SKAIČIAI, SKAIČIAI...

LASS 2004: FAKTAI IR SKAIČIAI

2004 m. LASS aktyviai dalyvavo rengiant įvairius šalies įstatymus bei norminius aktus, susijusius su neregių gyvenimu ir poreikiais. Ypač daug su Seimu ir Vyriausybe buvo dirbta priimant naująjį Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, buvo pasiekta, kad būtų atsižvelgta net į 4 LASS siūlymus, kurie yra naudingi regėjimo negalios žmonėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsižvelgė į LASS teiktus siūlymus dėl darbingumo lygio nustatymo, dėl pastovaus darbingumo (invalidumo) nustatymo instrukcijos, specialiųjų poreikių taisyklių. Ne kartą buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl socialinių įmonių įstatymo poįstatyminių aktų.

2004 m. pirmą kartą į aukščiausią Lietuvos Respublikos valdymo organą - Seimą - išrinktas neregys. Tai buvęs LASS Šiaulių įmonės direktorius E.Žakaris.

2004 m. vyko VI Pasaulio aklųjų sąjungos suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir LASS atstovas S. Armonas. Praėjusiais metais LASS, dirbdama Europos aklųjų sąjungos komisijoje, kartu su kitomis aklųjų organizacijomis prisidėjo prie 15 tarptautinių dokumentų socialiniais klausimais rengimo.

Reguliariai dirbta su Invalidų reikalų taryba prie LR Vyriausybės. Paruošta ir jai pateikta 2005 metų regėjimo negalios žmonių socialinės integracijos programa, jos sąmata, įvairios ataskaitos, dalyvauta 13 tarybos posėdžių, pasitarimų, įvairių susitikimų, kuriuose teikti siūlymai dėl aklųjų įmonių, aklųjų užimtumo ir kitais akliesiems svarbiais klausimais.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga 2004 m. vykdė 24 žmonių socialinės integracijos programos projektus, remiamus Vyriausybės, 3 respublikinius ir 7 regioninius projektus, remiamus fondų ir organizacijų, veikiančių užsienyje ir Lietuvoje, bei 86 regioninius projektus, remiamus miestų ir rajonų savivaldybių, kitų institucijų.

2004 m. LASS veikė 5 regioninės organizacijos, kurios jungė 49 rajonų, miestų bei jungtines miestų ir rajonų organizacijas, taip pat 4 kitas (įmonių) organizacijas. 2 visuotiniai LASS narių susirinkimai, vykę 2004 m. rudenį rajonų organizacijose, buvo paskelbti rinkiminiais ir išrinkti nauji pirmininkai.

Praėjusiais metais vyko 13 LASS centro tarybos posėdžių, kuriuose svarstyti 88 klausimai, 12 LASS narių, darbuotojų, rėmėjų apdovanoti centro tarybos padėkomis.

Kartu su Kauno ir Kelmės savivaldybėmis įsteigti aklųjų ir silpnaregių centrai šiuose miestuose, įsteigtas 1 apskričių tarybos filialas - Lazdijų dienos centras, Raseiniuose kartu su kitomis neįgaliųjų organizacijomis dalininko teisėmis įsteigtas Raseinių neįgaliųjų užimtumo dienos centras. Vilniuje kartu su verslo informacijos centru įsteigtas amatų centras, kartu su UAB "Medicinos paslaugos" - masažo centras. Pastarajame įdarbinti 5 neregiai masažuotojai, 2004 m. pavasarį baigę Vilniaus kolegiją.

2005 m. sausio 1 d. veikė LASS steigtos 9 viešosios įstaigos (LASS centro taryba, 5 apskričių tarybos ir jų filialai, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras, Panerių biurų centras, Lietuvos aklųjų choras), 6 įmonės ( UAB "Regovitus", "Regseda", "Regplasta", "Liregus", "Brailio spauda" ir Šiaulių įmonė) ir 7 dienos centrai (taip pat viešosios įstaigos), įsteigti kartu su savivaldybėmis ar kitomis neįgaliųjų organizacijomis (Alytuje, Biržuose, Kaune, Kelmėje, Mažeikiuose, Raseiniuose ir Šalčininkuose). Pačioje 2004 metų pabaigoje centro taryba priėmė sprendimą Šiaulių įmonę pertvarkyti į viešąją įstaigą, vykdančią socialinės įmonės funkcijas.

