IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

LIETUVOS AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ SĄJUNGAI - 80

Šiais metais mūsų organizacija švenčia gražų ir prasmingą jubiliejų - sukanka 80 metų kai buvo įkurta Lietuvos aklųjų sąjunga. 1926 metais pradėjusi veikti organizacija yra pati seniausia ir brandžiausia visuomeninė invalidų organizacija Lietuvoje. XX a. ši regėjimo invalidų organizacija ne kartą keitė savo pavadinimą, bet pagrindinės funkcijos ir tikslai buvo - rūpestis aklaisiais ir silpnaregiais. Ta proga prisiminsime svarbesnius ir reikšmingesnius organizacijos veiklos etapus ir datas.

1926 m. pavasarį gavus pritarimą iš kai kurių vyriausybės narių bei finansiškai remiant Lietuvos karo invalidams šelpti komitetui (pirmininkas Vladas Nagevičius), buvo sudaryta komisija, kuri turėjo suorganizuoti pirmąjį Lietuvos aklųjų suvažiavimą. Šio suvažiavimo didžiausias iniciatorius ir organizatorius buvo neregys Pranas Daunys.

Jau tų pačių metų liepos 24 dieną Kaune, Liaudies namų salėje, susirinko 200 aklųjų iš įvairių Lietuvos vietovių. Suvažiavimas truko dvi dienas. Buvo nutarta įsteigti aklųjų organizaciją ir ją pavadinti Lietuvos aklųjų sąjunga (LAS). Taip pat priimti sąjungos įstatai, išrinkta 5 asmenų centro valdyba (pirmininkas majoras Petras Šestakauskas), numatyti artimiausi organizacijos tikslai ir svarbiausias uždavinys - įsteigti aklųjų institutą Lietuvos akliesiems.

1930 metais pirmoji aklųjų visuomeninė organizacija patyrė nesėkmę. Rugsėjo 21 dieną Kauno aklųjų institute vykęs LAS antrasis suvažiavimas, dėl nuomonių skirtumo ir nesutarimų dėl organizacijos tolimesnės veiklos baigėsi be rezultatų, faktiškai sąjunga iširo. Tačiau jau tų pačių metų lapkričio 7 dieną įsteigiama nauja organizacija - Lietuvos akliesiems globoti draugija (LAGD). Naujoji organizacija perėmė ankstesniosios materialinį turtą bei sukauptą darbo patirtį. LAGD rūpinosi šalies aklųjų globa, švietimu, buitimi ir stengėsi, kad mūsų Lietuvos aklieji gyventų panašiai kaip vakarų Europos šalių neregiai. Deja, šiems sumanymams ir tikslams buvo lemta išsipildyti tik iš dalies.

Pasikeitus politinei situacijai Lietuvoje - sovietams okupavus nepriklausomą mūsų šalį, 1940 metų rugsėjo 16 dieną okupacinės valdžios sprendimu LAGD buvo likviduota.

Po metų prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas Lietuvos akliesiems irgi nieko gero nežadėjo. Neregių gyvenimas sukosi apie Kauno aklųjų institutą. Vokiečių okupacinė valdžia šiek tiek rūpinosi aklaisiais, bet karo sąlygomis tai buvo nepakankama veikla. Neregius vienijančios organizacijos nebuvo.

Karui baigiantis, sovietų armija vėl, jau antrą kartą, okupavo mūsų šalį. 1944 m. spalio 4 dieną sovietų Lietuvos socialinio aprūpinimo liaudies komisaras pasirašė įsakymą dėl Lietuvos aklųjų draugijos organizacinio biuro sudarymo. Biurą sudarė trys nariai: Antanas Jonynas (pirmininkas), Antanas Baltramiejūnas ir Vanda Kulytė. Šiam biurui pavesta pradėti kurti organizacijos struktūrą ir pagal sovietinį modelį suburti akluosius į draugiją. Taip pat pavesta paruošti įvairius organizacijos veiklai reikalingus dokumentus ir sušaukti Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) suvažiavimą. Pirmasis LAD suvažiavimas įvyko 1947 m. birželio 29 - 30 d. Vilniuje. LAD antrajame suvažiavime, vykusiame 1951 m. rugpjūčio 25 - 27 d., buvo akcentuojama, kad organizacija pagrindiniu savo veiklos uždaviniu laiko aklųjų įdarbinimą ir gamybinės bazės kūrimą bei stiprinimą. Pradėjo gausėti LAD narių skaičius. 1955 metų pradžioje organizacijai jau priklausė 964 I ir II grupės regėjimo invalidai. Plėtėsi LAD veikla, ji darėsi vis platesnė ir įvairesnė, organizacija įkūrė savo regioninius padalinius didžiuosiuose miestuose ir šalies rajonuose. Nuo 1959 metų pradėjo leisti mėnesinį žurnalą "Mūsų žodis". Augant gamybos apimtims sparčiai daugėjo dirbančiųjų, stiprėjo organizacijos materialinė bazė. Nuo septintojo dešimtmečio LASS tapo finansiškai tvirta organizacija, galėjo savarankiškai spręsti ir tenkinti įvairius savo narių gamybinius, buitinius, kultūrinius ir kitokius poreikius. Praktiškai visi norintys dirbti regėjimo invalidai buvo aprūpinti darbu. Buvo statomos gamybinės patalpos, gyvenamieji namai ir bendrabučiai. Labai gerų rezultatų pasiekta švietimo, kultūros, muzikos ir sporto srityse. Tačiau kaip ir visos sovietų sąjungos, taip ir LASS veikla buvo persunkta sovietinės ideologijos ir propagandos.

Prasidėjus Lietuvos dvasiniam ir politiniam atgimimui bei veržimuisi į nepriklausomybę neliko abejingi tam ir Lietuvos aklieji bei silpnaregiai. 1989 m. lapkričio 16 - 18 d. vyko LAD XI suvažiavimas. Jo metu dauguma delegatų pasisakė už organizacijos atsinaujinimą ir sovietinio darbo stiliaus metodų atsisakymą. Buvo priimti nauji įstatai ir pakeistas organizacijos pavadinimas, ji tapo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Po metų - 1990 m. gruodžio 20 d. LASS tarybos plenumas nutarė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įkūrimo data laikyti 1926 m. liepos 24 d.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga nuo 1991 m. yra priimta pilnateise nare į Europos aklųjų sąjungą, o nuo 1992 m. - Pasaulio aklųjų sąjungos lygiateisė narė. Šiuo metu LASS vienija 7 tūkstančius narių.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]