ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

Giedrė REČIŪNIENĖ

MŪSŲ PASAULIS PER POJŪČIUS, EMOCIJAS IR MINTIS

Idėja surengti kūrybinę stovyklą Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centro ugdytiniams kilo tik prasidėjus mokslo metams - rugsėjo pabaigoje. Su dailės mokytoja Skaidre Butnoriute ėmėmės darbo ir netrukus gimė projektas "Ilsėkimės su mūzom". Projekto tikslas - kūrybinė stovykla "Matančios rankos", kur mokiniams su regėjimo negalia būtų sudarytos sąlygos mokytis, kurti, ruoštis savarankiškam gyvenimui. Ypatingas dėmesys skiriamas aklų ir silpnaregių vaikų kūrybiškumui ir meninės raiškos ugdymui, vaiko jutiminės patirties bei vaizdinių suvokimo lavinimui, stengėmės sukurti ir atitinkamą harmoningą aplinką. Siekėme, kad akliesiems ir silpnaregiams darbas ir kūryba teiktų teigiamų emocijų, kompensacinę lavinamąją reikšmę, kuri turi įtakos vaiko fiziniam ir psichiniam vystymuisi. Projekte numatyta veikla prisidėtų prie vaiko dvasinio pasaulio tobulinimo, asmenybės savivertės kėlimo.

Organizuotos stovyklos profilis ne tik kūrybinis-mokomasis, bet ir turintis meno terapijos atspalvį.

Nereginčio žmogaus pasaulis (pojūčių, emocijų, minčių) toks pat spalvingas kaip reginčiojo, tik labiau paslėptas. Neregys atskleisdamas savo pasaulio turtingumą tiems, kurie mato, įgyja daugiau pasitikėjimo savimi ir jį supančia aplinka, rodo, kad ir aklas žmogus - visuomenės visavertė dalis.

Daug durų varstyta, ilgai ir kantriai aiškinta, kodėl reikalinga ši stovykla, nemažai valdiškų namų ir verslininkų aplankyta ir štai šių metų birželio 1 d. 37 Antano Jonyno mokyklos moksleiviai (6-11 kl.) ir pedagogai Linas Balsys, Rita Šidlauskaitė, Skaidrė Butnoriutė ir Giedrė Rečiūnienė išvykome į Šventąją, prie jūros, kur ir buvo numatyta ši stovykla. Mus priėmė, apgyvendino ir maitino sveikatos centras "Energetikas".

Įsikūrę jau pirmąjį vakarą aptarėme kūrybinę idėją - temą "Stichijos", numatėm bendrą darbo viziją: atskiros dienos stichiją, kaip antai "Dienos stichija - vanduo". Pasiūlėm temas - ugnies, žemės, dangaus stichijos ir t.t. Tą patį vakarą visi nuvykom prie vėjuotos jūros, kuri buvo čia pat, vos keli šimtai metrų, perėjom beždžionių tiltu. Tarp mūsų buvo ir tokių, kurie pirmą kartą pamatė jūrą ir saulėlydį, skubėjo įbristi ar paliesti ranka vandenį, pajusti jo vėsą.

Su entuziazmu ėmėme rinkti pakrantėje viską, ko mums reiks kūrybinei veiklai: akmenukus, nugludintus stikliukus, medžio gabalėlius, įvairias jūros į krantą išmestas medžiagas ir t.t. "Gerai, kad yra vėjas, banguojanti jūra gražesnė - Viktorija." Tai mintys iš mokinių dienoraščio.

Kitą rytą, po pusryčių, kupini idėjų ir entuziazmo, kibome į darbą - sukūrėme darbus, kuriuose akivaizdūs pirmieji Šventosios įspūdžiai: "Saulėlydis", "Beždžionių tiltas", "Piratų laivas" - jo istorija pasidomėjo patys mokiniai. Rašėme eilėraščius, laiškus.

Mūsų, projekto autorių, užduotis - teikti metodinę pagalbą ugdomosios - kūrybinės veiklos metu, kaupti ir apibendrinti darbus. Norėjome, kad vaikai būtų kuo savarankiškesni, dirbtų grupėmis ir individualiai, padėtų vienas kitam ne tik darbe ir kūryboje, bet ir kasdieninėje veikloje. Buvo džiugu matyti moksleivius imantis atsakomybės planuojant popietinę veiklą, atsižvelgiant į savo pomėgius, norus. Mano baisiausiam siaubui, buvo nutarta rytais daryti mankštą, kurią pasiūlė ir vedė vienuoliktokai Igoris Trusilevič ir Renaldas Žižys. Patys mokiniai ne tik atidžiai mokė nematančius vaikus pratimų, bet ir prižiūrėjo, kad visi dalyvautų mankštoje. Po vakarienės susirinkę rašydavom dienoraštį, aptardavome praėjusią dieną.

Iš mokinių dienoraščio (2005-06-03):

"Žvejai nesitraukė nuo upelio ir sėkmingai žvejojo - laimikis didelis. Vytautas pasižadėjo iki stovyklos pabaigos sugauti "auksinę žuvelę".

"Laikas bėga greičiau ir stovyklauti darosi vis įdomiau. Esam kūrybingi ir noriai dirbam. Renata K."

"Skundžiamės tik blogu oru ir laukiam karštos saulutės. Agnė N."

