PROJEKTAI

Nijolė MAJERIENĖ

VAIZDUOTĖS SPARNAI NUKELIA Į RENESANSĄ

Renesanso epocha žavi meno - dailės ir architektūros šedevrais, iki mūsų dienų stulbina filosofijos ir kitų mokslo šakų sukurtais humanistinės pasaulėžiūros idealais.

Rašytojo Juozo Grušo 7poetinėje dramoje "Barbora Radvilaitė" (1972) atgimsta Renesanso epochos asmenybės: Barbora Radvilaitė, Žygimantas Augustas, karalienė Bona, Radvilų giminės vyrai. Dramaturgas labai brangino savo heroję Barborą ir apie jos vardu pavadintos dramos sukūrimo impulsus pasakojo: "Barborą Radvilaitę" seniai svajojau parašyti; žavėjo mane Barbora, kuri buvo verta aukščiausios garbės ir didžiausio įžeidimo; būdama nepaprastai graži ir žavinga, maištavo prieš pasaulį ir skleidė pasauliui savo vidinį spinduliavimą; tokiems neatleidžiama. Žavėjausi didžia ir tragiška Žygimanto Augusto ir Barboros meile-meile, kuri alsuoja kančia ir galbūt didžiausia mintimi.Kiekvienu metu galėjau tą tragediją parašyti ir tikriausiai būtų išėjusi tokia pat."

Juozo Grušo muziejaus, kuriame įsikūrusi bendrija "Akių šviesa", darbuotojų pasakojimu apie Barborą Radvilaitę - vieną garsiausių, labiausiai žinomų istorinių asmenybių, legendomis apipintą moterį, karalienę, Grušo dramos heroję, prasidėjo Kauno aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrijos ir Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto studentų dviejų dalių bendras projektas "Renesanso sapnai". Programoje dalyvavo gydytoja, poezijos terapeutė Jūratė Sučylaitė ir Raudondvario kultūros centro šokio studijos "Aukštyn" narės kartu su vadove Jolanta Zyziene, Kauno, Marijampolės, Kaišiadorių, Šilalės, Alytaus jaunimo atstovai. Projektą koordinavo bendrijos "Akių šviesa" savanorė, "Paparčio" pradinės mokyklos mokytoja Virginija Šuminienė.

"Yra kelias, vedantis nuo fantazijos atgal į tikrovę, - tai dailės kelias", - teigė psichoanalizės tėvas Z. Freudas, dailę ir sapnus traktavęs kaip pradinį interpretavimo tašką. Ši idėja paskatino projekto kūrėjų grupę per Renesanso meną priartėti prie šiuolaikinio jauno žmogaus dvasios pasaulio, sužadinti jo saviraiškos galias, padėjo suformuluoti neregių ir reginčių moksleivių drauge kuriamos programos koncepciją. Dailės pedagogai rėmėsi Torben Vartenberg poreikių ir vaizduotės projektų metodikos sinteze: taikė konkretaus poreikio - aklų vaikų įtraukimo (įsitraukimo) į bendrą kūrybinį procesą su reginčiais bendraamžiais ir drauge įgyvendino labai patrauklią ir žaismingą mintį - pasitelkus vaizduotę, įsitraukti į Renesanso pasaulį, savaip suvokiant ir interpretuojant tų laikų meno istoriją, tradicijas, poetinės terapijos užsiėmimų sukeltas mintis ir atsivėrimus.

Šiuo projektu siekta suteikti progą regėjimo negalios moksleiviams drauge su reginčiais bendraamžiais susipažinti su Renesanso epochos menu ir istorija. Paaugliams pirmoji pažintis su Renesanso epochos menu buvo ypatinga, nes programos veikla rėmėsi kelių meno rūšių sinteze: integruojant dailę, poeziją, šokį, panaudojant senovės kostiumų kopijų kolekciją, įtraukiant šokių ir muzikos elementus, skambant poezijos posmams. Projekto dalyviai galėjo gėrėtis puikiai dekoruota erdve, subtiliai apgalvotomis puošybos detalėmis. Neregiams ir silpnaregiams įsitraukti į programą padėjo keli Jūratės Sučylaitės poetinės terapijos seansai.

"Poezijos terapijos seanso metu stengiuosi ką nors perskaityti - vieno dviejų eilėraščių dažniausiai pakanka, tačiau juos reikia perskaityti keletą kartų keliomis intonacijomis, o paskui kalbėti apie tai, ką žmogus prisiminė iš savo gyvenimo skaitydamas vieną ar kitą eilėraščio eilutę, su kuo jam tai asocijuojasi, apie ką jis galvoja, kodėl renkasi būtent tą eilutę, - teigia Jūratė. - Taip mes mokomės pažinti savo jausmus."

Seansų dalyviams ypač svarbi pasirodė poetės Sučylaitės išryškinta mintis apie Renesanso laikotarpio humanizmą, nes humanistai laiko žmogų pačia aukščiausia vertybe, pripažįsta žmogaus teisę į laimę ir laisvę, tarpusavio santykius jie grindžia teisingumu, lygybe. Tomazas Kampanela knygoje " Saulės miestas" rašė, kad nepakanka vergiško darbo, nes nuo jo žmogus surambėja. Pasak autoriaus, studijuodami vien knygų žodžius, mes menkiname sielą, bet tai neatsitinka lankstaus proto žmonėms, nusimanantiems apie visus mokslus ir sugebantiems nuoširdžiai savo pojūčiais pažinti daiktus. Saulės miestą valdo aukščiausias valdovas ir kunigas Saulė, padedamas patarėjų Galios, Išminties ir Meilės.

