GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

DAR KARTĄ APIE NAUJĄJĮ ĮSTATYMĄ

Nuo šių metų liepos 1 dienos pradėjo veikti naujasis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. "Mūsų žodžio" skaitytojai tikriausiai prisimena, kad apie šį įstatymą (jo ypatumus, veikimo mechanizmus) esame rašę ne kartą. Vis dėlto, kaip aiškėja, reikalą turime ne su vienu, tegu ir labai svarbiu įstatymu, bet su pačios neįgalumo sampratos reforma, todėl prie šios temos, matyt, teks nuolat sugrįžti. Rugsėjo 20 dieną vyko LASS centro tarybos socialinių ir kultūros reikalų komisijos posėdis. Komisijos nariai norėjo išsamiau susipažinti, kaip, pradėjus veikti naujajam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, bus nustatomas žmogaus darbingumo lygis, specialieji poreikiai, kaip veiks tai nustatančios tarnybos? Posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) neįgaliųjų socialinės integracijos skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė bei šio skyriaus vyresnioji specialistė Rita Zilnienė, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie SADM vadovas Zdislavas Skvarcenis. Tad dar kartą drauge su šiais žmonėmis į visiems mums svarbų įstatymą pažvelkime "pro didinamąjį stiklą", ilgėliau stabtelkime prie svarbesnių jo nuostatų.

E. Čaplikienė apžvelgdama prasidėjusią invalidumo reformą sakė: "Vien mūsų ministerija sukūrė kelias naujas tarnybas - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, Ginčų sprendimo komisiją. Į invalidumo reformą įtraukėme darbo biržą, ji nebuvo labai patenkinta, kad, be kitų rūpesčių, dar turi užsiimti ir neįgaliųjų reikalais. Savivaldybės nustato specialiuosius poreikius. Pasikeitimų daug, reforma tik prasideda, todėl visiškai suprantama, kad dalis žmonių jaučia nerimą."

Z. Skvarcenis komisijos nariams pristatė savo vadovaujamą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT). Ši tarnyba pakeitė daugeliui mūsų gerai pažįstamą MSEK. Klausimas, ar pavyks naujajai tarnybai nusikratyti MSEK blogos reputacijos šleifo, kol kas tik retorinis - pagyvensime, pamatysime. Žmogui, norinčiam, kad būtų nustatytas jo darbingumo lygis, nukreipimą į NDNT ir reikalingus dokumentus turi parengti šeimos gydytojas ir gydytojų konsultacinė komisija (GKK). Šią procedūrą turės pereiti ir tie, kam darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą, ir tie, kurie invalidumo grupes terminuotam laikotarpiui buvo gavę anksčiau.

Naujosios tarnybos ypatumas: darbingumo lygį galima nustatyti ir pacientui nedalyvaujant, tik iš turimų dokumentų. Galima, jeigu žmogus sutinka. Jeigu nesutinka, NDNT privalo su žmogumi bendrauti ir jį išklausyti. Nuo liepos 1 d. įkurta nauja tarnyba - Ginčų sprendimo komisija. Nors abi tarnybas įkūrė ta pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, jos viena kitai nepavaldžios, todėl, iškilus ginčytinoms situacijoms, galima tikėtis didesnio objektyvumo ir daugiau teisybės. Kokių darbingumo lygiui nustatyti reikia dokumentų? Pirmiausia visų, susijusių su liga ar negalia: išrašo iš ligos istorijos, tyrimų rezultatų, kardiogramos. Kadangi darbingumo lygiui nuo šiol turės reikšmės ne tik medicininiai, bet ir socialiniai veiksniai, todėl reikia pridėti ir dokumentus, patvirtinančius išsilavinimą, turimą kvalifikaciją ir pan. Kiek laiko užtrunka darbingumo lygio nustatymas? "Jeigu viskas aišku, - sakė Z. Skvarcenis, - gali užtekti ir pusvalandžio. Įstatymas įpareigoja sprendimą priimti per 15 dienų."