2005 m. sausio 1 d. LASS įskaitoje buvo 7 785 I, II ir turintys rizikos faktorių III grupės regėjimo invalidai, iš jų 6 972 yra LASS nariai.

Iš 6 972 LASS narių 2 966 arba 42,5 (buvo 41,7) proc. yra I grupės regėjimo invalidai, 3 494 arba 50,1 proc. - II grupės, 512 arba 7,4 proc. - III grupės. 779 LASS nariai neturi regėjimo likučio. Nuo 38,6 iki 39,2 proc. padidėjo darbingo amžiaus asmenų, jų yra 2 707, iš jų iki 30 metų 363 arba 5,3 proc. visų LASS narių.

Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2005-01-01 gyveno 2 824 arba 40,5 proc. LASS narių, rajonų centruose ir miesteliuose - 2 647 arba 38,3 (38) proc., kaimuose - 1 501 arba 21,5 (21) procentas. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turi 475 (2003 m. - 453) LASS nariai, aukštąjį neuniversitetinį - 901 (2003 m. - 845), vidurinį - 1 654 (2003 m. - 1 632), pagrindinį - 1 370 (2003 m. - 1354), likusieji pradinį arba nebaigtą pradinį. LASS nariai mokosi: 42 vidurinėse, 50 - aukštosiose neuniversitetinėse (kolegijose), 72 - aukštosiose universitetinėse mokyklose. 2004 m. 15 aklųjų ir silpnaregių baigė vidurinę mokyklą: 4 (II gr.) - A. Jonyno, 1 (III gr.) - Kauno silpnaregių, 10 (II gr.-8, III gr.-2) - bendro lavinimo mokyklas, iš jų 8 įstojo į universitetus, 4 - į kolegijas.

2004 m. į LASS narius priimti 359 asmenys, iš jų I grupės - 149 (tarp jų be regėjimo likučio - 50), 162 - II grupės ir 48 - III grupės su rizikos faktoriais. Tarp priimtųjų per praėjusius metus beveik pusė - 48,5 proc. - darbingo amžiaus. Neįstojusių į LASS įskaitoje 2005 m. sausio 1 d. buvo 813 regėjimo invalidų. Iš LASS narių įskaitos išbraukti 328 asmenys, iš jų dauguma (293) - mirusieji.

LASS apskričių tarybų duomenimis, 2005-01-01 Lietuvoje buvo 781 aklas ir silpnaregis vaikas, turintis regėjimo aštrumą (su korekcija) iki 0,3. Mokyklinio amžiaus 562 vaikai ugdomi: 162 - A. Jonyno vidurinėje mokykloje, 87 - Kauno silpnaregių internatinėje mokykloje, 284 - bendro lavinimo mokyklose, 21 - kitose specialiose mokyklose, 14 - namuose. Dar 14 mokyklinio amžiaus vaikų niekur nesimoko. 199 ikimokyklinio amžiaus vaikai ugdomi specialiose įstaigose ar grupėse, konsultuojami namuose.

Svarbi LASS veiklos sritis 2004 m. - gamybinė įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių veikla. Šia veikla buvo užimta 30,7 proc. visų dirbusių regėjimo negalios žmonių.

2004 m. veikė 6 LASS įmonės ir bendrovės. Visos jos turėjo laikiną socialinės įmonės statusą. Per metus įmonės ir bendrovės pagamino ir pardavė produkcijos už 14 mln. litų. Gamybos kiekis, lyginant su 2003 metais, padidėjo 5,6 proc. Įmonių ir bendrovių veikla buvo pelninga. Valstybė ekonominių lengvatų ir dotacijų forma rėmė LASS įmones, taip padėdama išlaikyti darbo vietas regėjimo negalios žmonėms. Įmonės ir bendrovės gavo iš valstybės dotacijų 2,3 mln. Lt "Sodros" priskaitymams ir energetinių resursų įsigijimui iš dalies dengti.

