KULTŪRINĖS VEIKLOS 40-MEČIUI

Juozapas KAIRYS

KETURIOS DEŠIMTYS


Praėjo keturiasdešimt metų nuo to pavasario, kai Lietuvos aklųjų draugija (dabar LASS), norėdama sutelkti į vieningus centrus įvairių krypčių kultūrinės veiklos barus, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Vilniuje įsteigė tarprajoninius kultūros namus, sutrumpintai vadintus kurio nors miesto LAD tarprajoniniai kultūros namai (TKN). Šioms įstaigoms buvo keliami daug kasdienio kruopštaus darbo reikalaujantys uždaviniai. Jos turėjo rūpintis miestiečių ir miesteliuose bei kaimuose gyvenančių neregių dvasinio pasaulio turtinimu.

Buvo tai įvairūs liaudies universitetų fakultetai, paskaitos ir jų ciklai, kviestiniai koncertai ir spektakliai, koncertų, teatrų, muziejų lankymas, ekskursijos po Lietuvą ir kitas respublikas, užsiėmimai su didžiuosiuose miestuose gyvenančių neregių vaikais. Taip pat vietinio radijo laidų, buities kultūros, estetikos, meno saviveiklos, sporto būrelių organizavimas. Tuomet buvo ir materialinio saviveiklininkų ar sportininkų skatinimo galimybių.

Praeitin ėjo dešimtmečiai, keitėsi mūsų šalies padėtis, Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, savo ekonomiką tvarkančia rinkos pagrindais. Smarkiai sumažėjus LASS pagamintos produkcijos pardavimo galimybėms, daugelis neregių, dirbusių LASS įmonėse, tapo joms nebereikalingi. Dabar neregių ir silpnaregių meno mėgėjų veiklą organizuoja ir socialines-buitines paslaugas teikia didžiuosiuose miestuose ir rajonuose daugėjantys bendruomenės, dienos, socialinių paslaugų centrai. Kad jie tapo neregius į bendruomenes buriančiais centrais, parodė ir šiais 2005 metais vykę renginiai. Iš viso juose dalyvavo apie 400 regėjimo negalią turinčių meno mėgėjų.

Kultūrinės saviraiškos projekte “Muzikos tiltas per Lietuvą” dalyvavo 400 aklųjų ir silpnaregiųEinant metams vis labiau menko ir nyko didieji meno mėgėjų kolektyvai: mišrūs chorai Kaune, Panevėžyje ir Vilniuje, moterų choras Klaipėdoje, vyrų choras Šiauliuose. Dingo trumpiau ar ilgiau veikę pučiamųjų instrumentų orkestrai, nebeliko vilniečių styginių instrumentų orkestro bei mažesnio kauniečių šių instrumentų ansamblio, scenose nustojo griaudėti dideli estradiniai orkestrai. Nykstant didiesiems meno kolektyvams, optimizmo teikia anksčiau vadinęsi etnografiniais, visur daugiau ar mažiau sėkmingai veikiantys folkloriniai ansambliai. Nykstant dideliems meno saviraiškos kolektyvams, mažėjo ir meninės saviraiškos mėgėjų su regėjimo negalia. Kaip dviračių sporto entuziastai sako: "Dabar nepasėdėsi draugui ant rato". Nebejausi dainuojančio draugo stipraus, gerai tonaciją laikančio balso, nebeseksi gerai muzikos instrumentą valdančio atlikėjo pakiliu grojimu. Trumpai sakant, kuo mažesnis atlikėjų būrelis, tuo didesnis turi būti jų meistriškumas.

