TIFLOTYRA

Žiedūnė ZAVECKIENĖ

V.V.TOLOČKOS DARBAI


Knygos viršelisLietuvoje, ypač tarp aklųjų ir silpnaregių, yra gerai žinomas socialinių mokslų daktaro Valentino Vytauto Toločkos vardas. Tai žmogus, kaip teigia prof. Vytautas Karvelis, panašus į J. Biliūno apysakos " Laimės žiburys" drąsuolį, kuris, sukaupęs visas dvasines ir fizines jėgas, vis kopia ir kopia į aukštą kalną. Daktaro V. V. Toločkos įvaizdį labai taikliai atspindi ir dailininkas Petras Navalinskas jam skirtame ekslibrise - panašus į Valentiną žmogus neša ant savo pečių tiflologiją. Nuo sunkios naštos žmogus sulinkęs, bet nepalūžęs. Jam tokia našta sunki, bet pakeliama. Ir iš tikrųjų V. V. Toločka pakėlė ne tik jį vaikystėje užgriuvusią aklumo naštą, bet sukūrė tiek darbų, kurių net dalies dažniausiai nepaneštų ir visai sveiki žmonės. Tas jo triūsas užfiksuotas popieriuje reginčiųjų ir brailio raštu, įrašytas į garso ar vaizdo informacijos laikmenas. V. V.Toločka yra kalbėjęs beveik visuose aklųjų renginiuose, dėstęs pradinio lavinimo ir aukštosiose mokyklose. Jo darbai skaičiuojami ne tik knygomis, puslapiais, bet ir kasetėmis, valandomis, minutėmis, vaizdais. Jis moka reginčiųjų, brailio, esperanto raštą, kelias kalbas. Jomis ir rašo.

V. V. Toločkos gyvenimo kelią ir jo darbus atspindi Stasės Toločkienės parengta vyrui ir bendradarbiui bei draugui skirta bibliografijos rodyklė " Valentinas Vytautas Toločka" (Vilnius, 2004). Rodyklės pradžioje yra profesoriaus emerito, habil. dr. Vytauto Karvelio straipsnis "Dr. Valentinas Vytautas Toločka - įžymus mokslininkas, tiflotyrininkas ir tiflopedagogas". Pateiksiu tik kelis V. V. Toločkos biografijos bruožus iš šio emocionalaus straipsnio. "Pasaulį šį išvydo Vytauto Didžiojo 1930 metais gegužės 21 d. buvusioje Kretingos apskr., Vieštovėnų kaime... Kurti eilėraščius pradėjo dar vaikystėje...1936 m. prarado regėjimą... 1940-1941 m.m. tėvo buvo nuvežtas į Kauno aklųjų institutą". Kauno aklųjų vidurinę mokyklą V. V. Toločka baigė 1955 m., o 1976 - Šiaulių ped. institutą. 1992 m. Vilniaus universitete apgynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją (1993 m. nostr. socialinių mokslų dr.). V. V. Toločka yra dirbęs LAD centrinės bibliotekos direktoriumi, LAD leidyklos tiflologinės literatūros redakcijos vedėju, turėjo ir kitokių pareigų. 1996 m. jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 1 -ojo laipsnio medaliu.

V. V. Toločkai skirta rodyklė sudaryta iš dviejų didelės apimties skyrių: tai V. V. Toločkos kūryba ir literatūra apie jį. Šie skyriai detalizuoti ir turi šešiolika stambių poskyrių, kurie dar smulkinami. Tai apsprendžia atliktų darbų gausumas ir pateikimo formų įvairumas.

Bibliografinėje rodyklėje aprašyti 1064 V. V. Toločkos darbai. Tarp jų - daug knygų reginčiųjų raštu. Tai "Skaitantys pirštai" (1976), "Lietuvos aklųjų švietimo raida iki 1940 m."(1994), "Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos 70-metis" (1997), "Lietuvos tiflopedagogų sąvadas" (2002). Taip pat rodyklėje aprašytos trys V. V. Toločkos poezijos knygos: "Gudobelei žydint" (1990), "Užkeikta mergelė"(1996), "Vakaro raudonos burės" (2000). Čia atsispindi ir V. V. Toločkos sudarytos knygos, vadovėliai, metraščiai, bibliografijos rodyklės, straipsniai ir kt. Dauguma rodyklėje esančios medžiagos yra reginčiųjų, brailio raštu, garso ir vaizdo įrašuose. Pagal turinį medžiaga ypač įvairi. Kadangi V. V. Toločka nuo pat jaunystės aktyviai dalyvavo Lietuvos aklųjų veikloje, dirbo mokslinį darbą, tai jo darbuose atsispindi visa aklųjų istorija ir dabartis.