2004 m. įmonės ir bendrovės dirbo stabiliai, įsigijo nemažai naujų įrengimų, atnaujino ir modernizavo technologinius procesus, atnaujino turimą nekilnojamąjį turtą. Įdiegė naujų gaminių, plėtė produkcijos pardavimo rinkas. Sunkiau ūkininkauti sekėsi UAB "Regplasta". Ši bendrovė vis dar neįveikia senų skolų. Valstybė nurašė LASS Šiaulių įmonės kreditą, dar 1996 m. paimtą karūninių kamščių gamybos linijai įsigyti, dėl to gerokai pagerėjo įmonės finansinė padėtis.

2005 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis dirbo 830 aklųjų ir silpnaregių (2004-01-01 - 787) iš jų: LASS įmonėse - 255 (266), LASS įstaigose - 104 (96), ne LASS sistemoje arba turėjo savo verslą - 471 (425). Praėjusiais metais įsidarbino ar buvo įdarbinti 88 (56) regėjimo invalidai: LASS įmonėse - 16, LASS įstaigose - 23, atviroje visuomenėje - 49, o išėjo iš darbo 45 (51): iš LASS įmonių 27, iš LASS įstaigų 15, iš atviroje visuomenėje dirbusių - 3 žmonės. Iš bendro įdarbintų regėjimo invalidų skaičiaus 3 (pernai 11) nuolatiniam darbui įdarbino darbo birža.

Per 2004 m. LASS atnaujino ir pritaikė akliesiems ir silpnaregiams 13 socialinių paslaugų centrų ir tarnybų, kuriose neregiai ir dirba, ir gauna paslaugas.

182 LASS specialistai (socialiniai, kultūros, vadybos darbuotojai) tobulino kvalifikaciją, iš jų 162 neįgalieji. Surengtos 3 konferencijos ("Skaitmeninė knyga ir neregių integracija į žinių visuomenę", "Aklųjų ir silpnaregių vaikų integruotas mokymas", "Ar užtikrins neregiui visavertę integraciją į visuomenę naujieji įstatymai"), jose dalyvavo 470 asmenų, iš jų 360 neįgaliųjų, įvairiais ugdymo ir teisinio švietimo klausimais organizuotuose 6 seminaruose dalyvavo 139 aklieji ir silpnaregiai, vyko 3 mokymai, skirti aklųjų vaikų ugdymui ir integracijai, juose dalyvavo 98 asmenys, iš jų 64 neįgalieji ir 3 mokymai darbuotojams ir nariams bendravimo ir bendradarbiavimo klausimais. Organizuota mokomoji stovykla "Pažink save ir pasaulį" neįgaliems vaikams, jų šeimos nariams, pedagogams, socialiniams darbuotojams. Iš 50 stovyklos dalyvių 24 buvo neregiai. 40 amatininkų su regėjimo negalia surengta kūrybinė stovykla. Vyko 3 amatų mokymo kursai, juose amato mokėsi 30 aklųjų ir silpnaregių. Kompiuterių kursus baigė 24 neįgalieji.

Per praėjusius metus LASS įsigijo ir akliesiems ir silpnaregiams bei jais besirūpinančioms įstaigoms skyrė 852 MP3/CD grotuvus garsinių knygų skaitymui, 40 diktofonų, 25 brailio mašinėles, 1 268 akliesiems pritaikytus laikrodžius, 524 didinamuosius stiklus, 100 radijo aparatų, 1 brailio spausdintuvą, 3 įvairaus tipo didinimo prietaisus, 4 kompiuterines akliesiems ir silpnaregiams skirtas programas. 202 studentų ir regėjimo negalios žmonių, dirbančių organizacinį darbą, buvo aprūpinti asmeniniu skaitovu.

2004 m. 7 800 aklųjų ir silpnaregių suteikta 67 880 įvairių nestacionarinių socialinių, 1050 (iš jų 50 reabilitavosi LASUC) - reabilitacinių paslaugų. Surengta 10 savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo stovyklų, kuriose dalyvavo 387 aklieji ir silpnaregiai, 27 savipagalbos grupių veikloje dalyvavo 236 neįgalieji.

Visai arba iš dalies apmokėta už 34 aklųjų ir silpnaregių mokslą universitetuose ir kolegijose. 135 200 Lt LASS ūkinės veiklos lėšų skirta 1 313 LASS narių materialinei paramai.

