IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

 


"AMATŲ GILDIJOS" ĮKŪRĖJAS

Sausio 1 dieną vilniečiui Mindaugui Rutkauskui sukanka 50 metų. Tai istorikas, tautodailininkas, dirbtuvės-galerijos "Amatų gildija" įkūrėjas.

M. Rutkauskas gimė 1956 metais Kaune. 1963 - 1975 m. mokėsi Kauno aklųjų mokykloje ir ketverius metus vakarais lankė Kauno vaikų dailės mokyklą. 1975 - 1981 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją. Baigęs studijas dirbo įvairius darbus Lietuvos aklųjų draugijos sistemoje. Vilniaus aklųjų įmonėje jam teko dirbti inžinieriumi-technologu, porą metų - vadovauti poilsio bazei "Zelva". Nuo 1984 m. - penkerius metus dirbo mokytoju suaugusiųjų aklųjų vidurinėje mokykloje, Vilniaus skyriuje. 1989 - 1999 m. LASS Vilniaus kultūros namuose dirbo keramikos būrelio vadovu. Mokė akluosius ir silpnaregius šio amato paslapčių. Taip pat vadovavo jauniesiems keramikams keliose Vilniaus miesto vidurinėse mokyklose. M. Rutkauskas nuolat domėjosi šio amato tradicijomis ir paslaptimis, mokėsi pas žinomus Lietuvos keramikus. Nuo 1988 m. pradėjo dalyvauti įvairiose liaudies dailės parodose. Nuo 1991 m. - Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Kasmet dalyvauja regioninėse ir respublikinėse parodose bei mugėse.

2001 m. birželio 6 d. M. Rutkauskas su bendraminčiais įsteigė viešąją įstaigą Amatų gildija. Šioje dirbtuvėje-galerijoje darbai ne tik eksponuojami, ne tik jais prekiaujama, bet ir lankytojams demonstruojamas pats darbo procesas, aiškinamos šio amato paslaptys. M. Rutkauskas yra labai universalus keramikas: gamina stalo indus, skulptūras, meniškus koklius židiniams ir dekoratyvinius pano. Vienas iš jų - pano "Skrydis" nuo 1998 m. puošia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro tarybos antrojo aukšto fojė. Jo darbai paįvairina keleto visuomeninės paskirties pastatų interjerus. M. Rutkauskas aktyviai dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose keramikų ir tautodailininkų projektuose. Tautodailininkas yra išugdęs nemažą būrį keramikų.

 

PROZININKAS, SATYRIKAS IŠ KLAIPĖDOS

Sausio 2 dieną Edmundui Pociui sukanka 50 metų. Tai literatas, žinomas ne tik Klaipėdoje, bet ir už jos ribų.

E. Pocius gimė 1956 metais Padubysyje, Kelmės raj. 1963 m. pradėjo lankyti Jurjonų pradinę mokyklą. Dėl silpno regėjimo jam buvo sunku mokytis drauge su reginčiaisiais, todėl 1971 - 1974 m. mokėsi Klaipėdos suaugusių aklųjų vidurinėje mokykloje. Porą metų Vilniaus valstybiniame universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbti pradėjo anksti, būdamas šešiolikos metų, Klaipėdos aklųjų įmonėje (1972). Vėliau teko metus dirbti Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos filiale. Klaipėdos aklųjų įmonėje su pertraukomis 17 metų vedė vietinio radijo laidas.

Edmundas Pocius yra žinomas prozininkas, satyrikas. Pirmąją novelę "Klaipėdos" dienraštyje išspausdino 1977 m. Kitus prozos kūrinėlius - apsakymus ir humoreskas - paskelbė įvairiuose respublikiniuose laikraščiuose ir žurnaluose: "Komjaunimo tiesoje", "Švyturyje", "Šluotoje", "Mūsų žodyje" ir kt. Be to, jo kūryba skelbta almanachuose ir rinkiniuose: "Baltija", "Į šviesą", neregių literatų almanache "Vaivorykštė"(t. 3-5). Pirmoji knyga - epigramų rinkinys "Kur karaliai vaikšto" išleista Klaipėdoje 1992 metais.

 

ANTANUI ADOMAČIUI - 90

Sausio 9 dieną pedagogui, kompozitoriui ir literatui Antanui Adomaičiui būtų sukakę 90 metų.

