų įstatus, vadinsis regionų centrais.

LASS 2006 m. jungė 49 miestų ir rajonų organizacijas. Praėjusiais metais pasikeitė dviejų organizacijų pirmininkai - Rokiškyje ir Telšiuose. 6 pirmininkai dirba savanoriškai (Kauno mieste ir rajone, Vilniaus mieste ir rajone, Šakiuose, Ignalinoje). LASS dirba 16 pirmininkų su aukštuoju išsilavinimu, 11 - su aukštesniuoju, 20 - su viduriniu arba spec. viduriniu ir 2 - su pagrindiniu išsilavinimu. 32 pirmininkams pripažinta socialinio darbuotojo kvalifikacija: 4 - vyresniojo socialinio darbuotojo, 4 - socialinio darbuotojo, 19 - jaunesniojo socialinio darbuotojo ir 5 - socialinio darbuotojo asistento.

2006 m. LASS Žmonių su negalia socialinės integracijos programą vykdė 160 asmenų, iš jų 98 - turintys regėjimo negalią. Kvalifikaciją praėjusiais metais kėlė 55 LASS socialiniai ir sociokultūros darbuotojai, iš jų 37 - turintieji regėjimo negalią.

LASS bendradarbiavimas su įvairiomis institucijomis

Kaip ir kasmet daug bendradarbiauta su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Į šią įstaigą siųsta daugiau nei 30 raštų (daugiausia dėl iš valstybės biudžeto finansuojamų LASS vykdomų programų, taip pat LASS pateikė siūlymus dėl Specialiojo ugdymo įstatymo, informavo apie aklų ir silpnaregių moksleivių ugdymo problemas, žmonėms su regėjimo negalia reikalingas techninės pagalbos priemones, sprendė kitus aktualius klausimus).

Kadangi 2006 m. rudenį pašalpų skaitovui samdyti mokėjimą pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 831 perėmė Lietuvos aukštosios mokyklos, susirūpinome masažo specialybę Vilniaus ir Šiaulių kolegijose studijuojančiais LASS nariais, kurie neteko galimybės gauti finansinę paramą. Dėl šios problemos LASS kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją bei Neįgaliųjų reikalų departamentą. Bendru sutarimu su šiomis institucijomis 2006 m. pabaigoje pašalpą skaitovui samdyti masažo specialybės studentams išimties tvarka mokėjo LASS iš Neįgaliųjų reikalų departamento skirtų lėšų.

Praėjusiais metais vyko 7 Neįgaliųjų reikalų tarybos, kurios nariu yra ir LASS pirmininkas, posėdžiai, kuriuose svarstyta 17 klausimų (transporto priemonių ir kompiuterių paskirstymas neįgaliųjų organizacijoms, 2006 m. Žmonių su negalia socialinės integracijos programos lėšų paskirstymas ir naudojimas, kiti aktualūs klausimai).

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai pateikta informacija apie aklų ir silpnaregių vaikų oftalmologines problemas. Bendradarbiauta su Sveikatos apsaugos, Kultūros, Aplinkos ministerijomis, Seimu ir Vyriausybe, savivaldybėmis, kitomis institucijomis.

2006 m. LASS dalyvavo dviejų Europos aklųjų sąjungos komisijų veikloje (teisių ir ryšių su ES), LASS atstovai dalyvavo 8 tarptautinėse konferencijose bei seminaruose. Rugsėjo mėnesį Lietuvoje lankėsi Europos aklųjų sąjungos prezidentas Kolinas Low. Informacija apie LASS veiklą anglų kalba pasiekė 44 Europos šalis.