Remdamos įvairias LASS regionines programas savivaldybės rajonų ir miestų organizacijoms skyrė 272,2 tūkst. Lt, kiti rėmėjai (fondai, organizacijos ir privatūs asmenys) - 196 tūkst. litų, surinkta 48 386 Lt asmenų aukų ir paramos.

Per 2004 m. poilsio namų "Baltija" reabilitacijos centre gydėsi 151 neregys, ligonių kasos kelialapiams apmokėti skyrė 161 233 litus. LASS poilsiavietėse ilsėjosi 502 ("Regsedoje" - buvusiame "Spindulyje" - 247, "Zelvoje"- 255) regėjimo invalidai. LASS narių poilsiui skyrė 30 000 litų.

2004 m. veikė 98 įvairūs meno mėgėjų, amatų būreliai, klubai (2003 m.- 85). Jų veikloje dalyvavo 821 (72 proc. visų dalyvių) aklasis ir silpnaregis. Meno mėgėjai surengė 488 koncertus, kurių dauguma buvo skirti visuomenei.

Akliesiems ir silpnaregiams buvo organizuota 623 įvairūs kiti sociokultūriniai renginiai: teminiai vakarai, susitikimai, vakaronės, paminėtos valstybinės šventės, LASS nusipelniusių narių jubiliejinės sukaktys ir kt.

27 meninės saviraiškos kolektyvai dalyvavo 8 tarptautiniuose festivaliuose, 24 - respublikinėse bei regioninėse folkloro, liaudiškų kapelų, šokių bei miestų šventėse. 7 puikiai pasirodė per "Sostinės dienas" vykusioje respublikinėje šventėje "Tau, Vilniau".

Surengti 2 tarptautiniai renginiai: festivalis "Akordeono muzikos paslaptis" vyko Kaune, folkloro festivalis "Tykus, tykus vakarėlis" - Šiauliuose. Vyko daug tradicinių respublikinių renginių - tai LASS dienos "Susitikimai" Mažeikiuose, skirtos Baltosios lazdelės dienai, LASS rajonų organizacijų 16-oji apžiūra konkursas "Aklųjų ir silpnaregių meninės saviraiškos dienos - 2004", kuriose dalyvavo 406 meno mėgėjai, iš jų - 254 su regėjimo negalia.

Surengta visuomenei 17 tautodailininkų kūrybos darbų parodų. 2004 m. rudenį Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vyko septintoji respublikinė aklųjų ir silpnaregių meninės kūrybos paroda "Atrask save", joje dalyvavo 34 aklieji ir silpnaregiai, pateikę per 100 geriausių savo darbų. Parodoje savo darbelius eksponavo ir Kauno silpnaregių internatinės mokyklos moksleiviai. Išleistas parodos katalogas.

LASS ir Lietuvos dailės muziejaus meno pažinimo centras tęsė ilgalaikės neregių meninio ugdymo programos "Pažinti meną pojūčiais" įgyvendinimą. Vilniuje, Radvilų rūmuose, ir Panevėžio krašto muziejuje buvo surengta meno pažinimo paroda "Liečiu-matau", kurią aplankė apie 500 aklųjų bei silpnaregių iš Tauragės, Ignalinos, Švenčionių, Molėtų, Jurbarko, Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir kt. regionų, šalies neregių vaikų ugdymo įstaigų.

1 309 aklieji ir silpnaregiai buvo išvykę į 77 ekskursijas po Lietuvą ir kaimynines šalis, 17 LASS narių lankėsi Berlyno meno ir technikos muziejuose, Potsdame, Karalių rūmuose Varšuvoje. 1 069 LASS nariai lankėsi 89 parodose, muziejuose, 2 609 nemokamai arba lengvatinėmis sąlygomis aplankė 226 koncertus ir spektaklius.

Lietuvos aklųjų choras "Vilnius" per 2004 m. surengė 50 koncertų, kurių klausėsi per 17 300 žiūrovų, parengė 15 naujų koncertinių programų. Choras organizavo savo pirmąjį chorinės ir vokalinės muzikos festivalį "Pamario daina" Neringoje, parengė koncertų ciklą "Lietuvos choro muzikos kūrėjai", kuriame skambėjo lietuvių kompozitorių J. Naujalio, B. Dvariono, J. Gruodžio chorinis palikimas. 2004 m. choras "Vilnius" koncertavo pagal parengtas bendras programas su žymiausiais Lietuvos orkestrais, kitais meno kolektyvais, solistais, dalyvavo Lietuvos valstybės švenčių minėjimuose, kituose Lietuvos kultūrai svarbiuose renginiuose, festivaliuose, sakralinės muzikos ir kitose įvairiose kūrybinėse programose, koncertavo neįgaliesiems.

