SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Antanas MONKEVIČIUS

KONFERENCIJA "NEĮGALIŲJŲ VERSLAS"

2005 m. liepos 13-14 dienomis Vilniuje, "Centrum" viešbutyje, įvyko konferencija "Neįgaliųjų verslas: ekonominiai ir socialiniai aspektai". Renginį organizavo Neįgaliųjų verslo informacijos centras. Konferencija finansuota PHARE ESS 2002 m. programos projekto "Paslaugų neįgaliųjų verslui gerinimas" lėšomis.

Finansinės, teisinės, socialinės verslo vadybos problemos, su kuriomis susiduria bemaž kiekvienas, savarankišką veiklą pradėjęs neįgalusis paskatino Neįgaliųjų verslo informacijos centro darbuotojus suorganizuoti renginį, skirtą šioms problemoms analizuoti. Neįgaliųjų verslo informacijos centro vadovas Antanas Ruginis, pradėdamas konferenciją, džiaugėsi, jog neįgalūs žmonės vis drąsiau imasi savarankiško verslo. Ši konferencija - tai dar vienas žingsnis siekiant padėti neįgaliesiems, norintiems pradėti verslą, supažindinti juos su neįgaliųjų verslo sąlygomis Lietuvoje bei žmonių su negalia įsitvirtinimo darbo rinkoje galimybėmis.

Konferencijos darbe aktyviai dalyvavęs Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas supažindino susirinkusiuosius su šio komiteto veikla bei uždaviniais. A. Sysas pabrėžė, kad komitetas ypatingą dėmesį skiria darbuotojų darbo bei socialinėms sąlygoms užtikrinti ir siekia, kad verslas Lietuvoje netaptų darbuotojų išnaudojimu. Aptardamas Lietuvos neįgaliųjų, kurie sudaro daugiau nei 7 proc. gyventojų, situaciją darbo rinkoje, A. Sysas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje dirba tik kas dešimtas žmogus su negalia. 75 proc. neįgaliųjų dirba mieste, 25 procentai - kaime. Tik 0,4 proc. neįgaliųjų turi savo verslą. Pasak Seimo nario, valdžios institucijų pareiga - sudaryti teisines sąlygas neįgaliems žmonėms užsidirbti. Siekiant šio tikslo ir buvo priimta keletas svarbių įstatymų, iš kurių paminėtini Neįgaliųjų socialinės integracijos, Bedarbių rėmimo bei Socialinių įmonių įstatymai. A. Sysas pabrėžė, jog Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas siekia ne naujus įstatymus priimti, bet kontroliuoti ir taisyti esamus. Nuo aktyvaus pilietinio požiūrio priklauso įstatymo kokybė. "Neįgaliesiems reiktų aktyviau dalyvauti, pateikti savo pasiūlymų, į kuriuos komitetas atsižvelgtų," - pažymėjo A. Sysas.

Aptardamas verslo situaciją Lietuvoje Ūkio ministerijos atstovas Juozas Martinonis pabrėžė, jog pagrindinė šiuo metu problema - labai menkas produktyvumas. Produktyvumas Lietuvoje nuo 3 iki 10 kartų atsilieka nuo Europos vidurkio. Pagal verslumą, t.y. tūkstančiui gyventojų tenkantį įmonių skaičių, Lietuva nuo kitų Europos šalių atsilieka 3 kartus. Pasak J. Martinonio, Ūkio ministerija, ieškodama išeities iš šios situacijos, yra parengusi programas, pagal kurias įmonės gali gauti tam tikrą paramą. Paramos galima tikėtis ir iš Europos Sąjungos, tačiau nedidelėms įmonėms tokią paramą gauti labai sudėtinga - reikia itin kruopščiai parengti dokumentus. J. Martinonio teigimu, iš valstybės biudžeto yra skiriama lėšų keletui programų, kuriomis gali pasinaudoti ir neįgalieji verslininkai. Mažoms įmonėms paranki yra Verslo informacinių tinklų teikiama parama. Jų tikslas - padėti norinčiam vystyti verslą, konsultuoti, rengti mokymus, - žodžiu, išmokyti, kaip organizuoti verslą. Valstybė taip pat sudaro sąlygas gauti finansinę paramą pradedant savo verslą. Yra galimybė kompensuoti dalį palūkanų, o be to, gauti 80 proc. rizikos garantiją kuriant savo verslą ir taip užsitikrinti finansavimą iš bankų. "Neįgaliųjų organizacijos galėtų aktyviau kreiptis ir prašyti paramos verslui, mokymams. Reiktų galvoti apie kitų metų veiklą ir jau dabar kreiptis su paraiškomis. Asocijuotoms organizacijoms gauti paramą daug daugiau galimybių nei vienam individui," - teigė J. Martinonis.

