VIRŠELIS

D. BEKDURDIJEVAS. DVI KARTOS. GINČAS.

Šiuolaikinis uzbekų dailininkas D. Bekdurdijevas (gimė 1941 m.) vieną iš savo darbų paskyrė neregiams. Jau pavadinimas nusako siužetą. Vešlaus pietų klevo pavėsyje ant kelių klūpo rytietišką rožančių rankoje laikantis senolis. Greta ant margo kilimo įsitaisęs, ant vieno kelio priklaupęs jaunuolis, tikriausiai senolio anūkas, dešine ranka rodo į šalia gulinčią atverstą knygą. Aišku, kad ginčas apie religiją. Suprantamas baltu ilgu chalatu pasipuošusio, su šviesiu tiurbanu ant galvos, su balta barzda ir ūsais tauraus veido senolio susirūpinimas. Be abejonės, senoliui apmaudu. Galimas dalykas, jis - šventikas, nes antrame paveikslo plane matoma šventykla, šalia kurios ramiai žingsniuoja kitas su ilgu chalatu ir su tiurbanu ant galvos senolis.

Katalikų ir budistų religijoje aklumas buvo traktuojamas kaip bausmė už nuodėmes, musulmonų religija aklumą aiškino kaip pozityvią dievo žymę, o neregius - kaip dievo pažymėtus. Visais laikais musulmonų šalyse akli dervišai dažniausiai mintinai mokėjo koraną, jį suprato ir galėjo jį suprantamai paaiškinti paprastiems žmonėms. Teigiamą musulmonų požiūrį į akluosius patvirtina daug faktų. Pavyzdžiui, Egipte mūsų eros pradžioje buvo šventikų parengta pagalbos teikimo neregiams programa, kuria remiantis buvo įvesta prievolė aukoti akliesiems. 970 mūsų eros metais Egipte, Al-Ataro universitete, buvo parengta speciali aklųjų mokymo programa su nustatytu dvylikos metų mokymosi kursu, kur visą mokomąją medžiagą neregiai mokėsi mintinai. Tikriausiai visa tai žino senas neregys, ir jam nelengva išklausyti jaunojo ateisto postringavimų.

D. Bekdurdijevo nedidelio formato (100 x 80 cm) aliejumi 1972 m. tapyta drobė saugoma Valstybiniame Rytų tautų muziejuje Maskvoje.

Vytautas GUDONIS

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]