NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

AKLIEJI IR MOKĖJIMO KORTELĖS

Elektroninė bankininkystė, bankų teikiamos paslaugos ne vienam regėjimo negalią turinčiam žmogui, ypač visiškai nematančiam, yra tapusios nuolatiniu galvos skausmu. Šįsyk apie mokėjimo korteles. Viename iš paskutinių žurnalo numerių rašėme, kad esama nemažai atvejų, kai tokios kortelės akliesiems apskritai neišduodamos. Motyvuojama dažniausiai būdavo tuo, kad nematantis žmogus negali tvarkingai ir taisyklingai parašyti savo pavardės, vadinasi, jis negali ir pasirašyti, arba tiksliau - jo parašas neturįs juridinės galios. Tiesa, atrodo, išskyrus AB banką "Hansabankas", tokių abejonių kitiems bankams neiškildavo. Prie neregių parašo juridinės galios artimiausiuose "Mūsų žodžio" numeriuose dar grįšime, o kol kas galimybė pasiaiškinti visai netikėtai atsirado iš pačių bankininkų pusės. Vasario viduryje "Mūsų žodžio" redakciją pasiekė AB banko "Hansabankas" mokėjimo kortelių departamento direktoriaus Vitalijaus Rancevo pasirašytas raštas:

"AB bankas "Hansabankas", Aklųjų ir silpnaregių sąjungos prašymu, 2003 m. gegužės mėn. Kaune įrengė pirmą bankomatą žmonėms, turintiems regėjimo sutrikimų. 2004 m. rugpjūčio mėn. toks bankomatas įrengtas Vilniuje, o 2005 m. bankomatas įrengtas ir Panevėžyje. Įrengus pirmąjį bankomatą, kartu buvo išleistos ir specialios mokėjimo kortelės, skirtos akliesiems ir silpnaregiams, kuriomis galima naudotis tik bankomatuose. Pastebėjome, kad įrengus pirmąjį bankomatą ir įteikus pirmąsias mokėjimo korteles, aklųjų ir silpnaregių sąjungos narių susidomėjimas šiuo projektu, mūsų duomenimis, sumažėjo. Kaip pavyzdį norėtume paminėti, kad tik 20 sąjungos narių pasinaudojo specialiomis mokėjimo kortelėmis. Gal tai yra susiję su informacijos stoka arba sąlygota kitų faktorių? Būtų įdomu sužinoti jūsų nuomonę, kaip galėtume prisidėti prie šių paslaugų populiarinimo tarp aklųjų ir silpnaregių sąjungos narių?"

Mums irgi pasidarė įdomu, kodėl aklieji ir silpnaregiai taip vangiai naudojasi šia banko paslauga? Tačiau, prieš bandant ką nors protinga pasakyti, niekada nepakenkia šį tą pasiaiškinti patiems. Tad AB banko "Hansabankas" mokėjimo kortelių specialistams uždavėme keletą klausimų. Jau minėtasis V. Rancevas atsiuntė į juos atsakymus. Pateikiame šį neakivaizdinį pokalbį tikėdamiesi, kad jis mūsų aptariamam klausimui suteiks bent šiek tiek aiškumo.

- Kodėl, pastačius "kalbančius" bankomatus, reikėjo išleisti specialias, akliesiems skirtas mokėjimų korteles, kodėl netiko tos, kuriomis naudojasi visi kiti banko klientai?

- Prieš atsakant į šį Jūsų klausimą, norėtume pastebėti, kad ši specializuota kortelė siūloma akliesiems ir silpnaregiams kaip vienas iš galimų variantų. Lieka galioti ir yra prieinamos ir visos kitos banko leidžiamos kortelės - tarp jų ir lustinė (turinti mikroprocesorių) VISA Electron, su kuria galima atsiskaityti parduotuvėse. Atsiradus poreikiui, bankas galėtų kartu su aklųjų ir silpnaregių atstovais apsvarstyti ir šias galimybes. Yra keli pagrindiniai argumentai, kodėl bankas siūlo šias specializuotas korteles.

1) Pagal statistiką debetinės kortelės vis dar naudojamos tik gryniems pinigams gauti;

2) Praradus kortelę neteisėto panaudojimo rizika yra daug mažesnė, kadangi visos bankomatuose atliekamos operacijos turi būti patvirtintos PIN kodu;

3) Lietuvoje daugelyje atsiskaitymo vietų pirkiniui patvirtinti pakanka parašo. Todėl atsiskaitymo parduotuvėje metu, jei operacija patvirtinama tik parašu, gali atsirasti sunkumų.

Padidintas saugumas gali būti įvardintas kaip pagrindinis tokios kortelės atsiradimo argumentas.

- Kur glūdi akliesiems skirtų mokėjimo kortelių specifika, kuo jos skiriasi nuo įprastų mokėjimo kortelių?

- Akliesiems skirtos mokėjimo kortelės aptarnaujamos tik bankomatuose, kur reikalingas PIN kodas, todėl jos yra saugesnės.

- Ar galima akliesiems skirtuose bankomatuose naudotis įprastomis mokėjimo kortelėmis? Ar gali aklieji, turėdami specialias korteles, jomis naudotis visuose kituose "Hansabanko" bankomatuose?

- Akliesiems skirti bankomatai savo baziniu funkcionalumu niekuo nesiskiria nuo kitų "Hansabanko" bankomatų ir aptarnauja visas kitas VISA ir MasterCard mokėjimo korteles. Aklieji, besinaudojantys specialiomis mokėjimo kortelėmis, gali rinktis bet kurį, tiek "Hansabanko", tiek ir kito banko bankomatą (tačiau juose gali nebūti įgarsinimo funkcijos).

