IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Juozas VALENTUKEVIČIUS

GABAUS KELMIŠKIO JUBILIEJUS

Birželio 15 d. Selestinui Grikštui sukanka 70 metų. Tai buvęs aktyvus LASS Kelmės organizacijos narys, literatas, tautodailininkas.

S. Grikštas gimė 1935 matais Baubliuose, Kretingos raj. Mokėsi Rokų pradinėje mokykloje (Priekulės raj.), vėliau Priekulės progimnazijoje. Mokėsi Rietavo žemės ūkio technikume ir Kauno politechnikume. Nuo 1963 m. gyveno Kelmėje ir dirbo Kelių eksploatacijos įmonėje vadovu, vėliau Kelmės švietimo skyriuje finansinės-ūkinės dalies vedėju. 1992 metais po ligos apako.

Netekęs regėjimo, pradėjo kurti eilėraščius. Juos spausdino žurnale "Mūsų žodis", Kelmės periodiniuose laikraščiuose ir neregių literatų kūrybos almanachuose: "Vaivorykštė" (t.6) ir "Žodžio spalvos", 2002 m. Išleido keturias eilėraščių rinktines garso kasetėse. Pirmoji kasetė "Žvelgiu iš tamsos" įgarsinta 1997 m.

Pasižymėjo kaip gabus tautodailininkas. Netekęs regėjimo darė medinius suvenyrus. Dalyvavo įvairiose parodose.

Mirė 2001 m. gruodžio 31 d. Kelmėje.

AKTYVI KĖDAINIŲ ORGANIZACIJOS NARĖ

Birželio 18 d. Angelei Noreikienei sukanka 50 metų. Tai viena aktyviausių LASS Kėdainių organizacijos narių.

A. Noreikienė gimė 1955 metais Girinėje, Kėdainių raj. Lankė Krakių vidurinę mokyklą, bet turėjo iš vaikystės silpną regėjimą, todėl negalėjo jos baigti. 1975 m. įstojo į Lietuvos aklųjų draugiją, pradėjo mokytis Kauno suaugusių aklųjų vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1980 m. 1975-1991 m. Kauno aklųjų įmonėje dirbo namudininke. Gyvendama Krakėse, aktyviai įsijungė į regioninės aklųjų organizacijos veiklą. 1976-1986 m. visuomeniniais pagrindais dirbo LAD Krakių pirminės organizacijos biuro pirmininke. Iki 2000 m. nuolat buvo renkama į LASS Kėdainių rajono tarybą. Dirbdama šiame darbe buvo aktyvi, iniciatyvi, lankė aklųjų šeimas. Dalyvauja meno saviveikloje. Krakėse jos šeimos sodyba išsiskiria tvarkingumu, išpuoselėtais želdiniais ir įdomiomis medinėmis skulptūromis.

PIRMIEJI ABITURIENTAI - PRIEŠ 50 METŲ

Birželio 25 d. sukanka 50 metų, kai Kauno aklųjų mokykla išleido pirmąją abiturientų laidą. Tuo metu - 1955 metais - tai buvo didelis ir reikšmingas įvykis Lietuvoje. Aklųjų lavinimas ir švietimas pasiekė bendrą šalies lygį ir aklųjų mokykla nuo tų metų tapo vidurine.

Brandos atestatus gavo: Augustinas Kasparavičius, Valentinas Toločka, Lionginas Ragėnas, Adolfas Venckevičius, Povilas Vitkauskas. Visi penki vyrai gavę atestatus buvo visiškai subrendę, tad į tolimesnį mokslą ir gyvenimą žiūrėjo rimtai. Net keturi iš jų įgijo aukštąjį išsilavinimą, o du tapo žinomais mokslininkais. Šis vyrų penketas savo darbu ir veikla įnešė svarų indėlį į Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos veiklą.

MINĖTINOS SUKAKTYS

Liepos 5 d. sukanka 80 metų, kai gimė Regina Brundzienė, ilgametė Kauno aklųjų mokyklos pedagogė.

Liepos 13 d. sukanka 75 metai, kai gimė Marija Misevičienė, ilgametė LASS Kauno įmonės darbininkė, poetė.

Liepos 24 d. 1926 metais įsteigta Lietuvos aklųjų sąjunga. Tuo metu (24-25 d.) Kaune vyko pirmasis visos Lietuvos aklųjų suvažiavimas.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]