TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

VIENA NESĄMONE BUS MAŽIAU


Daugelis mūsų žurnalo skaitytojų turbūt jau žino, kad kai kuriems neįgaliesiems yra mokamos priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos (toliau šiame straipsnyje jas sutrumpintai vadinsiu tiesiog kompensacijomis). Jų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja LR valstybinių šalpos išmokų įstatymo IV skirsnis, nuo 11 iki 14 str. Šio įstatymo vėliausia redakcija priimta 2005 m. gegužės 19 d., įstatymo Nr. X-210, skelbta laikraštyje "Valstybės žinios" 2005 m. birželio 7 d. Nr. 71, publikacijos Nr. 2556.

Aptariamos kompensacijos skiriamos neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis neviršija 40 proc. arba senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, jeigu išvardinti asmenys yra pripažinti reikalingais nuolatinės priežiūros ar pagalbos. Realiai reikalingais nuolatinės priežiūros ar pagalbos pripažįstami tik tie neįgalieji dėl regėjimo sutrikimų, kurių darbingumo lygis ne didesnis kaip 30 proc. (tai atitinka iki 2005 m. liepos 1 d. buvusią I invalidumo grupę). Regėjimo negalios žmonės, kurių darbingumo lygis yra nuo 30 iki 40 proc., praktiškai nėra pripažįstami reikalingais nuolatinės priežiūros (pagalbos), nors tokia teorinė galimybė ir egzistuoja. Nuolatinės priežiūros (pagalbos) reikalingiems neįgaliesiems, kurių darbingumas neviršija 30 proc. skiriamos vienos valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (šiuo metu 230 Lt) kompensacijos, o nuolatinės priežiūros (pagalbos) reikalingiems neįgaliesiems, kurių darbingumo lygis yra nuo 30 iki 40 proc. bei senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems neįgaliesiems, kompensacijų dydis lygus pusei valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos.

Deja, aptariamas kompensacijas kol kas turi teisę gauti ne visi neįgalieji ir ši teisė kartais netgi nepriklauso nuo neįgaliojo negalios sunkumo ar pagalbos jam reikalingumo.

Kompensacijas kol kas gali gauti tik tokie anksčiau išvardintus reikalavimus atitinkantys darbingo amžiaus neįgalieji, kurie buvo pripažinti neįgaliaisiais, turinčiais ne daugiau kaip 40 proc. darbingumo iki 24 m. amžiaus bei tokio pat darbingumo lygio neįgalieji, kurie tapo neįgaliais dėl ligos ar traumos, įvykusios ne vėliau kaip iki jiems sukankant 24 m. amžiaus, ir darbingumo lygis jiems buvo nustatytas ne vėliau kaip iki jiems sukankant 26 m. amžiaus.

Neįgaliesiems, kuriems nurodytas darbingumo lygis buvo nustatomas jau esant vyresniems nei 24 m. ar nurodytu išimtiniu atveju 26 m. amžiaus, kompensacija skiriama nebuvo. Tokia padėtis buvo akivaizdžiai neteisinga. Pvz., kartais silpnaregis šią kompensaciją gaudavo, o aklasis - ne. Ir tai vien tik dėl to, kad aklajam darbingumo lygis ar iki 2005 liepos 1 d. invalidumo grupė buvo nustatyta jau jam esant vyresniam kaip 24 m. amžiaus.

Dėl šios problemos į įvairias valstybės institucijas kreipėsi ir atsakingi LASS darbuotojai.

Džiugu, kad nuo 2007 m. ši problema bus išspręsta ir aptariamos kompensacijos bus skiriamos visiems, nesulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, reikalingiems nuolatinės priežiūros ir pagalbos pripažintiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas ne didesnis kaip 40 proc. darbingumo lygis, nepriklausomai nuo to, kiek jiems buvo metų darbingumo lygio nustatymo dieną.

Priminsiu, kad tiek darbingumo lygį, tiek ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) būtinumą senatvės pensijos amžiaus nesulaukusiems žmonėms nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Žmonėms, turintiems regos sutrikimų, šiam reikalui yra skirta 5 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, įsikūrusi Savanorių pr. 369, LT-49427 Kaunas, tel. (8-37) 401449.

Senatvės pensijos sulaukusiems neįgaliesiems nuo 2007 m. aptariamų kompensacijų skyrimo sąlygos nesikeičia.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]