EUROPOS LINK

Audronė JOZĖNAITĖ

DISKRIMINACIJOS PINKLĖS

Žmogaus teisės - viena populiariausių šiuolaikinės pasaulio bendruomenės temų. Kova prieš diskriminaciją bei kampanijos už lygias teises yra svarbiausi Europos aklųjų sąjungos politinės veiklos akcentai. Ką mums reiškia šis taip dažnai šiandieniniame mūsų žodyne pasitaikantis žodis?

Dar prieš kokius dvidešimt metų daugumai iš mūsų žodis "diskriminacija" siejosi su rasine diskriminacija, ir niekam nė į galvą nešaudavo mintis, kad žmogus, dėl regėjimo negalios negalintis perskaityti stotelės pavadinimo ar lifte neradęs brailio užrašų, yra diskriminuojamas. Nuo to laiko praėjo daug metų. Europos Sąjunga atsisakė medicininio negalios modelio, reikalaujančio neįgaliajam prisitaikyti prie visuomenės. Šiandien yra atvirkščiai. Pripažįstama: dauguma problemų, atsirandančių dėl negalios, yra sukurtos socialinės, ekonominės, finansinės ir kitokios materialios aplinkos, kur egzistuoja diskriminaciniai barjerai, trukdantys neįgaliesiems gyventi visavertį gyvenimą jų pasirinktoje visuomenėje. Žinoma, visuomenės požiūrio bei nuo seno susiformavusių stereotipų keitimas - sunkus ir ilgas procesas. Ką gi Europos Sąjunga nuveikė kovodama su diskriminacija, tai yra naikindama tuos socialinius, ekonominius ir finansinius barjerus?

Pirmiausia reikia paminėti Europos sutarties 13 straipsnį. Jis davė teisinį pagrindą, leidžiantį ES imtis veiksmų, nukreiptų prieš neįgaliųjų, taip pat ir kitų pažeidžiamų žmonių grupių diskriminavimą. Pats straipsnis nesuteikia jokių juridinių teisių pavieniams žmonėms, bet jis leidžia ir skatina valstybes priimti nediskriminavimo įstatymus. Keletas šalių jau turi tokius įstatymus. Neabejojama, kad išsamūs ir privalomi diskriminavimą draudžiantys įstatymai gali pakeisti fizinę, socialinę ir komunikacinę aplinką bei užkirsti kelią naujiems barjerams. Europos Komisijos direktyva, nustatanti vienodų salygų taikymo užimtumo ir profesinėje veikloje bendruosius pagrindus (toliau vadinsime darbo direktyva), taip pat yra tiesioginis Europos sutarties 13 straipsnio rezultatas. Direktyvos reikalauja, kad ES šalys narės arba tiesiogiai taikytų direktyvas, arba jos nuostatas įtrauktų į nacionalinius įstatymus. Lietuvoje ši direktyva buvo įtraukta į ne vieną nacionalinį įstatymą ir įsigaliojo nuo praeitų metų sausio pirmos dienos. Apie šią direktyvą buvo rašyta nemažai. Ja, kaip pirmąja kregžde, didžiavosi ir Europos neįgalieji, ir jos rengėjai. Dabar, prabėgus keletui metų, norėtųsi pamatyti ir teigiamų poslinkių. Įstatymai ir direktyva lyg ir yra, o rezultatų - nelabai. Nori nenori tenka paklausti, ar ši direktyva turėjo ir turi įtakos neįgaliesiems įdarbinti? Iki 1999 metų Europoje nedarbo lygis tarp neįgaliųjų buvo apie 70 proc. Tikriausiai šiandien išlieka toks pats. Galbūt tai nėra blogai, nes daugelis ES šalių deklaruoja, kad remiamas neįgaliųjų darbas sumažėjo, o jeigu bendrasis įdarbinimo procentas liko toks pats, vadinasi, jis padidėjo atviroje visuomenėje. Be to, per pastaruosius šešerius ar septynerius metus ekonominė situacija daugumoje ES šalių pablogėjo, taigi pakilo ir bendras nedarbo lygis. Dėl naujų technologijų, aišku, kito ir pats darbo pobūdis. Kai kurios šalys netinkamai arba netgi visai neperkėlė direktyvos į nacionalinį lygmenį. Štai mūsų kolegos italai turi rimtų pretenzijų savo valdžios atstovams, nes perkeliant direktyvą į nacionalinį lygmenį, buvo priimtas neįgaliesiems nepalankus darbo įstatymas. Teko girdėti, kad Vokietija iš viso neperkėlė direktyvos ir jai gresia rimtos ES sankcijos. Dar neatliktas tyrimas, kokią įtaką turėjo ES darbo direktyva įdarbinant neįgaliuosius Lietuvoje. Nors Lietuvos ekonomika augo, nedarbo lygis mažėjo, valstybė finansavo nemažai įdarbinimą skatinančių projektų, o darbo birža irgi buvo ir yra gana dosni, dotuodama neįgaliųjų darbo vietas, nepastebėta, kad neįgaliųjų įdarbinimas būtų pagerėjęs. Taigi iš tiesų yra labai sunku nustatyti tikrąjį nediskriminavimo darbo direktyvos poveikį ir šio poveikio mastą.