"Įspūdingi sapnai, kurių neprisimenu. Viktorija."

O štai kitos dienos įspūdžiai.

"Šiandien rytas prasidėjo mankšta. Ji visiems labai patiko. O ir oras tuo metu buvo pasakiškas. Tik va, kai prasidėjo kūrybinė veikla - o dirbom prie jūros - išdykęs vėjas lyg tyčia nusprendė išmaudyti mus smėlyje ...ir ėmė griauti šedevrus, kuriuos sukūrėme iš smėlio. Viktorija."

"Šiandien nuotaika dar geresnė. Kūrybinius darbus darom greit ...Statydamos pilis, prisiminėme, kokios mažos kažkada buvome. Aušra, Violeta, Renata K., Renata P., Agnė K., Agnė N."

Trečioji diena irgi buvo įspūdinga.

"Labai patiko vakaras prie laužo - su dešrelėmis ir bulvėmis, keptomis ant laužo. Loreta valgė žalią (ne visai iškepusią) bulvę ir jai labai patiko."

"Sulaukėm žurnalistų, paėmė interviu iš mokinių ir pedagogų."

"Sekmadienis, o mums - darbo diena. Pedagogai."

O štai birželio šeštosios įrašai.

"Vytautas pirmą kartą pasirodė mankštoje, o Agnė K. - "nusiplovė". Nepatinka prastas oras. Noriu saulės."

Birželio septintoji. "Šiandien vyko paskaitos, kurias vedė Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos psichologės. Jos vyks ryt ir poryt. Paskaita buvo įdomi. Vienuoliktokai nesitikėjo, kad bus taip įdomu, net "pasišiaušęs" Igoris "išsilygino".

"Šiandien išlindo saulė ir beveik visą dieną praleidom gamtoj."

Aštuntoji diena:" Mes lankėmės pas skulptorius. Sužinojom daug apie akmenis, kaip jie "auga".

"Buvom baseine."

Devintoji: "Ruošėm darbų parodą ir laukėm lankytojų. Rinkom labiausiai patikusius darbus."

"Man čia labai patiko, nors buvo ir barnių, ir šalčio, ir neskanių patiekalų. Žodžiu, buvo ir "faina", ir ne, bet visiems AČIŪ. Renata K."

Vienas iš faktorių, teigiamai veikiantis žmogaus emocijas, yra aplinka, kurioje jis būna, gyvena ir kuria, - šįkart tai buvo pajūris. Skatinant, aptariant, analizuojant kūrybinius rezultatus, galima įrodyti, kad jų darbai, lyginant su sveikų vaikų darbais, yra lygiaverčiai, o meninės idėjos nėra prastesnės nei profesionalių menininkų.

Sukurta per 117 įvairios technikos darbų. Kai kurie mokiniai atsiskleidė - nustebau, pamačiusi, kokie jie "kitokie", negu paprastai būna mokykloje. Anot vienos iš projekto vadovių Skaidrės Butnoriutės, kiekviena nauja aplinka žmogų (vaiką) verčia suklusti, įsiklausyti, ką sako aplink esantys daiktai: jūra, smėlis, vėjas. Smagu buvo stebėti vaikus, atrandančius savyje stichijas. Kiekvieno vaiko vaizduojama stichija buvo skirtinga: vieno vėjas rūstus, piktas ir šaltas, plėšiantis medžių lapus, kito gi - švelnus, svaigus dvelkimas... Ugnies stichija vienam atsivėrė lyg laužo šviesa tamsoje, o kitam ji - ugnies liežuviais grasinanti būtybė.

Ir kūrybinėje, ir popietinėje veikloje mokiniai atrado kažką naujo, nepažinto lig šiolei ir, manau, namo grįžo praturtėję žiniomis, įspūdžiais ir patirtimi. Antai šeštokė Loreta, užuodusi nežinomos gėlės kvapą, išsiaiškino, kaip gėlė vadinasi, kokia jos spalva, apčiuopė žiedo formą, ir tai mergaitei buvo atradimas, kuriuo ji džiaugėsi kiekvieną dieną eidama pro žydinčių azalijų krūmą.

Vaikų sukurti darbai bus pristatomi parodoje visuomenei. Projekto įgyvendinimas, esu įsitikinusi, - tai investicija į vaikų visavertį ugdymą. Tai padės jiems gyvenime išvengti socialinės atskirties, tapti puikiais specialistais ir lygiomis galimybėmis su sveikaisiais lengviau įsijungti į šalies darbo rinką bei visuomeninę veiklą.

Ištrauka iš Viktorijos eilėraščio, sukurto stovykloje:

...Paklausyk ramaus ošimo,

Bangos sielą nuramina.

Ša, išgirsk, tau kalba vėjas,

Tavo brolis paguodėjas...

Dėkojame visiems, mus parėmusiems ir prisidėjusiems prie šio projekto įgyvendinimo: labdaros ir paramos fondui "Vilties spindulys", LASS centro tarybai, Vilniaus miesto savivaldybei, sveikatos centrui "Energetikas", Vilniaus darbo rinkos direktoriui Tomui Jovaišai, "Cosmo statyba" direktoriui Eimantui Skrabuliui, dirbusiems pedagogams ir visiems kitiems.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]