LASS įmonės, įstaigos, narių užimtumas

2007 m. sausio 1 d. veikė 11 LASS įsteigtų viešųjų įstaigų ("LASS centro taryba", 5 apskričių tarybos ir jų filialai, "Lietuvos aklųjų choras", "Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras", "Panerių biurų centras" (PBC), "Aksida", "Brailio spauda", 2006 m. pabaigoje pakeitusi statusą iš UAB į VšĮ), 6 dienos centrai (taip pat viešosios įstaigos, įsteigtos drauge su savivaldybėmis ar kitomis neįgaliųjų organizacijomis): Kauno aklųjų ir silpnaregių centras, Biržų aklųjų ir silpnaregių dienos centras, Kelmės aklųjų ir silpnaregių centras, Alytaus neįgaliųjų dienos užimtumo centras, Mažeikių bendruomenės dienos centras, Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centras. Aklųjų ir silpnaregių poreikiai taip pat tenkinami ir per Šalčininkų, Lazdijų, Kėdainių neįgaliųjų dienos centrus, kuriuos yra įsteigusios šių rajonų savivaldybės.

LASS infrastruktūroje veikė 5 uždarosios akcinės bendrovės, vykdančios gamybinę veiklą: "Etalinkas", "Liregus", "Regovitus", "Regplasta", "Regseda". Gamybinę veiklą vykdo ir VšĮ "Aksida". Visos šešios turi socialinės neįgaliųjų įmonės statusą ir gavo valstybės subsidijas. Valstybė parėmė LASS įmones bendra 2,8 mln. litų suma. Gamybinė veikla ir toliau išlieka svarbi regėjimo negalią turintiems žmonėms - ja užimti 27,4 proc. visų regėjimo negalią turinčių dirbančiųjų.

Per metus visos LASS įstaigos ir bendrovės pagamino ir pardavė produkcijos už 17,2 mln. Lt (7,9 proc. daugiau nei 2005 m.). 2006 m. beveik visos įmonės dirbo stabiliai, gamino naujus gaminius, plėtė produkcijos pardavimo rinkas. Kiek sunkiau ūkininkauti sekėsi tik UAB "Regseda". Dėl įvairių gamybos organizavimo nesklandumų, direktorių ir kitų administracijos darbuotojų kaitos trys metų ketvirčiai buvo nuostolingi. Šiuo metu padėtis stabilizuojasi. Visos įmonės skyrė lėšų nekilnojamajam turtui ir technologiniams procesams atnaujinti ir modernizuoti.

2007 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis dirbo 930 aklųjų ir silpnaregių (2006 m. sausio 1 d. - 877), iš jų: LASS įmonėse - 255, LASS įstaigose - 106, ne LASS sistemoje arba turėjo savo verslą - 569. Praėjusiais metais įdarbinti arba įsidarbino 90 regėjimo negalią turinčių žmonių (2 įdarbinti per darbo biržą), iš jų: LASS įmonėse - 28, LASS įstaigose - 17, atviroje visuomenėje - 45. Išėjo iš darbo 37 regėjimo neįgalieji: iš LASS įmonių - 25, iš LASS įstaigų - 12.

14 amatų būrelių veikloje dalyvavo 119 aklųjų ir silpnaregių.

LASS vykdyti projektai, gautos lėšos

2006 metais LASS vykdė Žmonių su negalia socialinės integracijos programą (joje buvo 28 įvairios apimties projektai), Žmonių su negalia aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis programą, Neįgaliųjų studentų, besimokančių aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose, mokslo rėmimo ir specialiųjų poreikių tenkinimo programą bei 2 tarptautinius projektus, remiamus Europos Sąjungos lėšomis.

Vykdant šiuos projektus, ne tik palaikyta visos organizacijos kasdieninė veikla, bet ir regėjimo neįgaliųjų poreikiams pritaikyta 13 paslaugas teikiančių įstaigų ir kitų objektų, "prakalbinta" 350 Vilniaus miesto troleibusų ir 20 Panevėžio miesto autobusų. Vykdytas analogų Lietuvoje neturintis projektas "Saugus be regėjimo" - 23 žmonės (iš jų 18 - turintys regos negalią) mokyti praktinių savigynos įgūdžių, įgijo tam reikalingų psichologinių žinių. Drauge su Suomijos, Estijos, Bulgarijos, Olandijos organizacijomis vykdėme tarptautinį projektą, kurio tikslas buvo sukurti socialinių įgūdžių ugdymo programą sutrikusio regėjimo žmonėms (čia dalyvavo 25 regėjimo neįgalieji).