- Iš anksčiau cituoto AB banko "Hansabankas" atsiųsto rašto galima daryti išvadą, kad akliesiems skirtomis mokėjimo kortelėmis negalima atsiskaityti parduotuvėse - ar tai tiesa? Ar ne čia glūdi specialių mokėjimo kortelių nepopuliarumas?

- Kortelės su tokiu funkcionalumu yra įprastas dalykas visame pasaulyje. Viskas priklauso nuo kliento poreikių bei konkrečios situacijos. Mūsų bankas pasiūlė šį sprendimą kaip tinkamiausią šiai situacijai. MasterCard sistemoje yra netgi atskiras produktas - jis vadinasi Cirrus kortelė. Taip pat pasitaiko ir kortelių, su kuriomis negalima gauti grynųjų pinigų, o tik atsiskaityti (kai kurios verslo kortelių rūšys). Bankas organizavo visą šitą projektą norėdamas pagerinti, o ne pabloginti klientų aptarnavimo sąlygas. Pasirinktas būtent toks sprendimas niekaip negali būti interpretuojamas kaip diskriminavimas. Mes tokių intencijų neturėjome ir negalėjome turėti! Dar kartą norėtume akcentuoti - jei klientai tikrai mano, kad tokia praktika yra netinkama, bankas visada yra pasirengęs kartu apsvarstyti visus įmanomus pasiūlymus ir surasti tinkamiausią sprendimą.

- Pastaruoju metu yra buvę nemažai atvejų, kada mokėjimo kortelių akliesiems "Hansabankas", motyvuodamas tuo, kad jie negali pasirašyti arba, kad jų parašai nėra identiški, apskritai neišduodavo. Ar tai oficiali banko pozicija, ar patys aklieji čia kažko nesuprato, kažką darė ne taip? Ar aklieji gali naudotis tik specialiomis, jiems skirtomis kortelėmis, ar jie gali gauti ir tas korteles, kuriomis naudojasi visi kiti banko klientai?

- Nuoširdžiai manydami, kad padedame akliesiems bei silpnaregiams, pradėjome šitą projektą. Tačiau mes visuomet pasirengę diskutuoti apie klientų poreikius ir atsižvelgti į komentarus. Kad būtų rasti geriausi sprendimai, reikėtų tiesiog susitikti ir susitarti, todėl raginame ir aklųjų bei silpnaregių atstovus nevengti kreiptis į banko specialistus bei tartis dėl susitikimo. Mes galime kažką pakeisti ir pagerinti tik tuo atveju, jei klientų reakcija ir pageidavimai pasiekia banką.

VIETOJE IŠVADŲ

Norėdama išsamiau pasiaiškinti susidariusią situaciją, "Mūsų žodžio" redakcija AB banko "Hansabankas" specialistams pasiūlė surengti apvalų stalą. Šįsyk to padaryti neišėjo. Ką gi, turime pono V. Rancevo atsakymus, tiesa, vietomis gerokai lakoniškus, tačiau dialogas jau prasidėjo. Ir tai yra jau neblogai. O kalbėti ir aiškintis tikrai yra ką: galbūt kai kada ir mes patys kai ko nežinome arba suprantame kitaip. "Įsivaizduokite situaciją, - sakė šių eilučių autoriui vienas AB banko "Hansabankas" specialistas, - neregys pasiima iš bankomato tam tikrą sumą pinigų ir nueina į parduotuvę. Ten nusiperka reikalingą daiktą, bet nesąžiningas pardavėjas, atiduodamas grąžą, jį apgauna - skaudu, pikta... Įduodami svetimam žmogui į rankas mokėjimo kortelę, jūs įduodate jau nebe dalį turimų pinigų, bet visą piniginę, galbūt visas savo santaupas. Magnetinės kortelės duomenis nesunku nuskaityti, o paskui jais pasinaudoti. Žinoma, šitaip gali atsitikti ir matančiam žmogui, bet jis bent jau mato, ką kitas žmogus su jo kortele veikia. Kilus menkiausiam įtarimui, kortelę jis tuojau pat gali užblokuoti. Nematantis žmogus, atsiskaitydamas kortele, nežino, ką su ja veikia tas, kuriam ją įdavė į rankas."

Kadangi tai nebuvo oficialus pokalbis, todėl negalime nurodyti šio tarnautojo pavardės. Pateikėme jo mintis tik norėdami parodyti, jog dalykai, mums atrodantys labai paprasti ir suprantami, anaiptol tokie nėra. Aišku, norint visada galima rasti išeitį ir iš pateiktos situacijos: pavyzdžiui, žmogus turi kelias sąskaitas, o mokėjimo kortelę išsiima tik vienai, tai, kurioje laiko nedidelį, kasdieninėms išlaidoms skirtų pinigų kiekį ir pan. Galbūt tikrasis kelias ir yra suteikti žmogui kuo daugiau žinių, informacijos, kaip jis turėtų saugoti savo pinigus, o ne kurti išimtis? Bet, kaip jau sakėme, tam reikalingas dialogas, mūsų argumentai, mūsų aktyvumas. Galbūt ateityje būtų galima pagalvoti ir apie bendrus, kartu su AB "Hansabankas" ar su kuriuo kitu banku vykdomus projektus, pavyzdžiui, kad ir apie tokį: "Saugi elektroninė bankininkystė".

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]