A. Adomaitis gimė 1916 metais Kielionyse, Prienų raj. Būdamas šešerių metų susirgo raupais ir neteko regėjimo. Įsteigus Kauno aklųjų institutą, 1928 m. jis buvo vienas pirmųjų šio instituto mokinių. Greitai išmoko brailio raštą. Iš kitų mokinių išsiskyrė muzikiniais gabumais. Dar būdamas instituto auklėtiniu, privačiai mokėsi muzikos. 1940 m. rudenį paskiriamas Aklųjų instituto muzikos mokytoju. 1944 - 1952 m. studijavo Kauno, vėliau Vilniaus konservatorijoje chorinį dirigavimą. Tai buvo pirmasis neregys po Antrojo pasaulinio karo įgijęs aukštąjį išsilavinimą. A. Adomaitis Aklųjų institute, kuris vėliau buvo pavadintas Kauno aklųjų mokykla, išdirbo 24 metus - iki 1964 m. Jis neapsiribojo vien muzikos pamokomis, vadovavo mokyklos chorams ir ansambliams bei Kauno įmonės chorui. Su chorais dalyvavo apžiūrose, respublikinėse dainų šventėse bei Pabaltijo regėjimo invalidų chorų olimpiadose. Jo vadovaujami kolektyvai buvo pasiekę aukštą meninį lygį. Tą liudija išlikę garso įrašai.

1964 m. A. Adomaitis su šeima persikėlė gyventi į Vilnių. Čia dirbo įvairius darbus: aklųjų spaustuvėje korektoriumi, įmonėje meno vadovu, teko vadovauti ir LAD Vilniaus kultūros namams. Nuo 1970 m. iki pensijos dirbo LAD leidykloje - leido LAD informacinį biuletenį "Naujienos", vėliau buvo muzikos literatūros redaktorius.

A. Adomaitis yra žinomas kompozitorius. Nuo 1940 m. jis ėmė bandyti savo jėgas kompozicijoje: yra aranžavęs daug lietuvių liaudies dainų ir sukūręs daug autorinių dainų bei giesmių. Taip pat yra sukūręs pjesių instrumentiniams ansambliams. 1998 m. išleista Antano Adomaičio vokalinių kūrinių garso įrašų kasetė.

Antroji A. Adomaičio kūrybos mūza buvo žurnalistika ir literatūra. Nuo 1959 m. pradėjo spausdinti straipsnius periodiniuose leidiniuose. Daugiausia rašė meno saviveiklos ir muzikos klausimais, nevengė ir straipsnių aktualia to meto tematika. Savo grožinę kūrybą spausdino aklųjų literatų almanache "Vaivorykštė" (t. 2-4). Aklųjų istorijai reikšmingiausias ir didžiausias jo darbas - prisiminimų, apybraižų knyga "Mano draugai ir bičiuliai", atskleidžianti aklųjų gyvenimą Lietuvoje nuo 1928 metų. 1987 m. išėjo legendų ir pasakojimų knyga "Kielionių šnekos".

Antanas Adomaitis mirė 1990 m. liepos 31 d. 2000 m. dukra rašytoja Gintarė Adomaitytė surinko ir parengė spaudai jo meninių apybraižų knygą "Mano laimė manęs palauks".

 

TAURAGIŠKIO TEISININKO JUBILIEJUS

Sausio 13 dieną tauragiškiui Arvydui Vaclovui Laurišui sukanka 60 metų. Tai teisininkas ir aktyvus LASS Tauragės rajono tarybos pirmininkas.

A. V. Laurišas gimė 1946 metais Pakruojyje. 1953 m. pradėjo lankyti pradinę mokyklą Pakruojyje, vėliau mokėsi Berčiūnuose, o 1964 m. baigė Panevėžio J. Balčikonio vidurinę mokyklą. Nuo 1964 m. pradėjo dirbti Panevėžio teisme. 1968 - 1973 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Dar bestudijuodamas aukštojoje mokykloje, 1972 m. pradėjo dirbti teisėju Ukmergės teisme. 1976 m. persikėlė gyventi į Tauragę, kur iki 1987 m. dirbo teisėju, teismo pirmininku. A. V. Laurišas nuo vaikystės turėjo regėjimo problemų. Vyresniame amžiuje akys dar labiau nusilpo ir 1990 m. jis įstojo į LASS. Jau 12 metų yra aktyvus LASS Tauragės rajono tarybos narys. Jis yra įsteigęs privačią advokato kontorą ir mielai be atlygio konsultuoja Tauragės rajono akluosius ir silpnaregius. Kaip teisininkas turi gerą vardą, yra gerbiamas ir vertinamas.

 

SU DAINA LENGVIAU GYVENTI

Sausio 25 dieną panevėžiečiui Petrui Simonaičiui sukanka 70 metų. Tai aktyvus LASS narys ir didelis dainos mylėtojas.

