PROJEKTAI

Stasė MAŽUOLIENĖ

IŠSIPILDĖ MŪSŲ SVAJONĖS


Praeitais metais rajono organizacijos nariai tris dienas ilsėjosi prie jūros Šventojoje. Projekto dalyviai, važiuodami namo, autobuse kūrė planus kitiems metams. Bendraujant kilo mintis paanalizuoti blogai matančios moters savijautą, dvasinę psichologinę būseną, santykius šeimoje. Taip gimė naujo "Šeimoje - blogai matanti moteris" projekto idėja ir prasidėjo aktyvus darbas kuriant anketas stengiantis suvokti, kokių atsiranda problemų pradėjus blogai matyti šeimos nariui. Atliekant šį darbą mums talkino Švenčionių psichikos sveikatos centre dirbanti psichologė Svetlana Vimoncienė bei savanorė Svetlana Sokolovskaja, studijuojanti Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės pedagogikos institute laisvalaikio pedagogiką.

Projekto tikslas - gvildenti neįgalios moters savarankiškumo, sveikatos išsaugojimo, savijautos, emocinių išgyvenimų problemas šeimoje ir visuomenėje. Kad moteris lengviau prakalbintume, kad jos patikėtų psichologui savas problemas, rugpjūčio 21-27 dienomis organizavome išvyką - stovyklą Šventojoje, poilsio namuose "Spindulys". Išvykos esmė - pakeitus kasdienę aplinką mokyti žmones su regos negalia savarankiškumo, orientacijos ir mobilumo naujoje nepažįstamoje aplinkoje. Buvo reali galimybė analizuoti pasitaikančias situacijas, jas modeliuoti, skatinant įgauti drąsos, pasitikėjimo savimi, įveikiant vienišumą. Be to, buvo galimybė pabūti kartu, pabendrauti su panašaus likimo žmonėmis, susirasti bendraminčių. Projektas skirtas blogai matančioms moterims, bet prieš pat išvažiavimą dėl pablogėjusios sveikatos ar atsiradusių šeimyninių problemų kelios moterys atsisakė kelionės, todėl vykti pakvietėme rajono organizacijos narius.

Prieš išvykdami su psichologe Svetlana aptarėme užsiėmimus, pasirūpinome vaizdinėmis ir kompensacinėmis priemonėmis praktiniams užsiėmimams, o vaikams - žaidimų, nes šiemet į kelionę susirinko 45 žmonės.

Pagaliau - rugpjūčio 21 dienos rytas. Su gera nuotaika vykstantys dideli ir maži, su palydovais ar šeimos nariais renkasi prie LASS Švenčionių rajono organizacijos būstinės. Kelionė neprailgsta, nes nariai bendrauja vieni su kitais. Pasiekiam kelionės tikslą Palangoje - poilsio namų "Baltija" reabilitacijos centrą. Aštuoniems rajono organizacijos nariams ši kelionė buvo pirma, todėl su dideliu nekantrumu jie nori susipažinti su reabilitaciniu centru, jame teikiamomis paslaugomis. Šiemet mums labai pasisekė, galėjome maudytis centro baseine su jūros pašildytu vandeniu, važinėtis dviračiais, laipioti kopėtėlėmis, bandyti išlaikyti pusiausvyrą ant didžiulių pripučiamų kamuolių, dėlioti ryškių spalvų dėliones, gerti kvapnių žolelių arbatą. Kai kurie nariai mielai žiūrėjo naują dokumentinį filmą "Sugrįžimas" apie reabilitacinio centro veiklą. Per pertraukėlę sąjungos narys Jurijus nuoširdžiai džiaugėsi, kad po dvidešimtiems metų pertraukos vėl atsisėdo ant dviračio ir pats mynė jo pedalus, bandė užvažiuoti "ant kalno", eiti ėjimo takeliu. Baseino malonumais liko patenkinti mažieji keliauninkai - vaikai. Jie šią pramogą išbandė pirmą kartą gyvenime. Visa tai išbandyti patiems, pajusti malonumą, pailsėti padėjo reabilitacinio centro darbuotoja Daina Vitkauskienė.

Vėlai vakare pasiekėme "Spindulio" poilsio namus Šventojoje. Nors buvo jau vakaras, bet dar radome jėgų ir noro susirikti į pirmą bendrą užsiėmimą. Psichologė Svetlana ir tiflopedagogė Daina supažindino su grupinių užsiėmimų darbotvarke, individualių konsultacijų laiku. Kiekvienas stovyklos dalyvis gavo namų užduotis, o vaikas - piešinių ir kitų darbų temas. Jas visi turėjo atlikti iki išvažiuojant namo.

Ryte pailsėję draugiškai rinkomės rytinės mankštos, vėliau ėjome pasveikinti jūros. Vakarais - vėl užsiėmimai su psichologe ir tiflopedagoge. Atsirado ir savanorių dirbti su mažaisiais keliauninkais. Kitą dieną lydimi savanorio Domo Vitkausko patraukėme Būtingės terminalo link, kad už Šventosios miške pavaikščiotume sukurtu "Taku dideliems ir mažiems".

Tai buvo tikrai nuostabi išvyka, kurios metu ne tik grožėjomis gamta, minėme pateiktas mįsles, vaikščiojome gamtos labirintais, bandėme įlipti į namelį medyje, eiti judančiu rąstu, upelius, griovius pereiti tilteliais, bet ir mokėmės orientacijos, mobilumo, savarankiškumo naujoje nežinomoje vietoje. Turėjome pasitikėti komandos draugo pasakojimu apie vietovę, rasti tam tikrą objektą ar padėtą daiktą, nes dalis žmonių nemato ar mato labai blogai.

Šios dienos išvykos tikslas - visiems pasiekti šaltinį, kuris yra maršruto pabaigoje ir atsigerti šalto gaivaus vandens, pavargusiems, bet laimingiems grįžti namo. Vakarais eidavome palydėti saulėlydžio, vaikai piešdavo, žaisdavo žaidimus, dainuodavo. Laiką leidome labai įdomiai. Pirmas dienas žmonės savas problemas nelabai noriai patikėdavo psichologei, bet, kai artimiau susipažino, Svetlana kalbėdavosi su nariais net pliaže, prie jūros. Tifopedagogė Daina Vitkauskienė mokė narius, kaip apsisaugoti iškilus pavojui naujoj nežinomoj vietovėj, kaip rasti bendrą kalbą šeimoje pradėjus blogiau matyti. Paskutinį poilsio vakarą buvo geriama arbata, aptariamas projektas, galimybės jį tęsti grįžus į Švenčionis, namų darbų pristatymas, gražiausio piešinio rinkimas. Taip pat buvo renkami aktyviausi išvykos dalyviai. Jais tapo Semionas Bulovas, Stefanas Fanta ir Jurgita Čaplinskaja. Semionas, būdamas be regėjimo likučio, eidavo į visas išvykas, aktyviai dalyvaudavo grupės užsiėmimuose. Jurgita šiais metais jautėsi ištvermingesnė, drąsesnė, saugesnė. Ištvermingiausia jūros maudynėse pripažinta Tabilo Mustafajevo žmona Jelena. Švenčionėliškio Alberto Veikučio žmona Vilė sukūrė atsisveikinimo ketureilį.

Išvykoje dalyvavę žmonės tikisi sulaukti kitų metų ir vėl pabūti kartu.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]