Europos aklųjų sąjunga palaiko Europos neįgaliųjų forumo pasiūlymą priimti specialią neįgaliesiems skirtą direktyvą dėl nediskriminavimo. Tokia direktyva turėtų galioti visoms ES kompetencijos sritims: švietimui, socialinei apsaugai, visuomenės sveikatai, vartotojų teisėms, telekomunikacijoms, prekėms ir paslaugoms. Deja, niekas negali prognozuoti, kada tokia direktyva atsiras.

Negalima nepaminėti kitų ES iniciatyvų, kurios gali padėti sumažinti neįgaliųjų diskriminaciją. Visai neseniai buvo priimta direktyva, keičianti anksčiau galiojusias viešųjų pirkimų taisykles. ES šalys artimiausiu metu turės ją perkelti į nacionalinius įstatymus. EAS ryšių su Europos Sąjunga komisijos pirmininkas Rudolfas Katanis yra pastebėjęs: nors naujoji viešųjų pirkimų direktyva 99 procentais tenkina Europos akluosius, bet ji bus naudinga tik tuo atveju, jei bus tinkamai naudojama visose valstybėse. Taigi pats svarbiausias darbas - tinkamai ir neįgaliesiems palankiai suderinti direktyvos nuostatas su nacionaliniais įstatymais - pasilieka pačioms valstybėms. Europos neįgaliųjų forumas yra parengęs gaires, kuriomis neįgaliųjų organizacijos galėtų vadovautis, stebėdamos, kaip šis procesas vykdomas šalyse. Direktyva sako, kad viena iš būtinų sąlygų viešųjų pirkimų konkurso laimėtojams - socialiniai ir prieinamumo faktoriai. Direktyvoje ypač daug dėmesio skiriama techninėms specifikacijoms, kurios tiesiogiai siejasi su prieinamumu neįgaliesiems, "planavimo visiems" reikalavimais.

2007 metų pabaigoje įsigalios ES direktyva, pakeisianti anksčiau galiojusias taisykles, reglamentavusias keleivių, turinčių mobilumo problemų, teises. Naujoji direktyva garantuos nemokamą pagalbą oro uoste. Daugiau neturėtų pasitaikyti tokių nesusipratimų, koks buvo Ryan Air kompanijoje, t.y. kai devyni neregiai buvo išlaipinti iš lėktuvo likus kelioms minutėms iki pakilimo. Keleiviams buvo paaiškinta - jie kelia riziką saugumui. Bet ar tikrai to nebus, garantijų niekas neduoda, nes ir naujojoje direktyvoje yra minima saugumo rizika.

Neseniai įsigaliojo ES direktyva, reikalaujanti ant vaistų pakuočių dėti užrašus brailio raštu, o žmonėms, perkantiems vaistus ar kitokius farmaceptinius preparatus ir įrangą, pateikti informaciją jiems suprantamu būdu. Ši direktyva, o tiksliau jos įgyvendinimas, sukėlė ypač daug nesklandumų. Atrodo, kas čia tokio? Vaistus gaminančios firmos turtingos, ir papildomos išlaidos pateikiant informaciją skirtingais formatais nesukels joms problemų. Problemų atsirado visiems: ir firmoms, ir direktyvos iniciatoriams. Europos aklųjų sąjunga dar prieš porą metų sukūrė darbo grupę, kuri rengė rekomendacijas, kaip informacija brailio raštu turėtų būti pateikiama. Tokios rekomendacijos buvo parengtos, bet standartizuoti ir oficialiai įteisinti darbo grupės rezultatų nepavyko ir kažin ar pavyks artimiausiu metu.