Antrajame rodyklės skyriuje - literatūra apie V. V. Toločką. Čia yra 770 įrašų. Tai spaudos straipsniai, susiję su V. V. Toločkos gyvenimo ir veiklos įvairiais aspektais, jo darbų recenzijos, nuotraukos, televizijos ir radijo laidos.

Daug svarbios medžiagos randame Stasės Toločkienės sudarytose "Pagrindinėse Valentino Vytauto Toločkos gyvenimo ir veiklos datose". Čia yra gana daug anksčiau neskelbtų faktų apie V. V. Toločkos tėvus, vaikystę, regėjimo netektį, santuokas, vaikų gimimą, knygų leidimą, apdovanojimus. Tai labai svarbi medžiaga tiems, kurie giliau nagrinės įžymaus Lietuvos žmogaus biografiją, nors iš pirmo žvilgsnio ji gali pasirodyti smulkmeniška. Rodyklės pabaigoje yra V. V. Toločkos vartotų slapyvardžių sąrašas (V. Montenis, V. Tarkus, V. T., V. V. T.), asmenvardžiai.

Reikia pasidžiaugti, kad į vieną vietą surinkta tiek daug medžiagos, ji patikrinta, susisteminta. Tokios gausios medžiagos susisteminimas - labai sudėtingas darbas. Bibliografė turi būti labai kruopšti ir pasirengusi dirbti tokį darbą. Jau anksčiau, bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų biblioteka, teko pastebėti, kad S. Toločkienė yra labai pastabi. Kai kurių anksčiau paskelbtos medžiagos pataisymų ji yra pateikusi ir nagrinėjamoje rodyklėje. Kad darbas buvo labai įtemptas, rodo jo didžiulė apimtis. Juk jau išspausdintas tekstas sudaro 430 puslapių.

Teigiamai vertindami didžiulį Lietuvos aklųjų bibliotekos tiflotyros skyriaus ir rodyklės sudarytojos Stasės Toločkienės darbą, turėtume pažiūrėti ir į bibliografinių įrašų įvairovę, bibliografinio aprašo subtilybes, nes tokiame darbe ir tai turi reikšmės. Kadangi rodyklėje bibliografuota labai įvairi medžiaga, tai sudarytoja turėjo naudoti daugybę bibliografinio aprašo standartų įvairioms spaudinių rūšims. Tą akivaizdžiai galime pamatyti, kad ir Danutės Kastanauskaitės knygoje "Bibliografinis dokumentų aprašas" (2003). Čia yra daugiau nei 10 standartų. S. Toločkienė šia knyga naudojosi, bet pritaikė taisykles ne visada. Reikėtų iš karto pasakyti, kad šiuo metu bibliografinio aprašo klausimais yra daug problemų: atskiros įstaigos, leidyklos vartoja įvairius aprašus, kartais nesusikalba net bibliografai. Reikėtų, kad vienodumas būtų bent tame pačiame darbe. O to beveik pasiekta. Šiuo metu personalinių bibliografijos rodyklių dokumentų aprašo žinovu laikomas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Osvaldas Janonis. Tiesa, jis čia pritaiko valstybinės bibliografijos organų naudojamą aprašą, nors personalijose jis galėtų būti labiau supaprastintas. O. Janonis kažkada net piktinosi, kad dabar bibliografijos rodykles sudarinėja ne specialistai, taip kenkdami bibliografinio darbo prestižui. Aš manyčiau, kad bibliografinio darbo metodiką būtina išmanyti, bet, kai bibliografijos darbai vis labiau įeina į mokslinę apyvartą, reikia džiaugtis. Tad bibliografinės rodyklės "Valentinas Vytautas Toločka" pasirodymo proga (nors ir pavėluotai) sveikiname darnią Toločkų šeimą. Juk ne daugeliui tenka dirbti kartu, papildant vienam kitą.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]