Naujoji tarnyba įsikūrusi Vilniuje, buvusioje MSEK vietoje, Švitrigailos g.10. Daugelis vilniečių buvo nemaloniai nustebinti sužinoję, kad specializuotas NDNT skyrius, į kurį turi kreiptis regėjimo negalią turintys žmonės, yra tik Kaune. Z. Skvarcenis: "Vilniečiai gal ir jaučiasi šiek tiek nuskriausti. Tačiau daugelio kitų miestų gyventojams didelio skirtumo, kur vykti, į Kauną ar Vilnių, nėra. Juo labiau, kad dokumentus galima atsiųsti ir paštu." Nepatenkintus vilniečius galime nuraminti: su naujosios tarnybos vadovais jau sutarta, kad kartą per mėnesį NDNT specialistai patys atvyks į Vilnių ir darbingumo lygį nustatys akliesiems patogioje vietoje. Smulkesnę informaciją, kada ir kur Vilniuje dirbs NDNT žmonės, galima gauti LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių taryboje arba minėtų apskričių LASS rajonų organizacijose.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme atsiranda specialiųjų poreikių sąvoka.

Specialieji poreikiai skirstomi į tris lygius: didelių poreikių lygis atitinka I invalidumo grupę, vidutinių - II, nedidelių - III.

Priminsime, kad žmonėms, sulaukusiems pensinio amžiaus, bus nustatomi tik specialieji poreikiai. Nustačius specialiųjų poreikių lygį, žmogui bus išduodamas neįgaliojo pažymėjimas. Darbingo amžiaus žmonėms nustatomi ir specialieji poreikiai, ir darbingumo lygis. Specialiuosius poreikius nustatys savivaldybės, tiksliau, savivaldybių socialinės paramos skyriai. Yra keletas poreikių, kuriuos nustatys NDNT: kompensacija specialiam automobiliui gauti, transporto išlaidų kompensacija, kompensacija slaugai, kompensacija nuolatinei pagalbai ir priežiūrai.

Įstatymo rengėjai primena: jeigu žmogus turi neterminuotą invalidumo grupę, nesvarbu, pensinio ar darbingo amžiaus, nei darbingumo lygio, nei specialiųjų poreikių iš naujo niekas nenustatinės. Žmogus automatiškai gaus neįgaliojo pažymėjimą ir bus prilygintas vienam iš trijų specialiųjų poreikių lygių. Dvejus metus tęsis pereinamasis laikotarpis, kada galios ir invalidumo grupės, ir naujos žmogaus neįgalumą apibūdinančios sąvokos.

DARBINGAS NEDARBINGAS DARBINGAS

Nežinia, ar taip buvo iš tikrųjų, o gal tik koks šmaikštus kalbininkas, norėdamas pailiustruoti skyrybos ženklų svarbą mūsų mintims ir net mūsų sprendimams, paleido garsųjį kalambūrą "sušaudyti negalima paleisti". Sakydami, kad naujajame Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme panašių kalambūrų gausu, gerokai persūdytume, tačiau kad dviprasmių situacijų esama, įsitikinti nesunku. Minėtame socialinių ir kultūros reikalų komisijos posėdyje buvo pateiktas toks pavyzdys: Klaipėdoje nematantį ir besimokantį jaunuolį naujoji neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pripažino nedarbingu (darbingumo lygis nuo 0 iki 25 proc.). Žmogaus, turinčio įrašą "nedarbingas", negali priimti į darbą joks darbdavys, jo darbo vietai subsidijuoti neskiria lėšų darbo birža. "Žmogus mokosi, įsigis specialybę ir bus nedarbingas? - klausė LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos pirmininkė Nijolė Klepikienė. - Kam tada iš viso reikia mokytis?"

Neįgaliųjų socialinės integracijos skyriaus vedėja E. Čaplikienė priminė, kad žmogaus darbingumą dabar lemia ne tik medicininiai, bet ir socialiniai faktoriai. Kol mokosi, neįgalus žmogus gali būti pripažintas nedarbingu, kai įsigis specialybę - iš dalies darbingu.