P. Simonaitis gimė 1936 metais Gailionyse, Pakruojo raj. Lankė Gailionių pradinę mokyklą. 1948 m. gegužės 21 d. jam einant laikyti ketvirtosios klasės baigiamųjų egzaminų, sovietiniai saugumiečiai grąžino į namus ir po kelių valandų keturis brolius, seserį, mamą ir seną močiutę ištrėmė į Sibirą - Krasnojarsko kraštą. Tėvas anksčiau, tuoj po karo, buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Petras, kaip ir kiti tremtiniai, jau nuo 12 metų pradeda dirbti miško darbus. 14 metų jau vairuoja traktorių. Sunkiai dirbdamas stengiasi išgyventi ir išlaikyti šeimą. Darbščiomis rankomis šeima susirenčia namą. Būdamas energingas, kartu su mama dalyvauja lietuvių tremtinių veikloje, aktyviai sportuoja, pradeda dainuoti. Vos sulaukus 18 metų, ištinka nelaimė. Traktoriumi užkliudyta šaka sužaloja vieną akį ir ji apanka. Nors ir apakęs viena akimi, Petras ir toliau dirba įvairius darbus.

1961 m. gegužės mėn. grįžta į Lietuvą ir apsigyvena Kaune, kiek vėliau Elektrėnuose. Čia sukuria šeimą, aktyviai įsijungia į Elektrėnuose veikiantį choro kolektyvą, jam patikimos ir solo partijos. 1974 m. P. Simonaitį ištinka dar viena gamybinė trauma - dirbant Vievio paukštyne, metalo drožle sužalojama kita akis. 38 metų vyras visiškai apanka. Nugalėti tamsą padeda artimieji, draugai ir LASS atsakingi darbuotojai. Po metų Petras jau įtraukiamas į LASS Elektrėnų organizacijos veiklą. Grįžta į "Energetiko" chorą, jam ir vėl patikimos solo partijos. Daina sugrąžina norą gyventi. Taip pat pradeda žaisti šaškėmis, dalyvauja asmeninėse ir komandinėse šaškių varžybose. 1986 m. Petras Simonaitis už aktyvią koncertinę veiklą apdovanojamas Meno saviveiklos žymūno ženkleliu.

Susiklosčius šeimyninėms aplinkybėms, 1988 m. P. Simonaitis persikelia gyventi į Panevėžį ir čia aktyviai įsijungia į meno mylėtojų būrį: dainuoja solo ir duetu kapelose, dalyvauja etnografiniame ansamblyje ir politinių kalinių bei tremtinių chore "Likimai". Su dideliu entuziazmu dalyvauja įvairiuose konkursuose bei apžiūrose. Ne kartą yra tapęs ir laureatu. Pradėjus byrėti Sovietų sąjungai įsijungia į tautinio atgimimo judėjimą, tampa aktyviu sąjūdiečiu.

Nuo 1994 m. pradeda dainuoti kartu su Arvydu Markevičiumi. Jų duetas koncertuoja jau daugiau kaip 10 metų, kasmet surengia apie 50 koncertų ir pasirodymų. Dainininkai yra išleidę tris audiokasetes.

P. Simonaitis iki šiol yra aktyvus dainos mylėtojas, su ja nesiskiria daugiau kaip 50 metų. Nevengia ir visuomeninės veiklos. Neatsisako dalyvauti Panevėžio regioninio radijo bei televizijos diskusijų laidose.

 

ZIGMO ARMONO JUBILIEJUS

Sausio 28 dieną kupiškiečiui Zigmui Armonui sukanka 60 metų. Tai LASS Kupiškio rajono tarybos pirmininkas ir aistringas meno mylėtojas.

Z. Armonas gimė 1946 metais Šilalėje. Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje baigė 7 klases ir įstojo mokytis į dvimetę proftechninę mokyklą, kur įgijo plataus profilio traktorininko-mašinisto specialybę. Persikėlęs gyventi į Kupiškį, dirbo melioracijos statybos valdyboje. 1980 m. darbe įvykus nelaimingam atsitikimui, patyrė akių traumą ir labai nusilpo regėjimas. Gavo I invalidumo grupę. 1981 m. pradėjo dirbti LASS Panevėžio aklųjų įmonėje namudininku. Čia išdirbo septynerius metus. Dirbdamas sėkmingai baigė suaugusiųjų aklųjų vidurinę mokyklą. Nuo 1997 m. gruodžio 1 d. buvo išrinktas LASS Kupiškio rajono tarybos pirmininku. Šias pareigas užima iki šiol. Dirbdamas pirmininku daug nuveikė neregių aklųjų ir silpnaregių kupiškėnų labui, organizacijos darbe įvedė įvairių naujovių. Pats pirmininkas - entuziastingas meno mylėtojas: groja Kupiškio kaimo kapeloje "Bočiai", taip pat dalyvauja mėgėjų teatre "Provincija".

 

MINĖTINOS SUKAKTYS

Vasario 1 d. sukanka 50 metų, kai įsteigta (1956) LASS Šiaulių įmonė. (Dabar viešoji įstaiga Aksida).

Vasario 23 d. sukanka 75 metai, kai Kauno valstybiniame teatre (1931) įvyko pirmasis Aklųjų instituto auklėtinių ir operos artistų bendras koncertas miesto visuomenei.

Vasario 27 d. pradėjo veikti Kauno aklųjų institutas (1928).

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]