SUKAKTYS

Dovilė SABALIAUSKAITĖ

MES GALIME DAUGIAU


Ramų šeštadienio rytmetį, 2005 m. gruodžio 17 d., gausi ir smagi moterų draugija iš Vilniaus, Šiaulių, Švenčionių rinkosi Lietuvos aklųjų bibliotekos konferencijų salėje. Atviros ir šiltos moterų šypsenos, nuoširdūs palinkėjimai artėjančių švenčių proga suteikė renginiui jaukią ir "savą" nuotaiką. Šio susitikimo proga iš tiesų neeilinė. Lietuvos moterų su negalia bendrija (LMNB) pažymi savo 5-erių metų veiklos sukaktį.

Atidarydama konferenciją Lietuvos moterų su negalia bendrijos pirmininkė Ramutė Gelažanskienė džiaugėsi matydama prieš penkerius metus į bendrijos veiklą įsitraukusias moteris, šiandien organizacijos gretas papildžiusias merginas. Pirmininkė sakė: 2000 metais jausdamos LASS vykdyto PHARE projekto "Laisvėjimas" įtaką, seminaruose ir mokymuose supratome, kad turime daug neišsakytų minčių, kad yra klausimų dėl moters sveikatos, profilaktikos ir gydymo, vaikų auklėjimo. Dėl šių priežasčių susibūrė bendramintės moterys, kurios iškėlė idėją, pasibaigus vykdomai programai, nenutraukti ryšių, priešingai - nuspręsta burtis draugėn, pratęsti užsimezgusį bendravimą. Šiai idėjai įgyvendinti pečius surėmė sutrikusio regėjimo moterys iš Vilniaus ir Šiaulių. Pirmąja Lietuvos moterų su negalia pirmininke išrinkta šiaulietė Ginta Petrauskienė, o LMNB Vilniaus skyriaus pirmininke - Ramutė Gelažanskienė. Organizacijos tikslas - telkti sutrikusio regėjimo ir kitas negalias turinčias moteris pagalbai siekiant atstovauti jų interesams valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose.

Abi pirmininkės kibo į darbą. Reikėjo viską pradėti nuo nulio. Dėl didžiulio entuziazmo, veiklumo ir organizuotumo negailint savo laisvo laiko idėja virto kūnu - dabartine mūsų organizacijos veikla.

Lietuvos moterų su negalia bendrijai jau penkeri. G.Petrauskienės nuotr.

Savo pranešime Ramutė Gelažanskienė sakė, kad per pastaruosius penkerius metus sustiprėjo Lietuvos moterų su negalia bendrijos narių tarpusavio pagalba, bendravimas su organizacijos narėmis bei moterimis iš kitų neįgaliųjų organizacijų. Kelios bendrijos narės per šį laikotarpį baigė aukštąsias mokymo įstaigas ir įgijo socialinių mokslų bakalauro ir magistro laipsnius. Sustiprėjo organizacijos narių kūrybinis potencialas, todėl per šį laikotarpį buvo teikti keli socialinės veiklos projektai įvairiems fondams bei valstybinėms, savivaldos institucijoms. LMNB pirmininkė pabrėžė, kad šioje srityje kol kas dideliais pasiekimais pasigirti negalime. Mūsų organizacija yra nedidelė, neturi sukaupusi finansinių lėšų, todėl jai konkuruoti su stipriomis, daugelį metų veikiančiomis neįgaliųjų organizacijomis, yra nelengva. Ramutė Gelažanskienė pabrėžė, kad šiuo metu ypač svarbu stiprinti organizaciją finansiškai. Taip pat pažymėjo, kad bendrija iki 2005 metų kovo buvo remiama Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, o dabar Vilniaus ir Alytaus apskričių taryboje neteko patalpų ir galimybės naudotis telefoninio ryšio paslaugomis. Pirmininkė pabrėžė, kad tai šiuo metu didžiausias organizacijos veiklos išbandymas. Ramutė Gelažanskienė savo pranešime detaliai apžvelgė LMNB veiklą per 2000-2005 metų laikotarpį. Tai organizuoti seminarai, mokymai, susitikimai, kelionės. 2001 m. organizuotas tarptautinis seminaras neįgalių moterų užimtumo ir įdarbinimo galimybių klausimais. Dėl to buvo užmegzti santykiai su Latvijos neįgalių moterų organizacija "Aspazija". Surengti susitikimai Latvijoje ir Lietuvoje, keistasi patirtimi. Organizuota pažintinė kelionė į Estiją, ekskursijos į Kryžių kalną, Trakus, Kuršių Neriją, Biržus, Kauną.

2000-2004 metais organizuotos poilsinės kelionės į Mendzyvodzie sanatoriją (Lenkija). Organizuoti susitikimai su Seimo nariais Nijole Oželyte, Gintaru Steponavičiumi, su aktoriais bei dizaineriais, akių gydytojais.