"Koks mūsų gyvenimas? Ar mums pakanka laisvės? Ar išmintis ir meilė turi galios mūsų gyvenime?" - apie tai mąstė poetinės terapijos grupės dalyviai. Grupės refleksijoje išryškėjo, kad netampame protingi ir veiklūs vien mokydamiesi iš knygų. Daug supratimo apie gyvenimą įgyjame šeimoje, tarp draugų. Mes imlūs žinioms, bet kiekvieno iš mūsų vidus ypatingas - jis panašus į prizmę, kuri spindulį suskaido į vaivorykštę.

Meno šventės "Renesanso sapnai" dalyviai įvardijo, kad sapnų vizijose neregys prilygsta reginčiajam, o regintysis dažnai gali pasijusti neapibrėžtų vaizdinių ir keistų šešėlių pasaulyje ir taip priartėti prie aklojo jausenų.

Renesanso stiliaus drabužių kolekcijos pristatymas vyko Grušo sode, tos epochos šokių programa - muziejaus Barboros Radvilaitės salėje. Neregiai drabužius lytėjo rankomis, o regintieji galėjo grožėtis merginų pozavimu. Projekto vadovai vaizdžiai papasakojo apie Renesanso meną, architektūrą, rūmų ir paprastų miestelėnų buitį, supažindino vaikus su Renesanso epochos rūbų ypatumais, formų puošnumu, išraiškingu siluetu, medžiagų koloritu, šviesos ir šešėlių žaismu klostėse, išryškino įdomesnes papuošalų, šukuosenų detales, papasakojo apie tų laikų kosmetines priemones. Klausytojus sudomino, kad drabužiai buvo nepaprastai brangūs ir jų turėti daug buvo neįmanoma, taigi buvo keičiamos tik rankovės. Jas dovanodavo vieni kitiems, kaip dabar dovanojamos apyrankės ar gėlės. Suteikė žaismės ir smagaus juoko sukėlė istorija apie tai, jog Renesanso moterys nešiojo ar vedžiojo su savimi "blusines". Tai galėjo būti tikras šunelis, pririštas pasaitėliu, arba iš kailio pasiūtas šunelis, nešiojamas ant rankų ir atstojantis blusoms namus. Buvo net "blusinių" mados. Vaikai suprato, kad ypatinga prabanga gali būti labai nutolusi nuo mūsų laikų supratimo apie švarą ir higieną.

Įsitraukti į žaidimą paskatino architekto Filipo Bruneleskio istorija, kai šis konkursą Florencijos katedros kupolo statybai nugalėjo ne tik pateikdamas puikų projektą, bet ir parodydamas sumanumą. Gavę užduotį - pastatyti kiaušinį ant smaigalio, sumaniausieji pasielgia kaip ir garsusis architektas - kaukšteli smailuoju galu į grindinį ir įvykdo užduotį. Vyresnieji moksleiviai diskutavo apie S. Botičelio paveikslus "Veneros gimimas" ir "Pavasaris", Leonardo da Vinčio "Moną Lizą" (Džokondą), "Paskutinę vakarienę", Rafaelio "Siksto Madoną".

Projekto veiklą vainikavo moksleivių kūrybinių sumanymų įgyvendinimas ir jų pristatymas. Regintieji galėjo išreikšti savo nuotaikas ir įkvėpimą tapydami ant popieriaus lakštų, o neregiams buvo pasiūlyta iš molio nulipdyti skrendantį "paukštį - žmogų". Juk vienas talentingiausių Italijos dailininkų Leonardas da Vinčis siekė ne tik savo tapybos ir piešimo tobulumo, bet kruopščiai tyrinėjo gamtą, žmogaus anatomiją ir mechaniką. Jis buvo įsitikinęs, kad žmonės gali skraidyti ir sukūrė "skraidymo propelerį". Jaunieji skulptoriai mintimis mėgino nusikelti į Renesanso epochą ir pasijusti to laikmečio kūrėjais, nuo kurių priklauso, ar sugebės žmonės skraidyti, ar teks laukti dar kelis šimtus metų.

"Dalyvaudama šiame projekte jaučiausi taip, lyg išradėjas Leonardas Da Vinčis būtų man padaręs sparnus, klausydamasi pasakojimų apie Renesanso žmogų, muzikos garsų, aš visa tai mačiau savo vaizduotėje ir stengiausi perkelti į lipdomą darbelį", "Aš nulipdžiau sparnuotą žmogų ir jis galės pakilti virš žemės...", "O aš - tik sparnus, bet juos prisidėjusi galėčiau skristi!" - pasakojo vaikai, baigę lipdyti savo kūrinėlius.

Projektas "Renesanso sapnai" dar kartą parodė, kad panaudojant meninio poveikio įtaigą gali būti keliamas aklo ir silpnaregio vaiko pasitikėjimas savimi, savivertė, sukuriamos sąlygos optimaliai atsiskleisti vaiko sugebėjimams ir saviraiškai, taip pat sukuriamos sėkmingos ir patrauklios veiklos situacijos.

Už galimybę organizuoti meno šventę regėjimo negalios ir regintiems moksleiviams visuomeninės organizacijos nariai dėkingi savo rėmėjams - Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo departamento kultūros ir socialinės rūpybos skyriams.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]