Nedarbingas žmogus gaus didesnę darbingumo netekimo pensiją. Jeigu žmogui bus pripažintas 30 proc. darbingumas, jis gaus šiek tiek mažesnę, jeigu 50 proc. - dar mažesnę pensiją. Be abejonės, visada atsiras žmonių "ties riba": truputį "pasistengę" jie galės tapti nedarbingi arba iš dalies darbingi. Kaip elgtis jiems? Deja, niekas už patį žmogų, kaip ir skaitant garsųjį "sušaudyti negalima paleisti", kablelio ar taško reikalingoje vietoje nepadės. Žmogus turės pats sau atsakyti į klausimą, kas jam naudingiau: būti nedarbingam, gauti didesnę pensiją, bet negalėti niekur įsidarbinti, ar būti iš dalies darbingam. Įstatymo rengėjai deklaruoja, kad būti darbingam ekonomiškai labiau apsimokės negu būti nedarbingam. Mat darbingo žmogaus specialieji poreikiai bus didesni nei to, kuris sėdi namuose, taigi jiems tenkinti bus skiriama daugiau lėšų ar kompensacinės technikos priemonių. Neslepiama: žmogus negali būti tuo pačiu metu ir darbingas, ir gauti pensiją kaip visiškai nedarbingas.

Keletas žodžių apie specialiuosius poreikius. Kaip teigia įstatymo rengėjai, tai nauja sąvoka, tačiau iš esmės nieko nauja - specialiuosius poreikius neįgalieji turėjo ir seniau, ir šie jų poreikiai buvo tenkinami. Skirtumas tik toks, kad dabar jie išskirti iš bendro poreikių srauto ir susisteminti. Specialiuosius poreikius sudaro: techninės pagalbos priemonės, finansinės pagalbos priemonės ir paslaugos. Specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką leidžiama nustatyti savivaldybėms, todėl atskiruose miestuose ar rajonuose ji gali šiek tiek skirtis. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje šiuos poreikius tenkinti pavesta savivaldybės socialinės paramos skyriui, tačiau žmonėms, turintiems tokių poreikių, reikia kreiptis į kitą labai panašiai besivadinančią tarnybą - Vilniaus miesto socialinės paramos centrą Kauno g.3. Čia bus išsiaiškinti besikreipiančiojo specialieji poreikiai, nuspręsta, kaip galima juos patenkinti. Įstatyme rašoma, kad specialieji poreikiai tenkinami buityje, visuomeniniame gyvenime, darbe ir pan. Valdininkai, atsakingi už įstatymo vykdymą, primena: "Tenkinami pagal finansines ir kitokias valstybės galimybes..." Štai kad ir kompiuteriai, ir specialioji kompiuterinė technika. Pripažįstama, kad aklieji gali turėti specialųjį poreikį kompiuteriui, tačiau valstybė bent kol kas šio poreikio patenkinti negali. Tada gal gali patenkinti aklojo poreikį įsigyti skenerį - tai pigiau negu kompiuteris ir kai kada atstoja akis. Kol kas, atrodo, negali patenkinti ir šito poreikio. Kokius poreikius valstybė gali patenkinti, ko aš, kaip neįgalus žmogus, apskritai galiu tikėtis? Vilniaus miesto savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Laiconienė šį klausimą aiškina taip: "Nėra kokio nors specialaus katalogo, kuriame būtų suregistruoti specialieji neįgalių žmonių poreikiai. Žmogus turi poreikį ar problemą, ateina į socialinės paramos skyrių, ten sprendžiama, galima jam padėti ar ne? Jeigu galima, tai kaip?"

Naujasis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas dar tik pradeda veikti: galime neabejoti, bus (nors visiems geriau, kad nebūtų) ir nesklandumų, ir nesusikalbėjimo, ir nesusipratimų. Kad nesusipratimų ir ginčytinų situacijų būtų mažiau, užuot tyliai keiksnoję už įstatymo vykdymą atsakingus mums nepatikusius gydytojus ar valdininkus, papasakokite apie tai visiems. Konfliktines ar ginčytinas situacijas bandysime analizuoti, ieškoti išeičių. Priešingu atveju visi pradėsime manyti, kad įstatymas tikrai veikia be priekaištų.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]