NEREGIŲ LABUI

Henrikas STUKAS

KAIP SEKASI DIABETIKŲ BENDRIJAI

Šiuo metu pasaulyje beveik du šimtai milijonų cukriniu diabetu sergančių žmonių. Prognozuojama, kad 2025 metais jų bus apie 300 mln. Tikslių duomenų, kiek žmonių serga diabetu Lietuvoje, nėra. Sveikatos apsaugos ministerijos informacijos centro duomenimis, jų apie 50 tūkst. Cukriniu diabetu serga apie 400 mūsų sąjungos narių.

1995 metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro tarybos darbuotojos Irenos Matulienės paskatinti, neregiai ir silpnaregiai, sergantys šia klastinga liga, įkūrė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių diabetikų bendriją, šiais metais švęsiančią dešimties metų veiklos sukaktį. Bendrijos pirmininkės Irenos Matulienės klausėme, kas yra diabetas, kokių darbų nuveikta per dešimtmetį, kokie ateities planai?

Kas yra diabetas? Tarp daugelio mūsų vidaus organų po kairiuoju šonkaulių lanku yra organas, turintis galvą, kūną bei uodegą, - tai kasa. Kasa atlieka keletą funkcijų, viena jų - gaminti insuliną. Insulinas padeda gliukozei iš kraujo patekti į ląsteles, kur ji tampa pagrindiniu organizmo energijos šaltiniu. Sutrikus kasos veiklai, insulinas negaminamas arba jo gaminama per mažai. Be insulino gliukozė negali patekti į ląsteles, todėl organizmas negauna energijos. Tada energijai gauti imami skaidyti riebalai, irdami jie išskiria acetoną, o šis nuodija organizmą. Kad šitaip neatsitiktų, t. y. insulino būtų pakankamai, žmogus tris penkis kartus per dieną turi leistis jį pats. Negavusį insulino žmogų ištinka hiperglikeminė koma (kraujyje susikaupia per daug gliukozės). Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti. Jeigu gliukozės kiekis normalus, žmogus jaučiasi gerai ir niekuo iš kitų neišsiskiria. Jeigu jos norma kelis kartus viršijama, organizme atsiranda acetono - ligonis gali būti neįprastai mieguistas, jį kankina troškulys, dažnai šlapinasi, atsiranda regėjimo problemų, negyjančių žaizdų, dažniau sergama užkrečiamomis ligomis. Žmogus gali jausti pilvo, vidurių skausmus, nuo jo gali sklisti acetono kvapas.

Sergančių diabetu pasaulyje daugėja dėl didesnio pagyvenusių žmonių skaičiaus, įtakos turi nejudrus gyvenimo būdas, neracionali mityba. Mokslo įrodyta, kad turi reikšmės ir paveldimumas. Vienais atvejais diabeto požymiai išryškėja labai greitai, per keletą savaičių, kitais - liga vystosi lėtai, simptomai ne visada aiškūs.

Cukrinis diabetas yra kol kas nepagydoma, bet kontroliuojama liga. Kad žmogus galėtų ligą kontroliuoti, jis turi turėti tam specialių priemonių ir daug žinoti.

I. Matulienė: "Diabetas yra civilizacijos liga. Deja, neregiai ir silpnaregiai šios ligos taip pat neišvengia. Ypač skaudu žiūrėti į ligonius, sergančius pirmo tipo diabetu. Tai įgimtas diabetas. Daliai iš jų yra dializuojamas (valomas) kraujas. Kaip padėti? Šis klausimas ilgai nedavė ramybės. Vėliau sužinojau, jog neretas yra apakęs nuo šios ligos. Norėjau juos suvienyti. Susivienijus yra lengviau ne tik kovoti dėl savo, kaip pacientų, teisių, bet ir psichologiškai."

1995 m., įsteigus Diabetikų bendriją, buvo planuojama įsteigti ir regionines bendrijas. Deja, ši idėja nepasiteisino. Priežastis labai paprasta: neregiai, sergantys diabetu, per daug ligoti, kad galėtų burtis į regionines bendrijas.

Aklųjų ir silpnaregių diabetikų bendrija su savo globotiniais susisiekia per LASS vietines organizacijas bei lankydama ligonius namuose. Yra dvi šios bendrijos darbo kryptys. Pirma - šviečiamoji. Ne paslaptis, kad daugelis, kai suserga diabetu, nežino, kaip toliau gyventi, neretai palūžta psichologiškai. I. Matulienė, norėdama padėti tokiems ligoniams, į pagalbą pasitelkia gydytojus endokrinologus - su jais važinėja po visą Lietuvą, konsultuoja ir šviečia sergančius diabetu mūsų sąjungos narius. Bendrijos vadovė teigė: "Švietimas yra būtinas. Neregiai ir silpnaregiai nežino, kaip, turint šią ligą, gyventi, kaip tinkamai vartoti vaistus, kad ji neprogresuotų. Sergant diabetu, padeda ne tik insulinas, bet ir tam tikros žolės, fizinis aktyvumas bei tinkamas maisto racionas. Svarbu laikytis dietos. Žinant tai, lengviau bus kovoti su šia klastinga liga. Antra - praktinė pagalba. Visi ligoniai, besileidžiantys insuliną, iki šiol per metus nemokamai gauna 150 (nėščiosios - 300) diagnostinių juostelių gliukozės kiekiui kraujyje pasitikrinti. Bet šitokio juostelių skaičiaus neužtenka net dviem mėnesiams. Ne vienas mūsų sąjungos narys negali nusipirkti būtino kiekio juostelių. Todėl LASS diabetikų bendrija kiek įmanydama stengiasi parūpinti šių juostelių. Šiek tiek pinigų gauna iš privataus rėmėjo, gyvenančio Vokietijoje. Sunkiausiems ligoniams nemokamai skiriami aparatai kraujospūdžiui matuoti - sergant diabetu, kraujospūdis turi būti nuolat tikrinamas. Šiemet pagaliau valstybė "pastebėjo" neregius bei silpnaregius, sergančius diabetu. Pirmą kartą LASS diabetikų bendrijai iš valstybinės programos skirta tam tikra pinigų suma. I. Matulienė: "Tai svarbi pagalba. Atsirado galimybė nupirkti daugiau cukraus kiekį kraujyje matuojančių juostelių. Mes tiesiogiai bendradarbiaujame su firmomis, prekiaujančiomis šiomis juostelėmis, juostelių nuperkame pigiau ir nemokamai jas išdalijame ligoniams. Pigiau nuperkame ir diabeto aparatų cukraus kiekiui kraujyje nustatyti. Pats ligonis tokio aparato nenusipirks - tai kainuoja nemažai pinigų. Juos dalijame sunkiausiems ligoniams".

Pirmininkė su savo ištikimais talkininkais ir toliau užsiims aktyvia šviečiamąja veikla, lankys sunkius ligonius namuose. Kai atsiras daugiau pinigų, pirks būtiniausių medikamentų.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]