Mažeikiuose, Druskininkuose ir Plungėje lankėsi oftalmologė ir tiflopedagogė - abi konsultavo vaikus ir jų tėvelius. Pakonsultuota 60 vaikų, išaiškinti 6 nauji regėjimo sutrikimų atvejai. VšĮ "LASS centro taryba" drauge su VU specialistais tęsė psichologinę efektyvaus bendravimo mokymo programą - seminarai vyko Mažeikiuose, Kelmėje, Biržuose, Klaipėdoje, juose dalyvavo 217 asmenų, iš jų 190 - turintys regėjimo negalią.

LASS viešosios įstaigos, rajonų organizacijos vykdė dar 82 įvairius projektus, daugumą jų rėmė savivaldybės bei kiti partneriai, kai kurie vykdyti sava iniciatyva ir savomis lėšomis. Vilniaus ir Alytaus apskrityse organizuota 11 seminarų, kuriuose dalyvavo 230 žmonių, iš jų 160 - su regėjimo negalia. Panevėžio ir Utenos apskrityse organizuoti 6 amatų mokymo kursai. Klaipėdoje vykdytas projektas "Nebūk abejingas kenčiančiam", skirtas regėjimo negalią turintiems ir diabetu sergantiems asmenims. Vyko seminarai, praktiniai užsiėmimai, tyrimai. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių diabetikų bendrija 2006 m. išdalino diabeto kontrolės priemonių 200 savo narių visoje Lietuvoje. Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras 2006 m. organizavo karšto maisto pristatymą į namus 6 žmonėms, kurių negalia ypač sunki, jie gyvena prastomis buities sąlygomis ir gauna labai mažas pajamas. Paslauga suteikta 216 kartų. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių masažuotojų bendrija LASMEDA suorganizavo du seminarus, kuriuose kvalifikaciją kėlė 71 masažuotojas su regėjimo negalia.

2006 metais, lyginant su 2005 m., padaugėjo lėšų iš įvairių fondų ir rėmėjų - pernai gauta net 2,4 mln. Lt (2005 m. - 1,4 mln. Lt). Savivaldybės 2006 metais mums skyrė 686,1 tūkst. Lt, valstybės institucijos (darbo birža, ligonių kasa, ministerijos) - 156,1 tūkst. Lt, Lietuvoje registruoti fondai ir ne pelno organizacijos - 270,5 tūkst. Lt, užsienyje registruoti fondai ir ne pelno organizacijos - 27,5 tūkst. Lt, verslo bendrovės ir įmonės - 152 tūkst. Lt, savanoriškos asmenų aukos ir parama sudarė 73,2 tūkst. Lt. Vilniaus miesto organizacija praėjusiais metais iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo 171 tūkst. Lt, Kelmės aklųjų ir silpnaregių dienos centras iš savo rajono savivaldybės - 98 tūkst. Lt, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras - 74 tūkst. Lt, Mažeikių bendruomenės centras - 65,2 tūkst. Lt, Šiaulių miesto ir rajono organizacija - 36,4 tūkst. Lt, Kauno aklųjų ir silpnaregių centras - 35,6 tūkst. Lt, Akmenės rajono organizacija - 19,2 tūkst. Lt, Biržų aklųjų ir silpnaregių dienos centras - 18,7 tūkst. Lt. Trakų rajono ir Elektrėnų miesto organizacija iš Trakų savivaldybės gavo 13,1 tūkst. Lt. Gavusi 25 tūkst. Lt iš Kultūros ministerijos, "Brailio spauda" išleido 7 pavadinimų knygas brailio raštu.

