RENGINIAI

Marija LIUGIENĖ

APŽIŪROMS PRAĖJUS


Lietuvos aklųjų ir siplnaregių sąjunga šiais metais mini veiklos 80 metų sukaktį. Jau keletą dešimtmečių vyksta kryptinga rajonų organizacijų kultūrinė veikla. LASS šį pavasarį surengė 17-ąją rajonų meno mėgėjų apžiūrą-konkursą.

Kitos neįgaliųjų organizacijos toli gražu negali pasigirti nei tokia kolektyvų gausa, nei žmonių skaičiumi, nei pagaliau materialia baze - tais gana gerai sutvarkytais kultūros centrais, jaukiomis salėmis. Dar didesnė nuostaba apima, peržiūrėjus visų penkių apskričių - Vilniaus ir Alytaus, Kauno ir Marijampolės, Panevėžio ir Utenos, Klaipėdos ir Telšių bei Šiaulių ir Tauragės - įvairiausios meninės raiškos kolektyvų pasirodymus.

Scenoje LASS Trakų rajono ir Elektrėnų organizacijos liaudiškos muzikos kapela

Nuostabą ir susižavėjimą kelia tokie žmonės, kaip regėjimo negalią turinti devintą dešimtį pradėjusi Stanislava Merfeldienė, Kėdainių vokaliniame-instrumentiniame ansamblyje grojanti beveik 70 metų senumo gitara, arba Albina ir Algis Ulinskai, abu turintys pirmąją grupę, iš Dotnuvos važinėjantys į repeticijas Kėdainiuose. Žiūrėjau, klausiausi jų dainavimo, grojimo, ir galvojau apie tą kūrybinę kibirkštėlę, kuri verčia įveikti ligas, negalią ir abejingumą - sakyčiau, sveikųjų "negalią".

Mums, vertinimo komisijai (komisijos pirmininkas LASS pirmininko pavaduotojas Sigitas Armonas, komisijos nariai - LASUC muzikos mokytoja Rita Šidlauskaitė ir šių eilučių autorė - Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji koordinatorė Marija Liugienė - red. past.) teko sunki užduotis - atrinkti atlikėjus ir kolektyvus baigiamajam koncertui Palangoje, įvertinti jų pasirodymus bei meninį lygį. Todėl teneįsižeidžia tie, kuriems šiemet ta laimė nenusišypsojo, - po dvejų metų, gerai pasiruošę, jie tikrai galės dalyvauti baigiamajame apžiūros koncerte.

Tos kritinės pastabos, kurias čia pasakysiu, daugiausia skirtos ne artistams, o visų pirma kolektyvų vadovams.

Liūdniausia buvo matyti, kad kai kurie vadovai drįsta išvesti į sceną neparuoštus žmones. Žinoma, įsigilinus turbūt būtų šimtai priežasčių, kodėl taip atsitiko, tačiau tai ne pasiteisinimas, o tik prasta vadovo atsakomybė.

Silpna dažno vadovo vieta - repertuaras. Pasitaikė išgirsti menkos meninės vertės, banalių, neskoningų ir net vulgarių kūrinių.

Dažnai programėlėse įvardintas ir pranešėjo paskelbtas žanras neatitikdavo tikrovės: "kvartetą", pavyzdžiui, atliko trys moterys dviem balsais - tai vėlgi rodo vadovo neišmanymą. Viena artistė buvo pristatyta kaip "parodijų atlikėja" ir, regis, turėjo parodijuoti vieną dainininkę, o iš tikrųjų tik skeryčiojosi scenoje pagal dainininkės fonogramos įrašą.

Žanro apibrėžimo ir sceninių reikalavimų ypač nesilaikoma vadinamuose "folkloro ansambliuose". Sakykime, dažnai pasitaiko, kad folkloro ansamblis atlieka aranžuotus tautosakos pavyzdžius ir autorinę kūrybą. Iš šių penkių dienų pastebėjimų aiškiu lyderiu ir sektinu pavyzdžiu visiems folkloro ansambliams laikyčiau folkloro ansamblį iš Kelmės "Ramočia" (vadovas Valdas Rutkūnas). Šio ansamblio bendras atlikimo lygis puikus, čia laikomasi vietinės tradicijos atlikimo manieros, folkloro medžiaga perteikta labai įvairiai: tai ir dainavimas, ir instrumentinė muzika, ir liaudies choreografija, ir pasakojamoji tautosaka. Kaip ir turi būti folkloro ansamblyje, jo dalyviai reikiamu metu ir dainuoja, ir šoka, ir groja, ir pasakoja. Teigiamai vertinome natūralų ir santūrų ansambliečių išsidėstymą bei judėjimą scenoje, be perdėtos vaidybos ir gestikuliacijos.