Viešosios įstaigos "Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra" veiklą konferencijos dalyviams pristatė Izolda Kliukienė. Ši sėkmingai dirbanti įstaiga, jos vadovės teigimu, ne tik koordinuoja verslo informacinių centrų ir verslo inkubatorių veiklą, bet ir teikia informaciją bei padeda organizuoti verslą pradedantiems verslininkams, rengia įvairius mokymus. "Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra" yra pasirengusi ištiesti pagalbos ranką savarankišką verslą planuojantiems pradėti neįgaliesiems.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovas Stanislovas Plauška atkreipė dėmesį į didesnį neįgaliųjų išsilavinimo poreikį. Pasak pranešėjo, pastaruoju metu neįgalieji įgyja ne tik aukštesnįjį, bet ir aukštąjį išsilavinimą ir tuo įrodo, jog negalia - ne kliūtis siekti tikslo. S. Plauška pažymėjo, kad neįgaliųjų sąjungų tikslas - rūpintis, kad neįgaliųjų teisės būtų užtikrintos teisės aktuose.

Lietuvos invalidų draugijos teisininkė Vilma Kazlauskaitė, apžvelgusi neįgaliųjų verslo teisinius aspektus, priėjo prie išvados, jog Lietuvos įstatymai neįgaliųjų verslui gana palankūs. "Šioje srityje nieko nereikia keisti, o tik tobulinti," - teigė teisininkė.

Laisvos rinkos instituto viceprezidentas dr. Remigijus Šimašius perskaitė audringą diskusiją sukėlusį pranešimą "Neįgaliųjų verslas laisvos rinkos sąlygomis". Analizuodamas neįgaliųjų verslą R. Šimašius pabrėžė, kad bet kokia intervencija į verslą dažniausiai atsisuka prieš tuos, į kuriuos ji yra orientuota, todėl kėlė klausimą, ar teisinga sistema, kurioje žmogus su negalia, pasinaudodamas jam teikiamomis kompensacijomis, turi darbą, o sveikas visuomenės narys lieka be darbo?

Laisvos rinkos idėjų šalininkų mintis paneigė teisininkas Giedrius Stoškus pranešime "Neįgaliųjų verslo teisinis reguliavimas" aptaręs socialinio teisingumo politikai vykdyti reikalingas sąlygas ir šios politikos įgyvendinimą Lietuvos įstatymuose. "Visuomenės stabilumas, humaniškumas, visuomenės santarvė verčia vykdyti socialinio teisingumo politiką," - teigė G. Stoškus. Teisininkas atkreipė dėmesį į kai kuriuos paradoksus, slypinčius neįgaliųjų verslą reguliuojančiuose įstatymuose. "Pavyzdžiui, Bedarbių rėmimo įstatymo 7-8 straipsniuose numatoma parama įdarbinant neįgaliuosius sukelia paradoksalią situaciją, nes subsidijos suteikiamos tik samdomam neįgaliajam. Jei įmonininkas neįgalus ir pats dirba - jokių kompensacijų jis negali gauti," - egzistuojančią problemą susirinkusiesiems detalizavo teisininkas G. Stoškus.

Neįgaliųjų amatų istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų apžvelgė Henrikas Stukas. Pranešime "Nuo elgetos lazdos iki savarankiško amato" buvo analizuojami žmonių su negalia pragyvenimo šaltiniai ikimoderniojoje visuomenėje, atskleistas visuomenės požiūris į elgetavimą ir elgetas bei šio požiūrio kaita, ypatingą dėmesį telkiant XVIII amžiaus antroje pusėje Lenkijos-Lietuvos valstybėje vykdytos socialinės apsaugos reformos rezultatams - 1775 m. įsteigtos Špitolių (Prieglaudų) komisijos veiklai aptarti. H. Stukas akcentavo teigiamą Katalikų Bažnyčios vyskupų įtaką sprendžiant socialinės globos problemas XIX amžiaus Lietuvoje. "Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius vienas pirmųjų Lietuvoje rūpinosi invalidų įdarbinimu. Negalią turintiems žmonėms vyskupas rekomendavo užsiimti amatais. Tačiau rimtai spręsti neįgaliųjų amatų mokymo problemas imtasi tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Ryškiausias šios problemos sprendimo pavyzdys - Kauno aklųjų instituto įsteigimas 1928 metais," - pabrėžė H. Stukas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo rinkos ir lygių galimybių skyriaus vyresnioji specialistė Jolanta Šliužienė supažindino konferencijos dalyvius su Socialinių įmonių įstatymu, tapusiu alternatyva neįgaliųjų įmonėms. Pagrindinėmis priežastimis, nulėmusiomis Socialinių įmonių įstatymo priėmimą, J. Šliužienė nurodė sunkią neįgaliųjų organizacijų įmonių finansinę padėtį, neaiškų įmonių statusą, valstybės paramos fragmentiškumą bei PVM lengvatos panaikinimą. 2004 m. birželio 1 d. priimto Socialinių įmonių įstatymo tikslas - valstybės pagalbos priemonėmis remti negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje asmenų įdarbinimą. Socialinės įmonės statusą gali įgyti savarankiška smulki ar vidutinė įmonė (iki 250 darbuotojų ir kurios metų pajamos neviršija 138 milijonų litų), o tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalis sudaro ne mažiau kaip 40 proc. ir šių darbuotojų įmonėje yra ne mažiau kaip keturi. Socialinė įmonė užsiima darbuotojų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu bei socialine integracija. Neįgaliųjų socialinė įmonė, pasak J. Šliužienės, registruojama tuo atveju, jei ji turi socialinės įmonės požymius, o neįgalieji, turintys I ar II invalidumo grupę arba vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgalieji, kuriems nustatytas 30-55 proc. darbingumo lygis, sudaro ne mažiau kaip 40 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, kiti neįgalieji įmonėje sudaro ne mažiau kaip 10 proc. "Tokioms įmonėms yra lengviau gauti didesnę valstybės pagalbą," - akcentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė J. Šliužienė.

