GYVENIMO AKTUALIJOS

Andrius VAINORAS

KELETAS MINČIŲ APIE SOCIALINES ĮMONES


Spalio 5 dieną UAB "Liregus" sulaukė svečių - lankėsi gausus būrys LR Seimo narių. Įmonėje vyko Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto išvažiuojamasis posėdis. Kodėl kaip tik UAB "Liregus", kokias problemas čia Seimo nariai sprendė? Apie tai kiek vėliau, kol kas ilgėliau stabtelėkime prie pačių socialinių įmonių, pasidomėkime, ką apie jas mano Seimo nariai, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovai.

LR Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai lankėsi įmonės “Liregus” cechuose

LASS pirmininko pavaduotojas Stanislovas Plauška: "Daugelis turbūt prisimename, kad Socialinių įmonių įstatymo priėmimo buvo siekiama jau beveik dešimt metų. Įstatymas įvairiais laikotarpiais vadintas skirtingai - invalidų, užimtumo įmonių, bet iš esmės buvo kalbama apie tą patį - neįgaliųjų įdarbinimą ir šiam reikalui valstybės teikiamą pagalbą. Įstatymo atsiradimu ypač buvo suinteresuotos LASS įmonių darbininkų sąjungos. Buvo tikimasi, kad, atsiradus įstatymui, atsiras ir darbo, įmonėse, kaip ir anksčiau, dirbs šimtai žmonių, pasipils užsakymai, gal net turėsime kai kurių gaminių monopolį... Gyvenimas parodė, kad nieko panašaus neįvyko ir jau turbūt neįvyks, tačiau Socialinių įmonių įstatymas praėjusių metų birželio mėnesį pagaliau buvo priimtas. Socialinėms įmonėms įstatymas numato keletą valstybės subsidijų rūšių. Mums labai svarbu tai, kad įstatyme greta "socialinių įmonių", yra ir "socialinių neįgaliųjų įmonių" sąvoka. Tokios įmonės paramos iš valstybės gali sulaukti dar daugiau.

Seime priėmus įstatymą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su darbo birža turėjo parengti papildomus teisės aktus. Dalis jų buvo priimta jau 2004 m. liepos mėn., kitų priėmimas nusitęsė iki Naujųjų metų. Tik prieš Naujuosius metus neįgaliųjų įmonės realiai pradėjo gauti žadėtą valstybės paramą. Šių metų viduryje buvo priimtos dar kelios įstatymo pataisos, taip pat parengti kiti reikalingi teisės aktai. Pernai visos mūsų įmonės gavo laikinąjį socialinių neįgaliųjų įmonių statusą. Kad gautų nelaikinąjį statusą, po Naujųjų metų jos turėjo parengti verslo planus, pateikti kitus reikalingus dokumentus. Pirmosios socialinių neįgaliųjų įmonių statusą gavo UAB "Liregus" (Vilnius), UAB "Regovitus" (Panevėžys). Šiek tiek buvo užstrigusi Šiaulių įmonė ir Klaipėdos "Regseda". Paskutiniai buvo kauniečiai - UAB "Regplasta". Taigi dabar visos penkios didžiosios mūsų įmonės turi socialinių neįgaliųjų įmonių statusą."

Kad Socialinių įmonių įstatymas buvo būtinybė, ypač panaikinus pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, pripažįsta ir šiauliečių rinktas Seimo narys Edvardas Žakaris. Beje, E. Žakaris aktyviai dalyvavo rengiant įstatymą dar dirbdamas LASS Šiaulių įmonės direktoriumi, vėliau - jau būdamas Seimo narys, nuolat ragino Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad greičiau būtų priimti papildomi teisės aktai, reikalingi, kad įstatymas sklandžiai veiktų. E. Žakaris: "Tobulinti įstatymą, be abejo, dar galima, bet toks, koks yra, jau neblogas."

O dabar vėl grįžkime į spalio 5-ąją, kai UAB "Liregus" lankėsi Seimo darbo ir socialinių reikalų komiteto nariai.

