LASS LITERATŲ KŪRYBA

Aušrinė BRAZAUSKAITĖ

* * *

Vienus metus palydėjom,

Norėtume gyventi amžinai.

Dainų, šampano negailėjom,

Bet mes, deja, čia laikinai.

Pūga už lango, pūga širdy,

Krinta snaigės iš akių.

Mes išeisime kažkur visi,

Kai pritrūks mums valandų.

Bus kiti, metus lydės,

Gers šampaną ir dainuos.

Ir mus jie išlydės,

Gal verks, o gal dainuos.

Gal sugrįšime mes paukščiais

Ir dainas dainuot padėsim.

Gal išaugsime mes medžiais

Ir saulutę vėl regėsim.

* * *

Leisk dar kartą prisiglausti,

Kol šilti dar pelenai.

Leisk dar šilumą pajausti,

Man bus šalta - juk žinai.

Išeini tu - verkia vėjai

Ir klaiki ta jų rauda.

Ar mane tikrai mylėjai,

Jeigu lieku aš viena?

Žiba žvaigždės danguje,

Ta naktis tokia šalta.

Aš mylėjau dar tave,

Bet ir vėl likau viena.

O kodėl aš vėl viena?

Gal teisybę man pasakė -

"Nerasi meilės niekada"-

Ta čigonė juodaakė.

Mamai

Tavo akys - židinio liepsna,

Tavo rankos - šiluma namų,

Tavo juokas - saulėta diena,

Prisiglaudus prie tavęs ramu.

Tu gražiausias žiedas žemėje esi,

Šiluma ir meilė amžina,

Mano laimę ir vargus renki,

Man tokia esi viena.

Už klaidas mane žmonės teis,

Sukaustys širdį stipri šalna,

Tik mama man visada atleis,

Šildys akys - židinio liepsna.

* * *

Man reikia tavo žodžių

Kaip vaikui pasakos mamos.

Man reikia tavo žodžių,

Nes daug yra ten šilumos.

Man reikia tavo žvilgsnio

Kaip žiedui reikia šilumos,

Man reikia tavo žvilgsnio,

Kad apsiginčiau nuo žiemos.

Man reikia tavo meilės,

Nes ji suteikia man jėgų,

Man reikia tavo meilės -

Be jos man šalta ir sunku.

* * *

Tas kelias, suvedęs mus kartu,

Skiriasi kaip diena nuo nakties.

Jaučiu, šakosis tuoj į du

Ir širdys jau nesuartės.

Nors tavo akys kaip dangus,

Į jas žiūrėčiau amžinai.

Ir lūpos saldžios kaip medus,

O meilės jau dabar mažai.

Jaučiu, kad gęsta pamažu

To meilės laužo liepsna,

Pasuksiu aš kitu keliu,

Kol dar galiu, kol dar diena.

* * *

Nutirpo rankos man staiga,

Jaučiu, kad tuoj sustos širdis.

Šalia tavęs dabar kita,

O su manim juoda naktis.

Ir toj tamsioj, juodoj nakty

Lieku aš be tavęs viena.

Su meile didele širdy

Ir su liūdna daina.

Iš skausmo plyšta man širdis,

Man reikia taip tavęs,

O su manim juoda naktis,

Nebūsim dviese mes.

* * *

Dėkoju tau už meilę,

Kuri toli kaip saulė,

Dėkoju tau už kančią,

Kuri arti kaip žemė.

Kai saulės spindulėliai

Bučiuos tavas akis,

Mažieji pumpurėliai

Margai žiedais pražys.

Tai saulė žemę myli

Ir puošia ją žiedais,

Pastatėm meilės pilį

Saulutės spinduliais.

Arti mes neprieisim,

Nes bijome sudegti.

Visai mes nenueisim,

Nes bijome netekti.

Tad saulė iš pilies

Sušildys iš toli

Ir meilė neišblės

Žydėdama širdy.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]