Kokios neįgaliųjų diskriminacijos formos egzistuoja šiuo metu ir kokių priemonių ES turėtų imtis, kad padėtis pasikeistų?

Daugelis EAS narių (ir Lietuvoje, ir kitų šalių aklųjų organizacijose daug narių yra vyresnio amžiaus) teigia, kad ES direktyvose, programose mažai dėmesio skiriama vyresnio amžiaus neįgaliųjų poreikiams ir teisėms. Tai yra akivaizdu, nors Amsterdamo sutartis skatina ES šalis kovoti su diskriminacija, pasireiškiančia dėl amžiaus. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, paslaugos labai nenoriai yra teikiamos vyresniems nei 65 metų amžiaus neįgaliems žmonėms. Kai kur lengvatos jaunesniems žmonėms yra įteisintos įstatymuose. Tai yra akivaizdūs diskriminacijos dėl amžiaus pavyzdžiai.

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama fizinės aplinkos prieinamumui. Kai kurios šalys šioje srityje imasi labai gerų ir įdomių projektų. Taktiliniai šaligatviai, taktiliškai užčiuopiami kelkraščių paviršiai bei garsiniai perėjų signalai - tai tik keletas tokių projektų pavyzdžių. Neįgalieji pasitiki tokiais įrengimais, galinčiais palengvinti savarankišką judėjimą. Tačiau ši įvairiose šalyse vis kitokių pritaikymų gausybė vis labiau trikdo neįgalius tarptautinius keliautojus. Tampa akivaizdu, kad būtina nustatyti bendrus ES standartus fizinei aplinkai pritaikyti. Galbūt pirmasis žingsnis galėtų būti prioritetinių sričių nustatymas, po kurio lauktinas tikslinis tyrimų finansavimas siekiant nustatyti pavyzdinius aplinkos pritaikymo atvejus.

Turėtume paskatinti Europą kovoti su diskriminacija, reikalaudami, kad visi Europos Sąjungoje parduodami gaminiai tenkintų "pritaikyta visiems" kriterijų, o iš gamintojų turėtų būti reikalaujama gaminti ir teikti informaciją apie produkciją įvairiais formatais. Tą patį galima pasakyti ir apie paslaugas. Paslaugos ne tik gali, bet ir turi būti prieinamos neįgaliesiems.

Neblėsta diskusijos dėl informacijos prieinamumo. Juk net ES dokumentai nėra prieinami visiems piliečiams, o atnaujintas Europos Parlamento tinklalapis irgi yra vertas kritikos.

Šiuo metu Europos Sąjungos aklųjų organizacijoms didelį susirūpinimą kelia liberalizuojamos pašto paslaugos. Ar pasiseks išlaikyti nemokamą brailio medžiagos siuntimą paštu? EAS yra pateikusi pataisas naujajai ES pašto paslaugų direktyvai, kur primygtinai reikalaujama, kad būtų užtikrintos nemokamos pašto paslaugos akliesiems. Ar už tokias pataisas balsuos Europos Taryba - dar nėra aišku. EAS prieš kelis mėnesius kreipėsi į visas nacionalines aklųjų organizacijas, prašydama kreiptis į savo valstybės atstovus balsuoti už akliesiems palankią direktyvą. Gauti rezultatai rodo, kad dauguma valstybių turėtų balsuoti palankiai. Beje, Lietuvos transporto ministerijos atsakymas taip pat yra palankus.

Sąrašas darbų, ką reiktų nuveikti kovojant su diskriminacija, yra ilgas - daug ilgesnis už nuveiktų darbų sąrašą. Europos aklųjų sąjunga ir nacionalinės neįgaliųjų organizacijos daug dirba šia linkme. Konkretus darbas vykdomas per nuolatines komisijas ir ekspertų darbo grupes, dirbančias tam tikroses srityse, atspindinčiose svarbiausius aklųjų interesus ir problemas.

Baigti norėtųsi optimistine gaida. Vos prieš porą dienų mus pasiekė žinia: pagaliau Europoje buvo pasiektas politinis susitarimas, kuris turės milžinišką įtaką neįgaliųjų gyvenimui ateityje. Pirmą kartą ES istorijoje struktūriniams fondams pritaikytas prieinamumo neįgaliesiems principas. Taigi valstybės, norinčios gauti finansavimą iš struktūrinių fondų, privalės galvoti ir apie neįgaliųjų poreikius.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]