NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

KIEK KAINUOJA NEREGIO PARAŠAS?


(tęsinys)

Teismų karuselė sukasi

Priminsime, kad istoriją apie neregės Janinos O. testamentą baigėme tuo, jog 2002 m. birželio mėn. Aukščiausiasis Teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir pripažino tuo metu jau mirusios Janinos O. testamentą negaliojančiu. Nijolė S., kurią Janina O. paskyrė savo turto paveldėtoja, neteko tetos jai palikto buto, nemažos sumos pinigų, kuriuos išleido perimdama palikimą ir butą remontuodama bei mokėdama mokesčius.

Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė ir neskundžiama. Taigi atrodytų, kad taškas, kai kam tegu ir labai skaudus, šioje istorijoje pagaliau padėtas. Deja, šitaip manydami labai klystume. Teismų karuselė, nors praradusi buvusį pagreitį, vis dar tebesisuka. Aukščiausiojo Teismo nutartyje skelbiama, kad notarė Tatjana N., tvirtindama testamentą, neteisingai pritaikė vieną iš tuo metu galiojusio civilinio kodekso straipsnių. Dėl šios priežasties atsakovė Nijolė S. patyrusi didelę materialią žalą: netekusi tetos jai palikto buto, dalies savo lėšų, naudotų butui tvarkyti bei išlaikyti.

Ir visa tai - dėl notarės kaltės? Nijolė S. nedelsdama kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą prašydama, kad minėtai notarei dėl patirtos žalos būtų iškelta baudžiamoji byla: mat pati notarė žalos atlyginti nenori, o draudimo kompanija "Baltic polis", kuri yra ją apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu, be teismo sprendimo šito daryti negali. Nijolės S. pareiškimą prokuratūra persiuntė Vilniaus miesto 4-ajam policijos komisariatui, o šis ją ištirti pavedė jaunesniajam inspektoriui V. Puzonui. V. Puzonas, atlikęs tyrimą, 2002 m. rugpjūčio 23 d. raštiškai konstatavo, kad notarė, tvirtindama testamentą, nors ir pažeidė notarinių veiksmų atlikimo instrukciją, tačiau pagrindo iškelti baudžiamąją bylą nėra. Iš V. Puzono rašto: "Kad savo pareigą tvirtinant testamentą notarė atliko nerūpestingai, tyrimo metu nenustatyta".

2002 m. lapkričio mėn. Vilniaus miesto apylinkės vyr. prokuroras Gediminas Bernatavičius, gindamas Nijolės S. interesus, Vilniaus apygardos teismui padavė ieškininį pareiškimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovais patraukti prokuroras prašo 19-ojo notarų biuro notarę Tatjaną N. ir draudimo kompaniją UAB "Baltic polis".

Dabar paklauskime, ką apie visą šią istoriją mano pati notarė Tatjana N.? Ji iki šiol yra šventai įsitikinusi, kad jokių įstatymų ir jokių notarinių veiksmų atlikimo instrukcijų, tvirtindama Janinos O. testamentą, nepažeidė. Kad elgėsi labai žmogiškai: pirmiausia pasiūliusi testatorei vykti namo, pailsėti ir testamentą sudaryti kitą dieną, o šiai nesutikus ir kategoriškai pareikalavus - pasinaudojusi įstatymo suteikta galimybe sudaryti testamentą dalyvaujant liudininkams. Taigi negali būti ir kalbos apie kokį nors žalos atlyginimą. Greitai po prokuroro G. Bernatavičiaus 2-ajam Vilniaus apylinkės teismui savo ieškininį pareiškimą įteikė ir pati notarė Tatjana N. Čia - teneįsižeidžia teisininkų luomo atstovai - jau prasideda tam tikra juridinė kazuistika su "aukštojo pilotažo" elementais. Kaip jau sakėme, Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, tačiau išimtiniais, ypač retais, įstatyme numatytais atvejais bylą galima atnaujinti. Tai padaryti galima tada, kai esama aplinkybių, kurios bylos nagrinėjimo metu egzistavo, tačiau jos buvo nei ginčo šalims, nei teisėjui nežinomos, o vėliau, po teismo sprendimo, išaiškėjo.

Šį kelią notarė ir renkasi. Ji prašo atnaujinti procesą dėl paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Tatjana N. taip pat prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį dalyje "Dėl naujo sprendimo priėmimo" panaikinti, o Larisos O. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Norėdamas išsklaidyti bet kokias abejones, galėjo Janina O. pasirašyti testamentą ar negalėjo, teismas užsakė dvi ekspertizes: 1) psichiatrinę, psichologinę bei narkologinę; 2) teismo medicininę ekspertizę. Aišku, ekspertizės buvo jau pomirtinės. Savo nuomonę turėjo pareikšti ir Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija (MSEK). Abiejų ekspertizių išvados išsiskyrė. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinis skyrius savo išvadose rašė: "Asmuo, turintis rašto įgūdžių, ir nesant sąmonės, motorikos sutrikimų, rašyti ir pasirašyti nurodytoje vietoje gali net ir nematydamas. Todėl manome, kad testatorė turėjo pasirašyti testamentą pati".

Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos konstatavo: "Įvertinti testatorės psichikos būklę bei jos gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu nėra jokių galimybių dėl pateiktoje bylos medžiagoje ir medicininėje dokumentacijoje objektyvių duomenų trūkumo".

Ekspertai, dalyvaujant ir MSEK atstovams, turėjo surašyti vieną bendrą aktą. Savo išvadas jie surašė atskirai, o MSEK atstovai ekspertizių veikloje apskritai nedalyvavo. Tad ir išvadų jokių nepateikė.