LASS leido mėnesinį žurnalą "Mūsų žodis" ir jo priedus: "Šulinį" bei televizijos ir radijo programas. Per rajonų ir miestų organizacijas platinamą žurnalą skaito apie 2 500 LASS narių. Visuomenei ir LASS nariams informacija buvo teikiama ir internetu, kur veikė 2 svetainės, prižiūrimos UAB "Brailio spauda": www.lass.lt ir akis.lass.lt. Šiose svetainėse per dieną apsilanko po 70-100 vartotojų.

240 straipsnių apie akluosius ir silpnaregius, LASS ir jos regionines organizacijas buvo publikuota respublikinėje ir regioninėje spaudoje. 685 žinutės iš LASS veiklos buvo išspausdinta "Mūsų žodžio" kronikos skyrelyje.

Per nacionalinio radijo "Klasikos" programą transliuotos 52 laidos "Sutik mane" (vedėja žurnalistė G. Padribonienė), 17 aktualių reportažų ir 4 laidos parengtos Lietuvos radijo pirmojoje programoje ("Ryto garsai", "Lietuvos diena", Muzikinis vidudienis"). LASS narių probleminiais klausimais diskutuota 6 Lietuvos televizijos laidose ("Prašau žodžio", "Panorama" ir kt.). Suorganizuotos 4 televizijos laidos komercinėse televizijose. Surengtos 4 LASS rajonų organizacijų ekskursijos į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos muziejų.

Lietuvos aklųjų sporto federacijoje veikė 8 sporto klubai, kuriuose sportavo 425 LASS nariai.

Svarbiausias 2004 m. sporto renginys ir jėgų išbandymas - Atėnų parolimpinės žaidynės. Jose dalyvavo 14 pajėgiausių Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sportininkų. L. Balsys, K. Bartkėnas, R. Urbonas ir J. Stoškus iškovojo parolimpiados bronzos medalius.

Varžydamiesi kartu su reginčiaisiais Lietuvos Respublikos čempionatuose, aklieji ir silpnaregiai praėjusiais metais iškovojo 1 sidabro ir 2 bronzos medalius.

2005 m. sausio 1 d. Lietuvos aklųjų bibliotekos fondus sudarė 449 050 egz. (iš jų brailio raštu - 49 679, garsinių 215 634) įvairios literatūros ir dokumentų. Per 2004 m. Aklųjų bibliotekos paslaugomis naudojosi 4 409 skaitytojai, iš jų 2 816 (63,8 proc.) aklieji ir silpnaregiai. 337 skaitytojams knygos buvo vežamos į namus. Brailio raštu knygas skaitė 324 (2003 m. - 351), garsines - 2 764 (2003 m. - 2716). Biblioteka skaitytojams suteikė 1 454 įvairias paslaugas.

Iš viso per metus išduota 261 221 egz. įvairios literatūros. Silpnaregių poreikiams išleista 545 pavadinimai garsinių knygų, iš jų - 324 pavadinimai knygų kopijuoti į skaitmeninį formatą - CD. Buvo leidžiama 17 pavadinimų garsinių žurnalų, 57 pavadinimai knygų brailio raštu, iš jų - 14 vadovėlių. Lietuvos aklųjų biblioteka išleido 15 leidinių (aklųjų ir apie akluosius) reginčiųjų raštu padidintu šriftu.

Surenti du kūrybiniai konkursai: neregių literatų kūrybos ir muzikos kūrėjų bei atlikėjų. Literatų konkurso laureatu tapo A. Venckevičius, pateikęs knygą "Paslapties šypsenos", atlikėjų ir kompozitorių laureatai - dainuojamosios poezijos atlikėjas A. Markevičius ir V. Kubilinskas. LASS finansavo laureatų knygos ir kompaktinių muzikinių plokštelių leidybą.

[Skaityti komentarus] | [Komentuoti] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]