NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

KIEK KAINUOJA NEREGIO PARAŠAS?

Istoriją, apie kurią kalbėsime, galima "perskaityti" įvairiai. Vieni joje galbūt ieškos teisingumo ir piktinsis jo neradę, kiti išmintingai pafilosofuos apie lietuviškos teisėtvarkos paradoksus, treti - pragmatikai - šio to pasimokys. Prisipažinsime, kad keldami šią istoriją į dienos šviesą, turėjome grynai pragmatinių tikslų: dar kartą pakalbėti apie tai, kiek vertas mūsų, nematančių žmonių, parašas, kokių skaudžių pasekmių ateityje gali turėti neteisingas juridinių procedūrų, kuriose reikalaujama, kad žmogus pasirašytų, atlikimas. Tokiam, sakytume, grynai pragmatiniam šios istorijos "perskaitymui", neprieštaravo ir viena iš jos dalyvių - ponia Nijolė S. (aprašomos istorijos dalyvių vardai pakeisti, tikrieji vardai ir pavardės žinomos). "Mano sūnus mato labai silpnai, - sakė ji, - greitai galbūt visiškai nematys. Lietuvoje niekas negali pasakyti, kaip jis turi elgtis pasirašinėdamas dokumentus: pasirašyti juos pats, padėti kryžiuką ar už neregį, jam sutikus ar prašant, tai gali padaryti kitas žmogus?"

Užbėgdami šiek tiek į priekį pasakysime, kad dabar jau lyg ir aišku: neregiai, ypač svarbesniais gyvenimo atvejais, turėtų pasirašinėti tik patys, nesvarbu, ar jų parašas visada būna identiškas, ar turi savybę "nuvažiuoti" į lankas. Taškas šioje istorijoje jau lyg ir padėtas, nepaisant to, vyksta teismų maratonas, o teisėjų išvados dažnai prieštarauja viena kitai. Bet apie viską iš eilės.

1999 m. gruodžio 6 d. Vilniuje, 19-ajame notarų biure, buvo surašytas ir patvirtintas testamentas. Testamentą surašė pilietė Janina O., patvirtino notarė Tatjana N. Pilietė Janina O. testamentu už priežiūrą ir slaugą dukterėčiai Nijolei S. paliko butą. Anot Nijolės S., tam ji turėjo svarbių priežasčių: vyras buvo miręs, sūnus žuvęs, sūnaus šeima (žmona ir vaikai) su Janina O. ryšių nepalaikė, ja nesirūpino. O rūpintis senąja giminaite reikėjo: ji sirgo diabetu, beveik visiškai nematė. Nepraėjus nė pusmečiui nuo testamento pasirašymo dienos, 2000 m. gegužės mėn. Janina O. mirė. 2000 m. rudenį testatorės dukterėčia Nijolė S. perėmė palikimą.

Testamento sudarymas

Kas įvyko tą 1999 m. gruodžio 6-ąją? Pasakojame smulkiai, nes tai tiesiogiai susiję su tolimesniais įvykiais. Kaip jau sakėme, tą dieną Janina O. nusprendė surašyti testamentą ir sutvarkyti kai kuriuos kitus juridinius reikalus. Anot dukterėčios Nijolės S., moterys šių reikalų tvarkyti išsiruošusios iš pat ryto. Kadangi teta gyvenusi Vilniaus centre, iš pradžių nuvykusios į notarų biurą, esantį Birželio 23-osios gatvėje, bet čia notarė radusi daugybę priežasčių neparankios klientės atsikratyti: žmogus nemato, pats negali pasirašyti, reikia liudininkų ir pan. Tuomet moterys paskambinusios į 19-ąjį notarų biurą pažįstamai notarei Tatjanai N. ir paprašiusios, kad ši atvyktų pas testatorę į namus. Kaip sakė Nijolė S., ši notarė joms buvusi pažįstama, pas ją jau buvo tvarkiusios kitus juridinius reikalus. Tačiau notarė pasiteisinusi, kad turinti daug darbo ir pakvietusi jas pačias atvažiuoti į biurą. Tada moterys nuvykusios į Naujojoje Vilnioje esantį 19-ąjį notarų biurą. Žmonių iš tikrųjų buvę daug ir Janina O. pralaukusi iki pietų.