Pagalba ir priemonės, pasiekusios LASS narius

Stacionarias reabilitacijos paslaugas gavo 59 sutrikusio regėjimo asmenys iš visos Lietuvos. 39 iš jų gyveno ir reabilitavosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) stacionare, 20 dalyvavo VšĮ "Valakupių reabilitacijos centro" reabilitacijos programoje. LASUC ir toliau konsultuojami regėjimo negalią turintys vaikai ir jų tėveliai (2006 m. pakonsultuota 15 mokyklinio, 11 - ikimokyklinio amžiaus vaikų bei jų tėveliai).

Organizuota 14 savarankiško gyvenimo įgūdžių stovyklų, kuriose dalyvavo 600 neįgaliųjų. 20 savipagalbos grupių veikloje dalyvavo 192 neįgalieji. Savarankiškumo, orientacijos ir mobilumo įgūdžių išmokyta 600 regėjimo neįgaliųjų. LASS nariams suteikta per 100 tūkst. įvairių socialinių paslaugų.

2006 m. visai arba iš dalies sumokėta už 14 regėjimo neįgaliųjų mokslą aukštosiose mokyklose, asmeniniams LASS narių skaitovams skirta 170,3 tūkst. Lt. VšĮ "LASS centro taryba" LASS narių materialinei paramai skyrė 154 tūkst. Lt ūkinės veiklos lėšų, paremti 1886 žmonės.

Techninės pagalbos priemonėmis aprūpinti 5238 regėjimo neįgalieji visoje Lietuvoje: JAWS ir Magic programomis, lietuvišku kalbos sintezatoriumi - 210 neįgaliųjų, "kalbančiais" mobiliaisiais telefonais, programine įranga jiems - 132, elektroninėmis užrašų knygelėmis akliesiems - 186, skaitmeniniais magnetofonais (MP3 formato) garsinėms knygoms skaityti - 1090, radijo imtuvais - 200, brailio rašomosiomis mašinėlėmis - 70, laikrodžiais (kalbančiais, brailio, žadintuvais) - 1305, baltosiomis lazdelėmis - 1032, kalbančiais kalkuliatoriais - 100, atraminėmis lazdomis - 400, įvairiais didinamaisiais stiklais, monokuliarais - 480. Neįgalieji taip pat aprūpinti adatomis su siūlo įvertukais, įvairiu sporto inventoriumi, brailio popieriumi. Įsigyti 33 kompiuteriai, kuriais aprūpintos LASS apskričių tarybos bei kitos LASS steigtos įstaigos.

Informavimas ir žiniasklaida

Visais praėjusiais metais "Brailio spauda" administravo dvi svetaines internete: www.lass.lt ir www.akis.lt. Jose per dieną apsilanko iki 100 vartotojų.

Respublikinėje ir regioninėje spaudoje apie akluosius ir silpnaregius, LASS ir jos regioninių organizacijų veiklą buvo skelbti 248 straipsniai. Per nacionalinio radijo "Klasikos" programą transliuotos 38 laidos "Sutik mane". Anksčiau skirta tik regėjimo neįgaliesiems nuo 2006 m. spalio 1 d. Lietuvos radijo programų direkcijos iniciatyva ši laida pavadinta "Arčiau manęs" ir skiriama visų negalių žmonėms. Dar 26 aktualūs akliesiems reportažai, pokalbių ir teminės laidos buvo transliuotos per Lietuvos radijo pirmąją programą.

Per įvairius televizijos kanalus buvo parodyti 27 siužetai ir 2 filmai iš aklųjų gyvenimo. Reportažus apie Nacionalinį diktantą brailio raštu (organizavo LASS ir LAB, dalyvavo 38 regėjimo negalią turintys suaugusieji ir vaikai) parodė net 5 TV kanalai.

Leidyba, informacija apie regėjimo neįgaliesiems pritaikytus leidinius

"Brailio spauda" 2006 m. ir toliau leido LASS aktualius leidinius - mėnesinį žurnalą "Mūsų žodis" (12 numerių brailio raštu ir padidintu šriftu), informacinį leidinį "Šulinys" (brailio raštu, 24 numeriai), televizijos ir radijo programas (brailio raštu, 54 numeriai). Leidiniai brailio raštu leisti 200-220 egz. tiražu.