Praėjo tie laikai, kai TKN darbuotojai, kartais ir padidindami įstaigos veiklos poreikius, LASS centro tarybai pateikdavo metinių sąmatų projektus ir gaudavo nors šiek tiek apkarpytas, bet vis dėlto sėkmingą įstaigos veiklą užtikrinančias lėšas. Dabar gi, norėdamos gauti lėšų, socialines paslaugas teikiančios ir meno saviraiškos poreikius tenkinančios įstaigos įvairioms institucijoms rašo projektus, triūsia sudarinėdamos programas. Nemaža reikalingų lėšų dalis gaunama per Invalidų reikalų tarybą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Dažnai šios institucijos valdininkai teigia, kad lėšos skiriamos išimtinai neįgaliųjų reikalams. Tad ir mums rūpi, kad žmonių su regėjimo negalia kiekviename kolektyve būtų kuo daugiau, nors žinome, kad geresnio meninio lygio be reginčiųjų negalima pasiekti. Matyt, laikas pradėti muzikos terapijos užsiėmimus. Labiau pasirengę meninės saviraiškos mėgėjai neturėtų nuliūsti, nes jų niekas per prievartą į tą muzikos terapiją nevarys. Jiems galima palinkėti visokeriopos sėkmės kasdieninėse repeticijose ir scenoje.

Tik Šiaulių miestas beveik visiškai išlaiko aklųjų ir silpnaregių kultūros namus. Bet čia labiausiai išryškėjo neregių meninės saviraiškos mėgėjų pasirengimo koncertinei veiklai silpnybės. "Aukso paukštės" laimėtoja, Dainos Kavaliauskienės vadovaujama "Dermė", dabar turi tik vieną silpnaregę. Panaši padėtis ir praėjusiais metais, galima sakyti, naujai suburtoje Arūno Šliauterio vadovaujamoje kaimiškos muzikos kapeloje "Šelmiai". Tik Virginijos Gintilaitės vadovaujamas folklorinis ansamblis "Sedula", savo veiklos pradžia laikantis 1981 metus, vienija nemažą žmonių su regėjimo negalia būrį. Kolektyvas aktyviai dalyvauja įvairiuose Lietuvoje vykstančiuose folkloro ansamblių festivaliuose. Ansamblio vadovė praėjusiais metais parengė ir sėkmingai įgyvendino tarptautinio renginio "Tylus, tylus vakarėlis" projektą. Išleista ir šio renginio kompaktinė plokštelė. Nors Šiauliai neturi savos garso įrašų studijos kaip kauniečiai, nors jie toli nuo Lietuvos aklųjų bibliotekos garso įrašymo technikos, sugebėjo išsileisti kompaktinę plokštelę "Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namai 40". Plokštelės aprašyme yra trumpos meninės saviraiškos kolektyvų istorijos, joje skamba 12 "Sedulos" atliekamų kūrinių, 9 "Dermės" dainuojamos dainos. Malonu pažymėti, kad viena iš jų yra Prano Daunio ir Viktorijos Genytės dar prieškario aklųjų institute gimusi, jau pokaryje Antano Adomaičio atkurta daina "Šienapjūtė". Girdimi ir 7 liaudiškos muzikos kapelos atliekami kūrinėliai. Juk nebloga plokštelė galėjo būti ir klaipėdiečių kapelija "Vyra", o ir kiti kolektyvai gėdos nebūtų pasidarę.

Belieka tikėtis, kad kauniečiai išleis šiuo metu geriausio LASS vokalinio moterų ansamblio plokštelę. Juo labiau, kad kolektyvas pažymės dešimties metų sukaktį, kai su juo dirba Ona Matusevičiūtė.

Jau buvo rašyta, jog LASS meninės saviraiškos mėgėjų kolektyvų konkursuose reikalaujama, kad dalyvautų ne mažiau nei 50 proc. žmonių su regėjimo negalia. Šiame reikalavime slypi ir ne visada pastebimas prieštaravimas. Neįgalieji čia ne tik integruojasi su reginčiaisiais, bet lyg ir įteisina savo atskirtį nuo didesnio reginčiųjų būrio.

Justino Kasparo dalyvavimas liaudiškos muzikos kapeloje "Kelmynė", kai kurie kiti pavyzdžiai (kad ir Vitalijos Petkutės šeimyninis ansamblis) perša mintį: LASS organizuojamuose meninės saviraiškos kolektyvų konkursuose turi atsirasti atskira vertinamųjų kategorija. Tai skatintų gabių neregių ir silpnaregių įsiliejimą į reginčiųjų atlikėjų kolektyvus.

* * *
[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]