VIRŠELIS

A. ARONAS. AKLA MERGINA BAŽNYČIOJE

Antuno Arono paveikslas "Akla mergina bažnyčioje" yra viena gražiausių reprodukcijų moters tema. Dominuojančių rusvų tonų drobėje - jauna neregė mergina. Už jos nugaros - stambus vyriškis, kuris kreipia merginos ranką švęsto vandens link. Dailininkas merginos aklumą pavaizdavo užmerktomis akimis ir šiek tiek atlošta galva. Ilgos blakstienos, tamsūs lyg paukščio sparnai antakiai ir juodi plaukai - kontrastas švelniam, raudonio nukaitintam veidui. Mergina vilki balta, iki alkūnių plačiomis rankovėmis palaidinuke ir trumpa, baltu kailiu puošta, raišteliais surišama liemene. Beveik visą rusvą sijoną dengia kiek aptempta melsva prijuostė. Kairioji ranka tvirtai remiasi į lenktą medinę lazdą. Įdomiausia šiame siužete yra intriga. Vyriškis aiškiai neabejingas neregei merginai. Nors jo veidas neprigludęs prie merginos veido, tačiau jis taip arti, kad ji jaučia vyriškio kvėpavimą. Nors jo rankos pirštai neliečia jos pečių, tačiau mergina jaučia priglaustą prie nugaros ranką. Vyriškis nieko daugiau sau negali leisti, nes tai bažnyčia. Mergina suvokia vyriškio aistrą ir lyg sekundei sustingsta, o pravira burna, raudonis veide ir vos pastebima įtampa rodo, jog ji suvokia situaciją. Sunku spręsti, ar jau raukšlių išvagotu veidu ir vešliais, ilgais baltais ūsais vyriškis - atsitiktinis žmogus ar pažįstamas, tačiau aišku viena: švęstą vandenį neregei merginai padeda surasti būdamas jai neabejingas.

Vytautas GUDONIS

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]