Notarės advokatas tokias ekspertizės ar, veikiau, ekspertizių išvadas užprotestavo. 2004 m. birželio mėn. buvo užsakyta nauja - kompleksinė pomirtinė teismo ekspertizė.

Daugiau nei po pusmečio, 2005 m. pradžioje, gautos jos išvados: "Janina O. testamento sudarymo metu, t. y. 1999.12.06, pagal tuometinę fizinę savo sveikatos būklę buvo pajėgi pasirašyti, atlikti rašymo judesius".

2005 m. gegužės 18 d., po daugiau nei dvejus metus trukusios nežinios ir laukimo, 2-ajame Vilniaus apylinkės teisme byla pagaliau buvo išnagrinėta. Kaip ir galima buvo numatyti, po tokių ekspertų išvadų notarei Tatjanai N. teismo nutartis buvo nepalanki. Iš nutarties: "Teismas, išklausęs šalių, trečiojo asmens ir jo atstovų paaiškinimus, ištyręs byloje esančią rašytinę medžiagą ir išklausęs eksperto išvadas, kad testatorė N. O. galėjo pasirašyti testamentą (...) nutaria: 3-ojo asmens Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notarės Tatjanos N. prašymą "Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002.06.20 nutarties panaikinimo dalyje "Dėl naujo sprendimo priėmimo" atmesti."

Taigi atrodo, kaip ir po Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos prieš trejus metus, byla baigta, - toliau jau nėra kur eiti.

Tiesa, notarė jos netenkinančią 2-ojo apylinkės teismo nutartį galėjo apskųsti aukštesniam apygardos teismui - šito ji nepadarė: matyt, pavargo bylinėtis ir ieškoti teisybės. Tačiau čia visiškai netikėtai estafetę perima pati Nijolė S.: anot jos pačios, po notarei nepalankaus teismo sprendimo, ji turėtų gauti žalos atlyginimą, bet šis tikrai būsiąs mažesnis negu testamentu jai paliktas tetos butas. Tai galima pasiekti tik vienu būdu - teismui pripažinus, kad testamentas buvo sudarytas teisingai, kad jį tvirtindama notarė nepažeidė įstatymo.

2-ojo apylinkės teismo sprendimą Nijolė S. apskundė Vilniaus apygardos teismui. Rugpjūčio mėn. teismas skundą atmetė. Nepaisydama to, Nijolė S. nelinkusi susitaikyti su mintimi, kad teismai bylą išsprendė jos nenaudai. Kaip pati sakė, yra pasiryžusi eiti iki galo - iki Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo. Bet prieš tai byla dar turi būti išnagrinėta Aukščiausiajame Teisme Lietuvoje. Reikia parašyti kasacinį skundą: jeigu teismo sprendimas bus nepalankus - parengti medžiagą Strasbūrui. Advokatui samdyti pinigų moteris neturinti, socialiai remtiniems asmenims nemokamą teisinę pagalbą teikia valstybė - tik kiek iš jos realios naudos?..

* * *

Nijolė S. iki šiol yra įsitikinusi, kad teismai jos atžvilgiu priėmė ir tebepriiminėja neteisingus sprendimus. Nijolė S. ir šiandien klausia: "Kaip turi pasirašyti aklieji?" ir tuo pat metu neigia, kad aklieji turėtų pasirašinėti patys. "Tada juos gali lengvai apgauti!" - sako Nijolė. Žinoma, gali, bet nematantį žmogų gali apgauti ir tas, kuris už jį pasirašo! Ar taip žiūrėsi, ar kitaip, o apgauti žmogų, kuris nemato, visada lengviau negu tą, kuris mato. Tad ką turime daryti: atsisakyti galimybės disponuoti savo pačių turtu ir bet kokių su juo susijusių santykių? Grįžti į laikus, kada už akluosius viską sprendė kiti, o jie patys buvo tik išlaikytiniai? Nereikia didelio proto, kad suprastum, jog daugelio neregių (net tada, jeigu jiems gresia būti kieno nors apgautiems) tokia padėtis visiškai netenkintų. Šiek tiek nutolkime nuo temos ir pafilosofuokime: neregio gyvenimas daugeliu atvejų yra sudėtingesnis, keblesnis, net pavojingesnis negu reginčio žmogaus: jį, einantį per gatvę, ir automobilis gali lengviau "nutrėkšti" nei regintįjį, ir visokių kitokių nelaimių gali atsitikti. Bet mes, nepaisydami visų galimų nelaimių, ir einame, ir kai kada rizikuojame, ir automobiliai, gal pasirodys keista, akluosius ne dažniau partrenkia negu reginčiuosius. Išvada peršasi viena: kažkas panašaus turėtų būti ir su mūsų teise disponuoti savo pačių turtu. Dar vienas pastebėjimas ir iš savo paties praktikos, ir iš daugelio pokalbių (taupydami vietą jų čia neatpasakosime) su kitais nematančiais žmonėmis: kada žmogus, atėjęs į notarų biurą pats, tegu ir netaisyklingai, pasirašo arba parašo savo vardą ir pavardę, iškyla arba gali iškilti mažiau problemų, negu tada, kai jis pasisako, kad šito padaryti negali. Taisyklingai išmokti pasirašyti vardą, pavardę nematantys vaikai galėtų būti mokomi jau mokykloje, suaugusieji - organizavus kokius nors neilgus kursus ar individualiai. Žinoma, tai tik diletantiški pamąstymai, bet tema, sutikime, aktuali. Gyvename ir gyvensime visuomenėje, kurioje turtiniams ir piniginiams santykiams tenka vienas iš svarbiausių vaidmenų, todėl neabejodami galime teigti, kad ateityje tai bus dar aktualiau.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]