2005 m. birželio 1 d. Lietuvoje buvo 25 socialinės įmonės, iš jų 8 - neįgaliųjų socialinės įmonės. Dirbančių šiose įmonėse - 1410, iš jų neįgaliųjų - 780. Lyginant su 2004 m. neįgalių darbuotojų skaičius išaugo 115 (2004 m. birželio 1 d. 26 neįgaliųjų socialinėse įmonėse dirbo 665 neįgalieji, t.y. daugiau negu 44 proc. visų darbuotojų). Socialinėms įmonėms remti 2005 m. valstybės biudžete numatyta 7,4 milijonai litų.

Lietuvos darbo biržos darbo rinkos politikos realizavimo skyriaus vedėjas Algirdas Maminskas analizavo neįgalių asmenų integracijos į darbo rinką poslinkius bei problemas. A. Maminskas pažymėjo, kad darbo birža teikia paramą verslui keliomis kryptimis: organizuoja dviejų savaičių trukmės nemokamus verslo pagrindų kursus, teikia finansinę pagalbą (beprocentinę paskolą, teikiamą 3 metams) pradedantiems savo verslą, garantuoja dalies verslo išlaidų padengimą dalyvaujant verslo inkubatoriuje, organizuoja darbo klubų veiklą. Į klausimą, ar bus pakeista šiuo metu galiojanti tvarka, kai neįgalieji negali gauti paskolos, nes gauna pensijas, A. Maminskas atsakė, kad ši tvarka keičiama. Ateityje paskolos galės tikėtis ir bedarbiai neįgalieji.

Neįgaliųjų verslo situaciją Latvijoje išsamiame pranešime aptarė Latvijos žmonių su negalia ir jų rėmėjų organizacijos "Apeirons" projektų vadovas Normunds Pilips. Įdarbinant neįgalius žmones, kurių Latvijoje yra 119 372 , t.y. apie 5 proc. visų gyventojų, susiduriama su panašiomis problemomis kaip ir kitose šalyse. Pagrindinėmis neįgaliųjų verslo kliūtimis Latvijoje N. Pilips laiko nepritaikytą darbo vietą, neigiamą visuomenės požiūrį, nepakankamą pačių darbuotojų motyvaciją, o svarbiausia tai, kad trūksta specialių valstybės ar savivaldybių programų, skirtų neįgaliesiems įdarbinti.

Antrąją konferencijos dieną pagrindinis dėmesys buvo skiriamas neįgaliųjų profesinei reabilitacijai, kaip prielaidai neįgaliųjų verslui plėtoti, aptarimui. Pranešimą šia tema skaitė Vilniaus universiteto socialinio darbo katedros docentė dr. Laimutė Žalimienė.

Verslininkas, populiaraus ir sėkmingai savo veiklą vystančio masažo salono "Matančios rankos" savininkas Karolis Verbliugevičius, remdamasis savo patirtimi, analizavo privatų verslą kaip priemonę neįgaliesiems integruotis į visuomenę.

Vilniaus universiteto socialinio darbo katedros lektorė dr. Violeta Gevorgianienė perskaitė pranešimą tema "Vidiniai ir išoriniai neįgaliųjų socialinės atskirties aspektai". Mintimis apie EQUAL projektą "Neįgaliųjų verslo plėtros bendrija", kaip apie naują galimybę neįgaliųjų verslui plėtoti, su konferencijos dalyviais pasidalijo Lietuvos invalidų draugijos atstovė Jurga Mataitytė.

Konferencija "Neįgaliųjų verslas: ekonominiai ir socialiniai aspektai" darbą baigė priimdama rezoliuciją Seimui ir Vyriausybei.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]