SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Augustinas ROTUNDAS

ILIUSTRACIJOS, ILIUSTRACIJOS...


Taip jau atsitiko, kad paskutiniuosiuose "Mūsų žodžio" numeriuose vis kalbame apie knygas - interaktyvias, garsines kompaktinėse plokštelėse, iliustruotas. Šis pasakojimas - taip pat apie knygas, tai lyg ir I. Praprovienės straipsnio "Pirmą kartą" ("M.Ž." Nr.5) tęsinys.

Vaikas varto iliustruotą knygąBalandžio 25 dieną Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, vyko tarptautinis seminaras "Tiflografika aklųjų bibliotekose". Seminare dalyvavo 46 atstovai iš 5 valstybių: Anglijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos bei Suomijos. Jie dalijosi patirtimi leidžiant iliustruotas knygas nematantiems vaikams, aptarė naujųjų technologijų teikiamas galimybes. Situacija minėtose šalyse, leidžiant iliustruotas knygas, skirtinga, tačiau nemažai ir bendrų bruožų, panašios problemos. Kaip teigė pranešėja iš Anglijos Marion Repley: "Reljefinių iliustracijų nepakanka nė vienam nematančiam vaikui, kur jis begyventų".

Daugelis turbūt pamename, kad iliustruotos knygos brailio raštu Lietuvoje buvo leidžiamos jau prieš 30 - 40 metų, panašiai tikriausiai buvo ir kitose valstybėse. Tačiau rimtai iliustracijomis susidomėta tik nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio vidurio. Suprasta, kad iliustracijos nematantiems vaikams taip pat reikalingos kaip ir matantiems jų bendraamžiams, kad neužtenka į knygelę brailio raštu įdėti vieną kitą paveikslėlį. Imta ieškoti būdų ir galimybių, kaip iliustracijų nematantiems vaikams pagaminti kuo daugiau ir kuo įvairesnių.

Suomijoje, be įprastų, mums žinomų, labai populiarios rankų darbo knygos. Iliustracijoms naudojamos įvairios medžiagos bei daiktai. Knygos lapai aptraukiami medžiaga, prie jos prisiuvama arba priklijuojama tai, kas susiję su jos turiniu ir ką autorius mano esant reikalinga vaikams parodyti. Tokia knyga dažniausiai būna unikalus, autoriaus fantazijos ir išmonės kūrinys. Pirmosios rankų darbo knygos akluosius pasiekė 1984 metais iš amatų ir dizaino mokyklos. Šias knygas ir dabar dažnai kaip kursinius ar diplominius darbus gamina amatų mokyklų studentai, būsimieji dizaineriai. Medžiaga, liečiama pirštais, anksčiau ar vėliau susitepa, susipurvina, todėl knygos gaminamos taip, kad jas būtų galima plauti. Žinoma, prieš tai reikia nepamiršti išimti lapų viduje esantį kartoną. Rankų darbo knygoms keliami ir kiti reikalavimai: jos turi būti gaminamos iš ekologiškų medžiagų, saugios. Dabar Suomijoje tokių knygų yra apie 450. Lietuvoje panašios patirties beveik neturime: praėjusių metų pabaigoje Lietuvos aklųjų biblioteka paskelbė iliustruotų vaikiškų knygų konkursą - jo metu pagamintos pirmosios autorinės rankų darbo knygos. Apie jas "Mūsų žodyje" jau rašė I. Praprovienė, todėl nesikartosime. Verčiau pacituosime dar kelias Suomijos atstovės Paivi Voutilainen mintis: "Suomijos aklųjų biblioteka turi apie 12 tūkst. skaitytojų. Beveik 700 iš jų - jaunesni nei 14 metų. Bibliotekoje yra kambarys, kuris vadinasi "Mažoji serija". Šiame kambaryje yra visko, ko reikia vaikui, kad jis imtų žaisti, fantazuoti, mokytųsi pažinti pasaulį, pamėgtų skaityti - žaislų, knygų su reljefinėmis iliustracijomis, garso įrašų... Tame pačiame pastate, kur įsikūrusi biblioteka, rengiami reabilitacijos kursai vaikams kartu su tėveliais. Vaikai nusileidžia į biblioteką, ten vyksta pasakų valandos. Jų metu vaikai susipažįsta su knygų pasauliu, brailio raštu, pradeda mokytis skaityti iliustracijas".

Iliustracijas kaip ir raides pirmiausia reikia išmokti skaityti! Anot pranešėjos iš Anglijos M. Repley, regintieji šį dalyką išmoksta taip anksti, taip natūraliai, kad beveik neprisimena, kaip tai įvyko. Akliesiems yra kitaip. Informacija lytėjimo keliu ateina nuosekliai ir pirmiausia ją turi suprasti protas. Tad ir iliustraciją vaikas suvokia ne iš karto, ne vienu metu, bet palaipsniui, liesdamas ir jungdamas atskiras jos dalis. "Mokslinių darbų apie reljefinių iliustracijų įtaką vaikams atlikta labai mažai. Tačiau jau dabar aišku, kad išmokęs skaityti iliustracijas, mokinys daug lengviau supras žemėlapius, grafikus ir pan. dalykus."

Anglijoje iliustruotos knygos pradėtos gaminti apie 1986 metus. Dabar jų yra apie 13 tūkstančių. Knygos nemokamai siuntinėjamos mokykloms, bibliotekoms, šeimoms. "Knygų pradėjo prašyti trejų metų vaikų tėvai. Vaikai iki trejų metų neskaito, bet mums svarbu, kad jie kuo anksčiau susipažintų su brailio raštu. Iliustruotos knygos skirtos visų pirma nematantiems vaikams, bet jas vis mieliau skaito akli šių vaikų tėvai, seneliai. Iliustruota knyga suteikia galimybę tėvams ir vaikams skaityti drauge."

Įdomus pavyzdys, primenantis garsiuosius anekdotus iš "angliškojo humoro" serijos: knygos brailio raštu Anglijoje tiražuojamos kalėjimuose!..

Seminare nuskambėjo dar ne viena įdomi mintis ar praktinis pastebėjimas. Dalintasi patirtimi ne tik apie rankų darbo knygas, bet ir apie iliustracijas ant išsipučiančio (kapsulinio) popieriaus, reljefinių piešinių gamybą naudojant brailio spausdintuvą. LAB šiais metais planuoja išleisti dvi, kitais metais - penkias iliustruotas knygeles regėjimo negalią turintiems vaikams.

Seminaro dalyviams ir svečiams veikė vaikiškų iliustruotų knygų paroda. Joje buvo galima susipažinti tiek su Lietuvoje, tiek su kitose valstybėse sukurtomis ir išleistomis knygelėmis. O jų čia buvo pačių įvairiausių: medžiaginių, kartoninių, sulankstomų, išlankstomų, su reljefinėmis iliustracijomis, su priklijuotais ar prisiūtais įvairiais daiktais, reikalaujančių didelės jas pagaminusių žmonių fantazijos ir stebinančių savo paprastumu. Visi, tądien atėję į Lietuvos aklųjų biblioteką, arba sužinojo ką nors nauja, arba patyrė gerų emocijų. Taigi reljefinių knygų leidyba, nepaisant visos mūsų turėtos patirties ir įdirbio, nauja ir įdomi veiklos sritis. Joje leidėjai, pedagogai, kiti iniciatyvūs žmonės gali realizuoti tiek savo kūrybinius, tiek organizacinius sugebėjimus.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]