TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

PASIGAMINKIME PAČIOS

Šiuo metu labai populiarėja pačių pasigaminti papuošalai iš įvairių medžiagų, tarp jų - ir vilnos. Rankdarbis, pačių pasigamintas ir rankomis išglostytas, turi nepaprastą energiją. Vilna nuo seno naudojama lietuvių ir kitų šalių buityje kaip vertinga žaliava, iš kurios gaminama ne tik apranga, apavas, bet ir kilimai ar kiti daiktai kasdieninėms reikmėms. Mes jau seniai pamiršome kaimiškus veltinius, o kai kas jų gal nematė iš viso. Šiandien atgimsta vilnos vėlimo tradicijos, veltinio technika atlikti darbai prilygsta meno kūriniams, tik dabar veliam nebe veltinius, o įvairius papuošalus - sages, karolius, rankines, skrybėlaites, pirštines, kilimus ir dar daug ką. Veltinio papuošalais puošiasi ir iškilmingomis progomis, ir kasdien. Tai labai malonus, švelnus ir "šiltas" papuošalas. Veltinis gali būti veliamas iš įvairios spalvos vilnos, atrodo linksmai, originaliai, o pasiuvinėtas karoliukais ar liureksu - puikiai.

Norint gaminti papuošalus ar kitus gaminius iš vilnos, mums reikės kokybiškai sukarštos vilnos. Tai gali būti namie karšta ar pirkta vilna, svarbu, kad ji būtų kokybiška, tai yra vilnos pluoštas turi būti ilgas ir plonas. Naminę vilną galėsime nudažyti vilnai skirtais dažais įvairiomis spalvomis. Perkant naminę vilną, reikia žinoti, kad žiemos vilna daug minkštesnė, tankesnė, šilta pavilnė plonytė ir puri.

Naminė ar iš karšyklos gauta vilna nėra visai švari - ją reikia tinkamai išskalbti. Plauti vilną reikia tik su jai skirtomis plovimo priemonėmis, pvz., "Fermenta". Ji suskaldo riebalus bei prakaitą ir nevelia žaliavos, o tik dar geriau ją išpurena. Plauti vilnos skalbimo milteliais ar bet kokiomis kitomis šarmo turinčiomis priemonėmis negalima, nes vilna susivels anksčiau, negu mes norėsime. Išskalbtą ir išdžiovintą vilną ar išpurentus verpalus jau galime ruošti darbui.

Pats lengviausias papuošalas, kurį galime pasigaminti pačios, - veltinio karoliai.

Pirmiausia, turėdami švarių sukarštų vilnų (tinka ir putlūs verpalai, tik prieš tai juos reikia rūpestingai iškedenti), pasiruošiame tirpalą, kuris padės mums suvelti vilną. Dviem litrams vandens reikia apie 50 gr. (ketvirtis gabalėlio) ūkiško muilo. Veliama ūkišku muilu su tulžimi vilna dar ir nubąla, nes naminė vilna yra gelsvo atspalvio. Jeigu jautri rankų oda - galime naudoti ir vaikišką muilą: joks kitas netiks, nes paprastai į kitus muilus pridedama įvairiausių aromatinių ar kitų priedų.

Muilą sutarkuojame burokine trintuve į puodą, užpilame šiltu vandeniu ir palaukiame, kol muilas ištirps. Paskui indą su vandeniu užkaičiame ant viryklės. Nuolat pamaišome, kad muilas neprisviltų. Kai tirpalas įkaista beveik iki virimo, įpilame šaukštą druskos. Jeigu muilo pasiruošime daugiau, atšalusį jį po dienos kitos vėl galėsime panaudoti.

Prieš pradėdami darbą, pasiruoškime darbo vietą: stalą užklokime polietilenu ar drėgmės nebijančia klijuote, kad karštos pamuilės nesugadintų baldų paviršiaus. Pasiruoškime sausą rankšluostėlį, užsiriškime prijuostę.

Išsipeškime nedidelį gabalėlį vilnos ir abiem rankom, kiek galima standžiau, susukime vilnos kamuolėlį - tai labai svarbu: kuo tvirčiau ir geriau susuksime, tuo lengviau bus velti rutuliukus. Tvirtai laikydami, kad jis neišsileistų, atsargiai pamirkome labai karštame tirpale ir pamažu, neskubėdami, pradedame gniaužyti ir velti pirštų galais, nuolat nuspausdami muiliną vandenį ir vėl gniužulą mirkydami. Kad nenusidegintume rankų, vilnos kamuolėlį merkime į karštą vandenį, suspaudę jį pincetu. Neskubėdami vilnos kamuoliuką pirštų galais sukam - "masažuojam". Iš pradžių tai darome atsargiai, o paskui, kai pajuntame, kad mūsų kamuolys lygus ir veliasi, spaudžiame stipriau. Muilo perteklių nuo rankų, susidariusį veliant, nusišluostom sausu rankšluosčiu - patogiau bus velti.

Kuo muilo tirpalas bus karštesnis, tuo greičiau pasieksime norimą rezultatą ir tuo kokybiškesnį daiktą turėsime. Kad karoliukas taptų visai kietas, jį pabaigoje stipriai veliame tarp delnų. Kuo kamuoliukas tvirtesnis, tuo jo kokybė geresnė. Nukritęs ant grindų, jis atšoka, o ne ištyžta. Pasigaminę norimą kiekį karolių, išplauname juos po tekančia vandens srove, kad neliktų muilo, išdžioviname.

Belieka suverti ant storo siūlo norimo ilgio vėrinį.

Galime pasigaminti ir spalvotus veltinio karolius. Pasirenkam norimas spalvas ir veliam iš atskirų spalvų vilnos. Taip pat galime suvelti margą kamuoliuką - vienam karoliukui imame dviejų spalvų vilnos, stipriai sukame, leisdami pačiam pluoštui vyniotis spalvotomis sruogomis, kaip jis nori. Kiekvienas karolis gausis skirtingas, nepakartojamas. Galime verti be eilės, galime verti vieną vienspalvį, kitą margą ir t.t. Tai jau mūsų vaizduotės reikalas. Sėkmės!

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]