Pirmasis juridinis veiksmas, kurį Janina O. atliko 19-ajame notarų biure, buvo toks: ji anuliavo įgaliojimą, duotą vienam asmeniui, kuriuo šiam buvo leidžiama tvarkyti moters piniginius reikalus. Anuliavimo pareiškimas buvo sudarytas keturiais egzemplioriais, visuose keturiuose Janina O., kaip tokiais atvejais ir privaloma, pasirašė (vėliau tai taps labai svarbiu įrodymu byloje dėl testamento užginčijimo).

Janina O. pasirašė, tačiau visuose keturiuose egzemplioriuose - skirtingai. Tai buvo viena iš priežasčių, notarę paskatinusių netvirtinti šitaip pasirašomo testamento.

Nijolė S.: "Notarė davė tetai popieriaus lapą ir paprašė, kad ji pamėgintų taisyklingai pasirašyti. Teta kelis kartus pabandė, bet taisyklingai pasirašyti savo pavardės negalėjo: raidės buvo neproporcingai didelės, parašai - skirtingi. Tuomet notarė pasakė, kad testamentas yra labai svarbus dokumentas ir kad ji šitaip pasirašyto dokumento negalinti tvirtinti."

Kadangi Janina O. ne tik jau beveik nebematė, bet ir sirgo diabetu, ir tuo metu jau buvo gerokai pavargusi, notarė pasiūlė jai važiuoti namo, pailsėti ir atvykti kitą dieną. Tačiau Janina O. netikėtai pareiškė, kad tol, kol nesudarysianti testamento, iš notarų biuro ji niekur nevyksianti, kad kito karto galį nebūti... Tuomet notarė pasiūlė išeitį: įstatymas leidžia, kad tada, kai testatorius dėl ligos ar kitų priežasčių pats negali pasirašyti, už jį, dalyvaujant dviem liudininkams, gali pasirašyti kitas, nesuinteresuotas asmuo. Janina O. sutiko. Buvo rastas testatorei nepažįstamas ir nesuinteresuotas žmogus, iš laukiančiųjų eilės paimti du liudininkai ir testamentas sudarytas bei pasirašytas.

Nijolė S.: "Visi žmonės tetai buvo nepažįstami. Moteris, kuri už ją pasirašė, klausė tetos, ar ji žinanti, ko čia atvykusi ir ką daranti? Kas su ja dar yra atvykę? Kam norinti palikti savo turtą? Šitaip norėta įsitikinti, ar teta supranta savo veiksmus, ar gali savarankiškai galvoti ir priimti sprendimus. Į visus klausimus teta atsakinėjo blaiviai ir aiškiai".

Taip toji diena ir baigėsi.

Kas buvo blogai?

Janinai O. mirus ir Nijolei S. jau priėmus palikimą, ši netikėtai gavo šaukimą į teismą (ateityje jų bus dar ne vienas), paaiškėjo, kad testamentas užginčytas. Priežastis - neteisinga testamento sudarymo forma (pasirašytas ne to asmens, kuris jį sudarė). Ieškovė, mirusio Janinos O. sūnaus žmona ir Janinos O. vaikaičių motina Larisa O., prašo testamentą pripažinti negaliojančiu. 2001 m. gegužės mėn. bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos, apylinkės teismas, sudarant testamentą pažeidimų nerado ir ieškovės Larisos O. ieškinio nepatenkino. Nepatenkino jo ir tų pačių metų lapkričio mėn. bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija. 2002 m. birželio mėn. byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą. Šis - apygardos teismo sprendimą panaikino ir pripažino testamentą negaliojančiu. Nijolė S. neteko tetos jai palikto buto, nemažos sumos pinigų, kuriuos išleido tapdama paveldėtoja bei administruodama butą.

Vienas iš argumentų, kuriuo rėmėsi Aukščiausiasis Teismas, priimdamas būtent tokią nutartį, Medicininės socialinės ekspertizės komisijos (MSEK) gydytojos G. Chaleckienės išduota pažyma, kad aklieji ten, kur jiems nurodoma, gali pasirašyti patys. Tiesa, vėliau buvo ir kita tos pačios įstaigos vyriausiosios ekspertės G. Vaičiūnienės pažyma, kad gydytoja G. Chaleckienė, išduodama teismui minėtąją pažymą, išreiškusi tik savo asmeninę nuomonę, o ne oficialią MSEK poziciją. Bet ši pažyma buvo išduota jau po bylos nagrinėjimo Aukščiausiajame Teisme ir įtakos jai neturėjo.