Savo "kvotimus" pradėjome nuo komiteto pirmininko Algirdo Syso: "Apsilankymo tikslas buvo dvejopas: pirmiausia pažadėjome įmonės direktoriui, kad apsilankysime ir vietoje pamatysime, kaip dirba socialinė įmonė. Tai norėjome padaryti jau pavasarį, bet vis pritrūkdavo laiko. Kita priežastis - mūsų komitetas 80 proc. pasikeitęs. Iš senųjų Seimo narių likome tik mes su Irena Degutiene. Nauji Seimo nariai turėjo praktiškai pamatyti ir suprasti, kaip, kokiomis sąlygomis dirba negalią turintys žmonės, kaip praktiškai veikia socialinių įmonių įstatymas. Norėjome realiai pasižiūrėti, ar davė mūsų pateiktos įstatymo pataisos teigiamų rezultatų."

Panašias apsilankymo UAB "Liregus" priežastis minėjo ir kiti kalbinti Seimo nariai. I. Degutienė: "Vilniaus įmonėje esu buvusi prieš kokius aštuonerius metus. Labai dideli pokyčiai į gerąją pusę. Įmonė per tą laiką pakeitė pavadinimą, turi, galima sakyti, jau lyg ir pastovų užsakovą - Alytaus "Snaigę". Įmonė, nepaisant čia dirbančių žmonių negalios, dalyvauja konkurencinėje kovoje. Susirūpinimą kelia nedideli darbininkų atlyginimai. Didžioji dauguma gauna minimalią arba šiek tiek didesnę algą."

Praeityje garsią profsąjungų veikėją, o dabar Seimo narę Aldoną Balsienę, pravėrusią "Liregus" duris, apėmė dvejopi jausmai: "Lankiausi įmonėje, kuri gerai dirba, geri vadovai, gera administracija. Reikėtų tik džiaugtis, bet mane ima liūdesys: įmonėje dirba tik apie du šimtus žmonių, o kažkada čia dirbo daugiau negu tūkstantis. Panašiai yra ir su kitomis aklųjų įmonėmis. Norinčių dirbti daugiau negu yra galimybių. Mūsų komitetas vykdė įstatymo parlamentinę kontrolę ir paaiškėjo kai kurie trukdžiai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gerai išsprendė klausimą, kad, kuriant socialines įmones, nebūtų piktnaudžiaujama valstybės lėšomis. Piktnaudžiavimo galimybės yra maksimaliai apribotos, tačiau tuo pat metu nėra skatinimo kurti naujas socialines įmones. Darbdaviams tai daryti neapsimoka. Socialinėmis įmonėmis daugiausiai tampa buvusios neįgaliųjų įmonės. Kad įsisteigtų socialinė įmonė, yra dideli apribojimai, beveik nesiskiria valstybės teikiama parama sunkią ir lengvą negalią turintiems žmonėms. Darbdavys, įsteigęs neįgaliajam darbo vietą, pagal įstatymus ją turi išlaikyti trejus metus, bet rinkos sąlygomis ne visada tai įmanoma. Darbdaviui sekasi - priima darbuotojus, gauna valstybės paramą. Pradeda nesisekti, reikia atleisti žmones - jau nusižengiama įstatymui, parama nutraukiama. Į neįgaliųjų įdarbinimą reikia pasižiūrėti ir iš darbdavio pozicijos. Ateina laikas, kai į darbdavį turime žiūrėti kaip į verslininką, o ne kaip į nusikaltėlį."

