GYVENIMO AKTUALIJOS

Alvydas VALENTA

MASAŽAS - DABARTIS IR PERSPEKTYVOS

1990 metų rudenį Vilniaus aukštesniojoje medicinos mokykloje pradėjo studijuoti pirmoji Lietuvoje regėjimo negalią turinčių masažuotojų grupė. Ateityje tokios grupės bus renkamos kas dveji treji metai - masažo specialybę įsigis apie 150 aklųjų ir silpnaregių. Beveik visi jie anksčiau ar vėliau ras darbą, o kartu ir vietą gyvenime.

2004 m. rudenį masažo specialybės mokytis pradėjo nauja aklųjų ir silpnaregių grupė. Tiesa, 2000 m. priėmus naują Aukštojo mokslo įstatymą, Vilniaus aukštesnioji medicinos mokykla tuomet jau vadinosi Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakultetu. Mokyklos virtimas vienu iš Vilniaus kolegijos fakultetų nėra vien juridinis ar biurokratinis reikalas. Netrukus pamatysime, kad ši aplinkybė mūsų pasakojimui yra labai svarbi ir kad ji turi, o gal turės ir ateityje tiesioginę įtaką besimokantiems masažo specialybės akliesiems studentams.

Priėmus naująjį Aukštojo mokslo įstatymą, nebeliko nei aukštesniųjų mokyklų, nei aukštesniojo mokslo sąvokos. Užtat atsirado dviejų rūšių - aukštosios universitetinės ir aukštosios neuniversitetinės - studijos. Daugelis buvusių aukštesniųjų mokyklų tapo kolegijomis arba atskirais jų fakultetais. Mokslas kolegijose ir yra mūsų jau minėtos aukštosios neuniversitetinės studijos. Taigi jaunuoliai, baigę kurį nors iš Vilniaus kolegijos fakultetų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, gaus aukštojo neuniversitetinio mokslo diplomus. Žinia, pasiekusi akluosius masažuotojus, gal ir neprilygo griaustiniui iš giedro dangaus - vis dėlto buvo šokiruojanti ir nemaloni: jokių aukštojo mokslo diplomų jie negaus, nes studijuoja pagal specialią tuometinės medicinos mokyklos tik akliesiems parengtą profesinių studijų programą.

MASAŽAS - TIK PROFESIJA

Gegužės 12 d. LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos posėdyje mėginta aiškintis, kaip sprendimas akliesiems masažuotojams nesuteikti aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo atsirado, kokių ateityje jis galėtų turėti pasekmių? Pagaliau kaip į šią situaciją turėtų reaguoti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga? Posėdyje, be tarybos narių, dalyvavo Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Žymantė Jankauskienė, specialybės dėstytoja Marina Smelevič, LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas Sigitas Armonas, masažuotojų (ir besimokančių, ir jau baigusių) atstovai.

LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos pirmininkas Sigitas Bilevičius informavo, kad iš 56 aukštosiose mokyklose besimokančių aklųjų ir silpnaregių 20 mokosi būtent masažo, kad ši specialybė tebelieka labai svarbi sutrikusio regėjimo žmones integruojant į visuomenę. Tuomet buvo paprašyta pasisakyti Ž. Jankauskienė.

"Priėmus Aukštojo mokslo įstatymą, Vilniaus aukštesnioji medicinos mokykla neteko savarankiškumo ir įsiliejo į Vilniaus kolegijos sudėtį. Iškilo problema, kokią studijų programą akliesiems turėtume parengti. Kadangi visi kiti fakultete studijuojantys jaunuoliai mokosi pagal neuniversitetinių studijų programą, nutarėme, kad pagal tokią pačią programą galėtų studijuoti ir aklieji masažuotojai. Kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) leidimo programai parengti, tačiau ministerijoje buvo pasakytas gan griežtas "ne". Priežastis - ne aklieji masažuotojai, ne kokios nors simpatijos ar antipatijos, o tai, kad masažas yra tam tikra kineziterapijos dalis, todėl vien jo studijos negali žmogui suteikti aukštojo išsilavinimo."

