NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

ALMA MATER - ATVIRA VISIEMS


Projekto vykdytojai ir partneriaiLapkričio 11-oji, Vilniaus universiteto (VU) Senato salė. Čia kildavo ir iš čia išeidavo daugelis akademinei bendruomenei, kuriai priklausėme ne vienas iš mūsų, svarbių sumanymų ir sprendimų. Taigi turbūt simboliška, kad ne kur nors kitur, o toje, daugelį garbingų universiteto profesorių menančioje, daugelį idėjų subrandinusioje, salėje buvo pristatyta ir ši nauja idėja.

Lapkričio 11 d. VU Senato salėje vyko tarptautinis seminaras "Jaunimo, turinčio negalią, informaciniai ir komunikaciniai poreikiai: lygios galimybės studijuoti". VU biblioteka parengė ir 2005 m. įgyvendino projektą "Odisėjas", kuriuo neįgaliems studentams šioje bibliotekoje sukurtas informacinio aptarnavimo centras. Seminaras buvo skirtas projektui pristatyti ir padiskutuoti apie studijuojantiems neįgaliesiems iškylančias problemas. "VU biblioteka pirmoji iš visų Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų vykdo projektą, skirtą neįgaliems studentams, - sakė šios bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė. - Čia neįgalūs studentai galės ne tik dirbti su kompiuteriais, bet ir turės prieigą prie interneto, galės užsisakyti leidinius iš VU bibliotekos fondų, atsispausdinti norimą medžiagą brailio ar padidintu reginčiųjų raštu."

Projekto vertė - apie 200 tūkst. Lt. Projektą rėmė Nacionalinė Lietuvos UNESCO komisija, LR Vyriausybė, AB "Lietuvos geležinkeliai", Vilniaus Vytauto Didžiojo LIONS klubas, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (specialiąja technika). VU biblioteką geranoriškai konsultavo Lietuvos aklųjų biblioteka bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras.

Seminare, skirtame studijuojančių neįgaliųjų problemoms aptarti, be Lietuvos atstovų, dalyvavo svečių iš Latvijos, Lenkijos ir Švedijos. Viešnios iš Švedijos Evi Reilson ir Bitte Kronkvist papasakojo apie šios šalies garsinių ir brailio knygų bibliotekos (GBK) veiklą, jos teikiamas paslaugas neįgaliems studentams. Šiais metais švedai mini savo garsinės knygos penkiasdešimtmetį. GBK garsinių knygų bibliotekos fondus sudaro 86 tūkst. pavadinimų leidinių penkiasdešimčia pasaulio kalbų. Kasmet fondai pasipildo apie trimis tūkstančiais naujų pavadinimų leidinių. Literatūra studentams leidžiama įvairiose laikmenose: skaitmeniniai garsiniai leidiniai, elektroninės knygos, tekstai brailio ir padidintu reginčiųjų raštu. Skaitmeninėje GBK bibliotekoje yra daugiau nei 25 tūkst. leidinių. Prieš 10 metų GBK aptarnavo 300 negalią, daugiausia regėjimo, turinčių studentų. Dabar jų padaugėjo dešimteriopai - daugiau negu 3000.

Donata Dvorak ir Zbigniev Drzazga papasakojo apie paslaugas, teikiamas neįgaliems studentams Varšuvos universitete. 1990 m. šis universitetas deklaravo, kad nori būti atviras negalią turintiems žmonėms. 1991 m. šiame universitete atidarytas neįgaliesiems skirtas kompiuterių centras. Centras aptarnauja Varšuvos universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų akademinę bendruomenę. 1996 - 1997 mokslo metais, rektoriaus įsakymu, universitete įkurta neįgalių asmenų atstovybė. Dabar ši atstovybė pertvarkyta į tarnybą neįgaliems asmenims (ir studentams bei darbuotojams). Neįgalių studentų šiame universitete yra apie 600, darbuotojų - apie 70. Tarnyboje vidutiniškai dirba 15 etatinių darbuotojų, atsiranda savanorių. Paslaugos teikiamos siekiant, kad neįgalūs studentai turėtų tokias pačias galimybes kaip ir sveikieji: jeigu sveiki studentai gali skaityti vienokią ar kitokią literatūrą, tokia galimybė turi būti sudaryta ir neįgaliems studentams, jeigu sveikieji gauna vadovėlius nemokamai, juos nemokamai turi gauti ir neįgalieji. Kartu negalia nėra koks nors ypatingas, išskirtinis bruožas, dėl kurio studentams turėtų būti daroma lengvatų ar nuolaidų. Tikrindamas rašto darbą, dėstytojas dažniausiai nė nežino, įgalaus studento tas darbas ar neįgalaus. "Mūsų tikslas, - sakė Z. Drzazga, - sudaryti studentams sąlygas prieš egzaminus, o ne padėti jiems egzaminų metu."

Bet grįžkime į Vilnių. Tuo metu, kai vyko seminaras, naujasis kompiuterių centras dar tik rengėsi priimti neįgalius studentus. Oficialus centro atidarymas įvyko gruodžio 1 dieną. Centre - keturios neįgaliems studentams pritaikytos darbo vietos: trys kompiuterizuotos ir viena nekompiuterizuota, pritaikyta dirbti su elektronine lupa (skirta silpnaregiams). Yra kalbos sintezatorius, teksto didinimo programa, brailio spausdintuvas, klaviatūra, pritaikyta smulkiosios motorikos sutrikimų turintiems žmonėms. Centru galės naudotis Vilniaus universiteto studentai ir darbuotojai.

Pabaigoje - keletas mano pastebėjimų. Daugelis mūsų, studijavusių prieš dešimt, dvidešimt ar keturiasdešimt metų, matyt, vien liūdnai atsidusime: "Ech, kad tada toks centras..." Buvo kitokios galimybės, kitokios technologijos, kitoks požiūris. Tiesa, turime pripažinti, kad akliesiems universiteto auditorijų durys atviros jau beveik pusšimtis metų, taigi šis požiūris nebuvo koks nors itin nepalankus ar pernelyg diskriminuojantis. Vis dėlto iki pat pastarųjų metų, kol prasidėjo tikroji neįgaliųjų integracija į visas gyvenimo sritis, buvo galima justi norą brėžti ribą: "jie" ir "mes", "jų pasaulis" ir "mūsų pasaulis". Tiek lapkričio 11-osios seminare, tiek ir atidarant informacinio aptarnavimo centrą, neapleido mintis, kad ši kažkieno nematomos rankos užbrėžta riba pagaliau nyksta, kad "jų" ir "mūsų" pasauliai susilieja, virsta vienu - mūsų pasauliu. Alma mater pagaliau tampa vienodai dosni visiems savo vaikams neskirstydama jų: "Šitie įgalūs ir todėl jiems reikia daugiau, o šitie neįgalūs, todėl jiems galima duoti ir šiek tiek mažiau..."

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]