Visi kalbintieji Seimo nariai sutiko, kad naujajame socialinių įmonių įstatyme bent jau vieną dalyką reikia tobulinti nedelsiant: valstybės paramos už įdarbinamus neįgaliuosius dydžius. Parama už įdarbintą sunkią negalią turintį žmogų turėtų būti gerokai didesnė nei tada, kai įdarbinamas lengvą negalią turintis asmuo. Tiesa, paramos dydžiai ir dabar nevienodi, bet skirtumas tarp jų toks nedidelis, kad darbdaviui labiau apsimoka gauti mažesnę paramą, bet įdarbinti sveikesnius, darbingesnius žmones. Darbo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko A. Syso nuomone, reikėtų dar kokį pusmetį palaukti, apibendrinti rezultatus ir tik tada daryti pataisas. A. Balsienės manymu, jau dabar aišku, kas yra negerai ir ką reikėtų keisti, tik... "Jeigu pataisas darytume jau dabar, tada pripažintume, kad suklydome. O niekas šito nenori." Kartu A. Balsienė pripažįsta, kad parlamentarai neįgaliųjų atžvilgiu nusiteikę geranoriškai, nori padėti, tik, kaip visada demokratinėje visuomenėje, skiriasi tos pagalbos keliai ir požiūriai.

Kaip pastebi LASS pirmininko pavaduotojas S. Plauška, daryti apibendrinimus dar anksti - reikia bent vienerius metus palaukti, tada vaizdas bus aiškesnis. Tačiau, antra vertus, šie metai tikro realaus valstybės paramos vaizdo dar neparodys: kai kurios LASS įmonės socialinių įmonių statusą gavo metų pradžioje, kitos - tik rudenį, taigi ir visų valstybės skiriamų subsidijų jos nespės įsisavinti.

Gal nuskambės kiek šokiruojančiai, tačiau, įsigaliojus naujajam socialinių įmonių įstatymui, mūsų įmonės, užuot išlošusios, praranda apie 30 proc. turėtų lengvatų. S. Plauška: "Vertinant visada reikėtų atsiminti, kad kai kurios lengvatos, nors turėjome jas jau daug metų, niekada nebuvo įteisintos įstatymiškai, todėl bet kada galėjo būti panaikintos. Tai pasakytina pirmiausia apie "Sodros" ir energetinių resursų lengvatas. Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą Lietuva turėjo panaikinti atsižvelgdama į Europos Sąjungos reikalavimus. Dabar, lyginant su nesenais laikais, turime mažiau lengvatų, bet jos yra įstatymiškai įteisintos. Įstatymas suteikia tam tikrą finansinį stabilumą. Įmonei reikia tik išsilaikyti, niekas iš jos nereikalauja pelno".

Šiuo metu socialinėse įmonėse dirba apie 250 regėjimo negalią turinčių žmonių. S. Plauška mano, kad tai optimalus skaičius, neturintis nei per daug mažėti, nei pernelyg didėti. Per šiuos metus mūsų įmonės įsteigė keletą naujų darbo vietų, iš valstybės gavo joms lėšų. "Tačiau čia reikia elgtis atsargiai ir išmintingai," - sako S. Plauška. "Senųjų darbo vietų niekas nesirengia naikinti, tačiau manyti, kad pristeigsime daugybę naujų, būtų pernelyg optimistiška. Įsteigtą darbo vietą reikia išlaikyti trejus metus, o rinkos sąlygomis tai ne visada įmanoma."

Pabaigoje - keletas skaičių. Per pirmąjį šių metų pusmetį paramą iš darbo biržos gavo 13 socialinių įmonių, tarp jų buvo 3 aklųjų įmonės. Paramą sudarė 1,3 mln. Lt, aklųjų įmonėms iš šios sumos atiteko 420 tūkst. Lt. Manoma, kad per antrąjį šių metų pusmetį parama sieks apie 2,5 mln. Lt. Taigi per metus iš viso apie 4 mln. Lt. Šiems metams skirta 7,4 mln. Lt. S. Plauška: "Jau dabar aišku, kad visų valstybės skirtų pinigų neįgaliųjų įmonės šiais metais nepajėgs įsisavinti. Štai čia atsiranda keli pavojai: pirmasis - valstybė, remdamasi šių metų rezultatais, gali sumažinti socialinėms įmonėms skiriamas lėšas; antrasis pavojus - socialinių įmonių, nors lėtai, bet pamažu daugėja, tad lėšos joms išlaikyti kasmet irgi turi didėti. Ar taip bus, kol kas nežinome."

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]