Anot Ž. Jankauskienės, fakultetui galbūt net būtų buvę geriau, jeigu aklieji masažuotojai būtų galėję mokytis pagal neuniversitetinių studijų programą. Mat norint įteisinti profesinių studijų programą, iškilo juridinių nesklandumų - reikėjo keisti kolegijos statutą. Statutas buvo pakeistas, studijų programa įteisinta. Pagal ją aklieji masažuotojai dabar ir mokosi. "Reikia suprasti ir kitą pusę, - sakė Ž. Jankauskienė, - per dvejus mokslo metus (tiek dabar mokosi aklieji masažuotojai) aukštasis išsilavinimas neįgyjamas. Masažo programa sukurta specialiai akliesiems. Norėtų pagal ją studijuoti ir regintieji, bet mes paaiškiname, kad ši programa skirta tik akliesiems. Norite mokytis masažo - prašom, mokykitės kineziterapijos! Ten yra ir masažo kursas."

Kad Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakultetas aklųjų atžvilgiu nusiteikęs geranoriškai, abejojančių nei apskričių tarybos posėdyje, nei tarp kitų jau po posėdžio kalbintų žmonių neatsirado. Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos nuomones pašnekovai buvo linkę reikšti atsargiau. Štai, pavyzdžiui, su teiginiu, kad aukštasis mokslas per dvejus metus neįgyjamas, nesiginčijo niekas, bet daugeliui kilo klausimas, kodėl negalima profesinių studijų programos išplėsti, mokytis trejus su puse ar net ketverius metus, kaip tai daro kitų fakulteto specialybių studentai. Kislovodsko masažuotojų mokykla jau tapo koledžu... Tiesa, ten jau Rusija, o ne Europos Sąjunga - galbūt galioja kiti standartai, tačiau sektinų pavyzdžių galima rasti ir ne ES erdvėje... Besimokantys masažo specialybės jaunuoliai nori žinoti, ko ateityje bus vertas jų turimas profesinių studijų diplomas?

Ž. Jankauskienė: "Abejonės, kad su tokiu diplomu aklieji masažuotojai negalės užsiimti savarankiška veikla, kad kvalifikacija bus per žema dirbti sveikatos priežiūros įstaigose, nepagrįstos. SAM raštiškai patvirtino, kad asmenys, norintys gauti licencijas privačiai veiklai, turės pateikti diplomą, kuriame būtų įrašyta, jog jie yra baigę profesines studijas ir turi profesinę kvalifikaciją. Viešosios įstaigos licencijų nereikalauja."

Ką apie susidariusią situaciją mano Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugijos (LASMEDA) pirmininkas, daugiau nei dešimties metų praktiką turintis masažuotojas Gintas Gražulis? "Manyčiau, kad situacija akliesiems masažuotojams nėra palanki. Dabar Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai tvirtina, kad turimas diplomas įsidarbinant ar gaunant licenciją įtakos neturės, svarbu tik, kad jame būtų įrašyta, jog žmogus baigęs profesinių studijų programą. Gal ir taip: gal šie valdininkai iš tikrųjų nedaro ir nedarys kliūčių, bet ateis kiti valdininkai, pasikeis konjunktūra ir niekas nežino, kokius sprendimus ji priims. Priimdamas į darbą darbdavys žmogui su aukštuoju išsilavinimu gali taikyti vienokį, be aukštojo - kitokį apmokėjimo koeficientą. Aiškėja, kad skiriasi net apmokėjimas dėstytojams: vienoks už tą pačią paskaitą ar kursą, skaitomą studijuojantiems pagal universitetinių studijų programą, kitoks, kai mokomasi pagal profesinių studijų programą. Paminėjau tik kelis dalykus, bet tokių iš pirmo žvilgsnio lyg ir nematomų "nekaltų minusų" galima rasti ir daugiau. Jų tikrai sumažėtų, jeigu aklieji masažuotojai, kaip ir kiti fakulteto studentai, galėtų mokytis pagal neuniversitetinių studijų programą".

IŠEITIS - KINEZITERAPIJA

LASS, kaip visuomeninės organizacijos, paskirtis - ginti savo narių interesus, suprantama, teisėtus ir neperžengiančius sveiko proto ribų. Noras gauti tokį patį diplomą, kokį gauna sveiki bendraamžiai, yra ir teisėtas, ir labai suprantamas. Anot LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojo S. Armono, gerai pasiruošus, susirinkus pakankamai tvirtų argumentų, būtina susitikti su Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkais ir šiuos dalykus aptarti. Ž. Jankauskienė didelių vilčių ką nors pakeisti neturėjo: "Vargu ar masažo studijų programą galima pakelti į tokį lygmenį, kad ji būtų prilyginta neuniversitetinių studijų programai?" Tačiau dekanė čia pat pasiūlė ir išeitį: žmonėms, turintiems regėjimo likutį, sveikatos priežiūros fakultete studijuoti kineziterapiją arba ergoterapiją.