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) išleido 684 (2005 m. - 727) pavadinimus knygų skaitmeniniame CD formate (iš jų - 224 pavadinimai naujų knygų). 2007 m. sausio 1 d. LAB fondus sudarė 467 149 egzempliorių (iš jų brailio raštu - 53 671, garsinių - 229 220) įvairios literatūros ir dokumentų. Per 2006 m. LAB paslaugomis naudojosi 4232 skaitytojai, iš jų 3005 (2005 m. - 2965) regėjimo neįgalieji. 272 skaitytojams knygos buvo vežamos į namus. Daugėja skaitančiųjų įgarsintas knygas (2946 žmonės, 2005 m. - 2875), tačiau ir toliau mažėja skaitančiųjų brailio raštu (282, 2005 m. - 315). Iš viso per metus skaitytojams išduota 223 571 egz. įvairios literatūros.

2006 m. LAB, "Brailio spaudos", VšĮ "LASS centro tarybos", kitų LASS įstaigų rūpesčiu išleista 27 pavadinimai įvairių leidinių bei 52 pavadinimai knygų brailio raštu.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) pedagogės sukūrė ir pagamino 13 interaktyvių knygelių, pritaikytų atskirai akliems, atskirai silpnaregiams vaikams, išleistos papildomos priemonės akliesiems sutrikusio intelekto vaikams. Kita pedagogų grupė sėkmingai ir kūrybingai leido žurnalą "Boružėlė" (9 numeriai), skirtą neregiams vaikams. Jo tiražas - 35 egz. brailio raštu ir 35 egz. padidintu šriftu.

Sociokultūrinė veikla

Praėjusiais metais miestuose ir rajonuose veikė 106 įvairūs meno mėgėjų, amatų būreliai, klubai (2005 m. - 101), kurių veikloje dalyvavo 928 (2005 m. - 842) aklieji ir silpnaregiai. Jie sudarė 72,6 proc. visų dalyvių. 403 rajonuose gyvenantys regėjimo neįgalieji turėjo galimybę dalyvauti 61 meninės saviraiškos būrelio veikloje. Meno mėgėjai surengė 519 koncertų, kurių dauguma buvo skirti visuomenei (2005 m. - 456).

Vietos bendruomenei bei regėjimo neįgaliesiems buvo organizuota 440 įvairių kitų sociokultūrinių renginių (dauguma jų skirta LASS 80-mečiui): paminėtos valstybinės šventės, LASS ir šalies istorinės sukaktys, vyko teminiai vakarai, parodos ir kt. LASS dienos "Susitikimai" praėjusiais metais vyko Šalčininkuose (apsilankė 400 žmonių, dalyvavo 125 regėjimo neįgalieji), taip pat neužmirštas ir kasmetis aklųjų ir silpnaregių meninės saviraiškos festivalis "Atspindžiai", vėlgi skirtas LASS 80-mečiui (1500 lankytojų ir dalyvių, iš jų 1120 - regėjimo neįgalieji).

21 meninės saviraiškos kolektyvas dalyvavo 10 tarptautinių festivalių, 26 - respublikinėse bei regioninėse šventėse ar konkursuose. Pačių kolektyvų iniciatyva išleistos 4 meno mėgėjų kolektyvų kompaktinės plokštelės.

Trakuose surengtas tarptautinis aklų ir silpnaregių estradinės muzikos atlikėjų bei kūrėjų festivalis "Baltijos banga-2006", į kurį buvo sukviesti dainininkai bei muzikantai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų meno mėgėjai su savo kūrybinėmis programomis dalyvavo tarptautiniuose renginiuose Turkijoje, Olandijoje, Sardinijoje, Estijoje. Jonavos meno mėgėjai puikiai pasirodė respublikinėje neįgaliųjų šventėje "Tau, Vilniau". Kauno liaudiška kapela "Bičiuliai" svečio teisėmis dalyvavo Lietuvos televizijos laidoje "Gero ūpo".