Paminėta, kad organizacijos narės turėjo galimybę atstovauti LMNB ir pasisemti patirties Norvegijoje, Austrijoje bei Suomijoje organizuotuose seminaruose neįgalių moterų užimtumo, smurto prieš moterį, dalyvavimo politikoje klausimais.

Pranešėja dėkojo už finansinę ir kitokią paramą LASS centro tarybai, VšĮ Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybai, LAB direktorei J. Kuolienei, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro direktoriui A. Arbočiui, privatiems rėmėjams. Išskirtinai pabrėžė "Karaliaus Mindaugo" Lions klubo paramą organizacijos veiklai, teikiant socialinės veiklos projektus, organizuojant išvykas ir pramogas sutrikusio regėjimo vaikams.

LMNB Šiaulių miesto klubo pirmininkė Ginta Pertauskienė pranešime apžvelgė aklųjų ir silpnaregių moterų socialinę situaciją pasaulyje ir Lietuvoje. Aptarė neįgalių moterų įdarbinimo problemas, priėmus neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą Lietuvoje. Akcentavo, kad vis dar pastebimas nepasitikėjimas neįgalių organizacijų veikla socialinėje ir kitose valstybės veiklos sferose, menkas šių organizacijų finansavimas trukdo neįgalioms moterims aktyviai dalyvauti visuomeniniame, politiniame valstybės gyvenime. Šioms problemoms spręsti priešnuodis galėtų būti neįgalių moterų organizacijų veiklos skatinimas valstybinėse ir savivaldos institucijose, suformuluotas aiškus valstybės požiūris į lygias galimybes ne tik įstatymuose, bet ir juos taikant.

- Mes galime daugiau, nei stovėti su samčiu prie barščių puodo, - sakė Ginta Petrauskienė.

LMNB Vilniaus miesto skyriaus pirmininkė Dovilė Sabaliauskaitė savo pranešime apibrėžė visuomeninių organizacijų tipus pagal veiklos pobūdį. Akcentavo visuomeninių organizacijų privalumus, nustatant naujus atstovaujamos asmenų grupės poreikius, novatoriškumą, ieškant galimybių geriau tenkinti socialinius poreikius. Pabrėžė, kad iš nevyriausybinių organizacijų veiklos išauga naujos socialinės veiklos strategija. Pažymėjo, kad per penkerius metus LMNB brendo drauge su jos narių suvokimu, kad šiandien pagrindinis mūsų organizacijos narių uždavinys - tai mūsų asmeninės ir mūsų šeimos gyvenimo kokybės siekimas. Mūsų akiratyje prioritetas turi būti skiriamas vaikams, augantiems neįgalių tėvų šeimose ir neįgalūs vaikai, turintys vieną ar abu neįgalius tėvus. Visuomenės akyse tai kitokie tėvai ir kitokie vaikai, slegiami kasdienių rūpesčių ir išankstinės visuomenės neigiamos nuostatos, darančios šeimą ypač pažeidžiamą.

LMNB Vilniaus skyriaus tarybos narė Lina Norkienė konferencijos dalyves kvietė diskutuoti apie sutrikusio regėjimo vaikų situaciją tarp bendraamžių. Ji apžvelgė visuomenės požiūrį į regėjimo negalią turintį žmogų žiniasklaidoje, kur vyrauja nuomonė, kad jie "vargšeliai, štai kaip sugeba susitaikyti su savo likimu ir, nors ir nelaimingi, gyvena gana neblogai". Pateikė faktų iš savo ir artimųjų patirties, ką tenka išgyventi sutrikusio regėjimo vaikams ar vaikams, kurių šeimoje yra regėjimo negalią turintys tėvai. "Atstūmimas, kaltės jausmas, kad nematai, patyčios, pažeminimas ir atskirtis yra dažna reakcija į mūsų vaikus...", - akcentavo pranešėja. Pažymėjo, kad visuomenės nuomonės keitimas yra vienas iš situacijos gerinimo būdų. Tą turime daryti pačios per bendrus renginius, seminarus, kūrybines stovyklas, žiniasklaidą ir pan. Šiems uždaviniams įgyvendinti reikia ruošti projektus, telkti finansus ir kitus išteklius.

Konferenciją baigė Ramutė Gelažanskienė, dėkodama pranešėjams, linkėdama susirinkusiems ilgų organizacijos gyvavimo metų, kvietė visas bendrijos nares aktyviau dalyvauti bendrijos veikloje. Na, o renginio neoficialioje dalyje, skambant moterų vokalinio ansamblio "Juodosios rožės" dainoms, buvo skanaujamas šventinis tortas. Apsieita be "Ilgiausių metų", mes tikim: kol būsime reikalingos sau pačioms, būsime reikalingos savo tėvams, vyrams, vaikams ir artimiesiems.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]