Deja, to nepasakysi apie kitus ansamblius. Teko vieno net "etnografiniu" pasivadinusio ansamblio programoje skaityti, o vėliau ir pamatyti "dainą su judėjimu". Kiek žinau, "su judėjimu" gali būti atliekamos tik šokamos sutartinės. Buvo labai nesmagu žiūrėti į garbaus amžiaus moteris, įsikibusias į sijonus, pagal vadovės sukurtą choreografiją judančias scenoje ir tiesmukiškai iliustruojančias dainuojamą dainą, kurios ir tekstas, ir melodija sukurti. Etnografinis ansamblis turėtų pateikti "konkrečios etnografinės vietovės meniškai vertingą ir istoriškai teisingą liaudies kūrybą: pasakojamąją, dainuojamąją bei smulkiąją tautosaką, instrumentinę muziką, liaudies choreografiją, papročius, tradicijas ir kt." Tai citata iš "Folkloro ansamblių vertinimo kriterijai"( Milda Ričkutė, Vilniaus etninės kultūros centras). Labai liūdna matyti folkloro ansambliuose netinkamą apavą, sumaišytas regionų ar skirtingo laikmečio tautinio kostiumo detales, socialinės padėties neatitinkančią galvos dangą, šiuolaikines šukuosenas, ryškius makiažus, įvairius aksesuarus ir pan. Vadinamuose folkloro ansambliuose ir tradicinėse kapelijose dažnai teko matyti grojant akordeonu, klarnetu, birbyne, gitara ir kitais kitų tautų arba tobulintais lietuvių liaudies instrumentais. Tradicinius mušamuosius bei kitus ritminius instrumentus - būgną su lėkšte, žvangulius, tarškynes ir pan. - tiktų naudoti epizodiškai, o ne ištisai visiems šokiams. Gaila, kad lieka nepanaudoti lengvai įvaldomi tradiciniai pučiamieji instrumentai: skudučiai, ragai, ožragiai ir pan. Buvusius seniau populiarius paukščių balsų pamėgdžiojimus molinukais dabar nesėkmingai mėgina pakeisti įkyrėjęs švilpukas su vandeniu, taip vadinama "lakštingala".

Nemažai teko matyti vadinamų "folkloro ansamblių", neatitinkančių folkloro ansamblių vertinimo kriterijų, todėl jiems pagal veiklos pobūdį, stilių ir pomėgius rekomenduočiau vadintis klubais, pvz.: "dainų mėgėjų klubas", "romansų atlikėjų klubas", "dainų ir poezijos mėgėjų klubas" ir pan.

Nors čia ir išvardinta nemažai nepageidautinų dalykų, buvo ir puikių pasirodymų - tiek kolektyvų, tiek pavienių atlikėjų, skaitovų. Po ilgų apmąstymų ir diskusijų komisija atrinko nemažą būrį solistų ir įvairių žanrų kolektyvų, kurie važiuos į Palangoje vyksiantį baigiamąjį koncertą. Visų jų nevardinsiu, pažymėsiu tik kelis reikšmingesnius: Vytauto Jarmalavičiaus vadovaujama kapela iš Trakų rajono, jau minėtas folkloro ansamblis "Ramočia" iš Kelmės, armonikierius Stanislovas Toleikis iš Šilalės, moterų duetas iš Akmenės, vokalinis vyrų trio (Kelmės raj. organizacija), mišrus vokalinis ansamblis iš Skuodo, Kretingos raj. armonikierių duetas (Vytautas Kubilinskas ir Audrius Kuksa), Marijampolės mišrus vokalinis ansamblis, pasakorė Anelė Gilienė (Rokiškio raj. organizacija), liaudiškos muzikos kapela iš Anykščių, armonikierius Banadas Urbelionis ir kiti. Iš viso - apie 140 žmonių. Tikiu, kad koncertas Palangoje bus tikrai įdomus.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]