Surengti 2 kūrybiniai konkursai: neregių literatų kūrybos (laureatais tapo Vilija Dumbliauskienė ir Algimantas Katilius, išleistos jų knygos) bei muzikos kūrėjų ir atlikėjų (geriausia pripažinta maestro Antano Jozėno ir Lietuvos aklųjų choro "Vilnius" 1976-1991 m. kūrybinė programa, išleistas kompaktinis diskas).

Lietuvos aklųjų choras "Vilnius" 2006 m. paruošė 8 naujus stambios formos kūrinius, 13 naujų koncertinių programų, surengė 51 koncertą visuomenei, kuriuose lankėsi apie 20 tūkst. žiūrovų. Didžiulio visuomenės dėmesio susilaukė Anykščių rajone, Mačionių kaime choro pirmą kartą surengtas muzikinis festivalis "Rubikiai - dainų krantas". Tikimasi, kad jis taps tradicinis. 2006 m. choro programoje dalyvavo 61 asmuo, iš jų - 30 regėjimo neįgaliųjų. Per metus buvo priimti 5 nauji choro atlikėjai, iš jų 1 - turintis pirmos grupės regėjimo negalią.

LASS ir Lietuvos dailės muziejaus meno pažinimo centras tęsė ilgalaikę neregių meninio ugdymo programą "Pažinti meną pojūčiais". Kilnojamoji paroda "Liečiu-matau" 2006 m. eksponuota Klaipėdoje, Kaune ir Mažeikiuose. Joje lankėsi 2200 žmonių, iš jų 500 - regėjimo neįgalieji.

Poilsis, laisvalaikis, sportas

LASS narių sanatorinis gydymas buvo organizuojamas Palangoje, poilsio namų "Baltija" reabilitacijos centre. 2006 m. čia gydėsi 114 LASS narių. UAB "Liregus" poilsio bazėje "Zelva" praeitais metais ilsėjosi 448 regėjimo neįgalieji, o UAB "Regseda" priklausančioje poilsio bazėje "Spindulys" (Šventojoje) - 300 regėjimo negalios asmenų.

1900 aklųjų ir silpnaregių buvo išvykę į 90 ekskursijų po Lietuvą ir kaimynines šalis, 1540 LASS narių kolektyviai aplankė 96 įvairias parodas, 2690 regėjimo neįgaliųjų nemokamai arba lengvatinėmis sąlygomis lankėsi 195 koncertuose ir spektakliuose.

Lietuvos aklųjų sporto federacijoje veikė 8 sporto klubai, kuriuose sportavo 626 LASS nariai. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių įvairių sporto šakų čempionatuose (jų buvo 22) dalyvavo 389 sportininkai su regėjimo negalia.

Lietuvos Respublikos sveikųjų žmonių čempionatuose (pastarųjų vyko 24) dalyvavo 75 sutrikusio regėjimo sportininkai. Pasaulio ir Europos čempionatuose Lietuvą garsino 18 federacijos narių. Ryškiausias praėjusių metų mūsų sportininkų laimėjimas - aukso medalis, kurį Lietuvos golbolo rinktinė iškovojo Pasaulio golbolo čempionate JAV. Šis laimėjimas sportininkams suteikė teisę dalyvauti 2008 m. parolimpinėse žaidynėse. Netrūko ir kitų pergalių - Pasaulio dziudo čempionate Jonas Stoškus iškovojo bronzos medalį, Pasaulio lengvosios atletikos vasaros čempionate Rolandas Urbonas iškovojo bronzos medalius rutulio stūmimo bei disko metimo rungtyse, Dangutė Skėrienė - sidabro medalį rutulio stūmimo rungtyje. Lietuvoje surengtose tarptautinėse golbolo, dziudo varžybose iš viso dalyvavo daugiau nei 100 žmonių.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]