Kineziterapija, verčiant iš graikų kalbos - judesio terapija. Tačiau, anot Ž. Jankauskienės, šis terminas nėra visiškai teisingas: tai medicininė žmogaus reabilitacija pasitelkiant masažą, vandenį, purvą, elektrą. Ergoterapija - darbo terapija. Ergoterapeutai atstato žmogaus darbinius sugebėjimus šiam patyrus insultą, traumą ir pan.

Ž. Jankauskienė: "Yra veiklos sričių, kur visiškai nematantis žmogus dirbti negali. Kineziterapija, ergoterapija yra kaip tik tokios sritys. Tačiau silpnaregis, jeigu norėtų, - kodėl gi ne?"

Dekanė užtikrino, kad kliūčių fakulteto vadovybė tokiems studentams tikrai nedarytų. Dar daugiau: aukštojo mokslo įstatymas numato net tam tikrų rezervuojamų vietų galimybę. Tik reikėtų atsiminti, kad studijos čia tikrai nelengvos ir ne kiekvienas galės jas "patraukti". "Šiuo metu kineziterapiją ir ergoterapiją studijuoja du jaunuoliai. Kiek žinau, abu skundžiasi, kad mokytis labai sunku. Todėl manau, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, geriausiai pažindama savo kontingentą, stojančius apie tai turėtų informuoti, juos paruošti."

Ar tikrai nematantis žmogus kineziterapijos studijuoti negali, negali dirbti kineziterapeutu? G. Gražulis: "Manau, kad negali. Aišku, patikrinti vieną kitą paciento judesį, pamankštinti kokį sąnarį jis gali. Bet kineziterapija - tai ir vandens, ir purvo procedūros. Įsivaizduokime kad ir tokį atvejį: cerebriniu paralyžiumi sergančiam žmogui paskiriamos vandens procedūros, o šalia jo - nematantis kineziterapeutas."

Bet Lietuvoje kineziterapiją juk studijuoja ir visiškai nematantys žmonės? Ž. Jankauskienė: "Mums oponuoja, kodėl nematančius žmones universitetai kineziterapiją studijuoti priima, o kolegijos - ne. Universitetai suteikia akademinį išsilavinimą, kolegijos - praktinį. Baigęs universitetą žmogus galbūt dirbs mokslinį darbą ir regėjimas jam nebus taip reikalingas. Mūsų studentai dirbs betarpiškai su pacientais ir regėjimas jiems yra reikalingas kiekviename žingsnyje."

LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos socialinio darbo koordinatorė Likumida Orlova: "Jeigu kalbame apie integraciją, jei norime integruotis, tai galbūt žmonės galėtų mokytis ne tik masažo, bet ir kineziterapijos ar ergoterapijos. Tada jie turėtų didesnes galimybes įsidarbinti. Net baigę profesinę masažo programą, jie gali pratęsti kineziterapijos studijas. Juk ne vienas iš mūsų taip ir daro: dirba ir mokosi."

Ką gi, taškas šioje istorijoje dar nepadėtas. Sprendimų gali būti ir vienokių, ir kitokių, nors pernelyg didelių vilčių kažin ar galime turėti. Gerai bent tai, kad nykstant vienoms galimybėms atsiranda kitos, siaurėjant pramintiems keliams platėja nauji. Rinksimės juos ar ne, tai jau mūsų apsisprendimo reikalas, tačiau bent jau žinosime. Dabartinę būsimų masažuotojų grupę labiausiai įskaudino, matyt, tai, kad apie tai, jog mokysis pagal specialią profesinių studijų programą, niekas neinformavo.

Pabaigoje paklausėme fakulteto dekanės, ką ji apskritai mananti apie masažo specialybės ateitį: jeigu gabiausi jaunuoliai rinksis kineziterapiją ar ergoterapiją, tada masažo mokytis ateis tik visiškai nematantys žmonės arba, švelniai kalbant, nelabai gabūs - ar tada ši specialybė pati savęs nediskredituos?

"1990 m. masažo studijų programa buvo sukurta norint regėjimo negalią turinčius žmones išmokyti amato ir integruoti į visuomenę. Dabar jau matome, kad ji pasiteisino. Kaip bus ateityje, niekas nežino. Masažo galima mokytis ir Šiauliuose, bet ten grupė nesusirinko. Mes irgi masažuotojų grupes renkame ne kasmet, tačiau pačios programos nutraukti neketiname. Aklieji masažo galės mokytis ir ateityje. Žinoma, jeigu susirinks grupė - bent jau 15 žmonių."

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]