Teismų nutartys, jų aiškinimas - dažniausiai yra teisininkų ar teisės mokslo veiklos sritis. Vis dėlto kai kada pravartu jas pasiskaityti ir piliečiams, nekrimtusiems teisės mokslo. Nutartis, apie kurią kalbame, galėtų būti įdomi ir naudinga daugeliui mūsų žurnalo skaitytojų, todėl svarbesnes jos vietas pacituosime beveik ištisai.

"Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Vienas iš svarbiausių testamento rekvizitų yra testatoriaus parašas, nes jis patikimiausiai patvirtina atitinkamą palikėjo valią, ir tik išimtinais atvejais, kai pats testatorius negali pasirašyti, testamentą už jį pasirašo kitas asmuo (CK 581-583 str.). Ginčo atveju teismai neteisingai aiškino ir taikė CK 581-583 straipsnius, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog testatorė Janina O. galėjo pati pasirašyti testamentą: testatorė tą pačią dieną notarų biure pati pasirašė notarinių veiksmų registro knygoje, pareiškime apie įgaliojimo V. B. atšaukimą. Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos raštuose teismui nurodoma, jog apakę žmonės pasirašo patys, kur jiems nurodoma, ir Janina O. galėjo pasirašyti pati. Tokią išvadą patvirtina ir teismų praktika.

2. Teismas turėjo skirti teismo medicinos ekspertizę (CPK 87 str.) ir užduoti klausimą, ar pagal sveikatos būklę Janina O. galėjo pati pasirašyti 1999 m. gruodžio 6 d. testamentą, tačiau teismai nepadėjo ieškovei įgyvendinti jos teisių bei nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų. (...)

Teisėjų kolegija konstatuoja:

CK 583 straipsnio lingvistinė analizė leidžia daryti išvadą, jog jis nustatė dvi sąlygas, kurioms esant už testatorių testamentą gali pasirašyti kitas asmuo. Pirma, testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių pats negali pasirašyti testamento. Tokią išvadą patvirtina ir kodekso sisteminis aiškinimas - CK 45 straipsnis įtvirtino bendrą normą, reikalaujančią, jog rašytine forma sudaromus sandorius privalo pasirašyti juos sudarą asmenys. Atsižvelgiant į testamento teisinę prigimtį ir svarbą, negalėjimas asmeniškai pasirašyti testamento turi būti absoliutus, t.y. testatorius objektyviai negali pats pasirašyti dėl analizuojamoje teisės normoje nurodytų priežasčių. Tokia išvada darytina taip pat atsižvelgiant ir į teismų praktikos bei teisės doktrinos nuostatą, jog testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentą daro negaliojantį.

Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, testatorė Janina O. galėjo pasirašyti testamentą. Aplinkybę, jog ji galėjo pati pasirašyti testamentą, patvirtina byloje esantys įrodymai: Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos raštas, kuriame konstatuojama, jog Janina O. galėjo pasirašyti pati. Faktas, jog tą pačią dieną, kai buvo sudarytas testamentas, t.y. 1999 m. gruodžio 6 d., Janina O. tos pačios notarės akivaizdoje pati pasirašė pareiškimą apie įgaliojimo, išduoto V. B., panaikinimą bei notarinių veiksmų registro knygoje. Taigi akivaizdu, kad testamento sudarymo metu testatorė objektyviai galėjo pasirašyti pati ir tai testamentą tvirtinusiai notarei turėjo būti žinoma. (...)

Antra, už testatorių kitas asmuo gali pasirašyti testamentą tik testatoriui prašant. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad notarė Tatjana N. patvirtino, jog testatorė Janina O. neprašė, kad už ją testamentą pasirašytų kitas asmuo. Priešingai - pati notarė pasiūlė testatorei Janinai O., kad testamentą pasirašytų kitas asmuo, t.y. notarė savo iniciatyva atėmė iš testatorės galimybę pasirašyti savo testamentą. (...)

Bet kurios sąlygos pažeidimas reiškia testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimą ir kelia pagrįstas abejones dėl tikrosios testatoriaus valios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog testamento tvirtinimo tvarkos pažeidimas yra pakankamas pagrindas testamentą pripažinti negaliojančiu, nes jis neatspindi tikrosios testatoriaus valios. (...)

Esant tokioms bylą nagrinėjusių teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 583 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teismų praktikos.

Todėl teismų sprendimas ir nutartis naikintini ir priimtinas naujas sprendimas, tenkinant ieškinį ir testamentą pripažįstant negaliojančiu dėl jo formos bei testatorės valios trūkumų.

(...) Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos."

(Bus daugiau)

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]